TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Prisiminimai apie žlugusius rusų automobilių projektus

2014 05 19 6:00
Elektromobilis "E-mobile". Gamintojo nuotraukos

Rusija greitosiomis perrašo savo ir artimiausių kaimynių istoriją. Tačiau automobilizmo istoriją nėra taip lengva perrašyti įmaišius į ją vien gerą savigyros porciją. Tektų nurodyti, pavyzdžiui, pažangiausių hibridų, elektromobilių ar elektromobilių pavyzdžių, kurių nėra.

Todėl rusų portalas autonews.lt tik su nostalgija svarsto "kas būtų, jeigu būtų“. Publikacija pavadinta „Gyvi ir mirusieji: kokie galėjo būti rusiški automobiliai?". Rašinyje paminėti 8 mirę projektai.

Projektas „E-mobile“

Pasak autonews.lt, pats ambicingiausias pastarųjų metų rusų projektas – sukurti elektromobilį, kuris tiktų serijinei gamybai. Ambicingą projektą kuravo ne šiaip kas, o Rusijos oligarchas Michailas Prochorovas, prieš kelerius metus netgi bandęs sudaryti konkurenciją Vladimirui Putinui šalies prezidento rinkimuose. Projektą vykdė jam priklausanti grupė „Onexim“, o jos partneris buvo holdingas „Jarovit“. Buvo skelbiama, kad rusų sukurta elektra varoma transporto priemonė kainuos neįtikėtinai pigiai – vos 350-500 tūkst. rublių (25,4 tūkst. - 36,3 tūkst. litų). Tiesa, po kurio laiko „Jarovit“ vadovas Andrejus Biriukovas patikslino, kad reali rusiškos elektra varomos mašinos kaina gali siekti apie 1 mln. rublių (72,6 tūkst. litų).

Vėliau žiniasklaidoje atsirado naujojo elektromobilio "E-mobile" nuotraukų. Buvo tvirtinama, kad tai bus miestui skirta krosoverio tipo visais keturiais ratais varomas transporto priemonė, kuri turės klimato kontrolę, navigacinę sistemą, šviesos diodų žibintus. Esą į projektą buvo investuoti keli milijonai JAV dolerių.

Viskas baigėsi netikėtai. Autonews.ru teigimu, projektas buvo pristabdytas, o visa su juo susijusi dokumentacija už simbolinį vieno JAV dolerio mokestį parduota Rusijos vyriausybei.

Projektas „Kortežas“

Rusai yra sugalvoję sukurti ir prestižinį, ypatingos paskirties garažams skirtą limuziną, taip pat – palydos sedaną, visureigį ir mikroautobusą kuriais ne gėda būtų važinėti ir, pavyzdžiui, Rusijos prezidentui ar premjerui. Žodžiu, rusiškus „Lincoln“ ar „Cadillac“ analogus.

Projektas buvo pradėtas maždaug tuo pat metu, kaip ir elektromobilio kūrimas. Darbus vykdė automobilių gamintojos bendrovės „ZIL“ ir „Marussia Motors“. Buvo netgi žinomi automobilių pavadinimai, turėję vainikuoti „Kortežo“ projektą. Serijinį limuziną buvo galvojama pavadinti „Marussia L2“, visureigį - „Marussia F2“.

Tačiau ir šis projektas, autonews.lt teigimu, buvo pristabdytas. Priežastys, anot portalo, nežinomos.

"Marussia F2".

"Marussia L1".

Projektas „rusiškas „Bugatti“

Rusijos prestižinių automobilių gamintoja „Marussia Motors“ buvo sukūrusi rusišką serijinį superbolidą „Marussia B2“, kuris, buvo tikimasi, galėjo tapti konkurentu net ir greičiausiam pasaulyje serijiniam superbolidui „Bugatti Veyron“. 2010-aisiais B2 - stebėtinai į „Bugatti Veyron“ panašūs bolidai netgi buvo pradėję riedėti nuo konvejerių. Jų pajėgumas buvo nuo 300 AG iki 420 AG, kaina – nuo 4,6 mln. iki 5,4 mln. rublių (apie 332,5-392,1 tūkst. litų). Tai maždaug triskart mažiau nei kainuoja pigiausias „Bugatti Veyron“. Tačiau gamyba buvo sustabdyta. Priežastys? „Didelės gamybos išlaidos ir labai menka paklausa“, - tvirtinama portale autonews.ru. „Marussia Motors“ projekto gaivinti esą nežadama.

"Marussia B2".

Projektas „Miška“

Rusai buvo sugalvoję pradėti gaminti ir masiniam naudojimui skirtą kompaktinį hečbeką, kuris turėjo būti legendinio „Okos“ palikuonis. Projekto vykdytojos – bedrovės „Vertikalė“ir „Miška-Tula-Maskva“ (iš čia – ir projekto pavadinimas). Naujas automobilis turėjo būti labai pigus – kainuoti 170-195 tūkst. rublių (12,3-14,1 tūkst. litų). Dar 1997-aisiais pradėto projekto likimas, autonews.ru teigimu, dabar nežinomas. Taupaus automobilio prototipas buvo sukurtas, tačiau jis toliau neplėtojamas dėl to, kad „labai skystas „Miškos“ dizainas“. Neva tokios mašinos net ir už labai mažą kainą niekas nepirks.

"Miska"

Projektas „ТагАЗ Aquila“

Netgi rusų portalas autonews.ru vadina „ТагАЗ Aquila“ pseudoprojektu. Taganrogo mieste veikianti mašinų gamykla nuo konvejerių buvo pradėjusi ridenti sportinius automobilius, kurių ratus suko tiki 107 AG japoniškas „Mitsubishi“ motoras. Tiesa, nebuvo labai didelė ir „ТагАЗ Aquila“ kaina – automobilis, kurį vadino sportiniu, kainavo 415 tūkst. rublių (apie 30,1 tūkst. litų). Autonews.ru pažymi, kad mašiną galėta rinkti ir kitoje gamykloje, tačiau ankstesni „ТагАЗ Aquila“ savininkai turėjo tiek pretenzijų automobiliui, kad jį nutarta geriau išvis pamiršti.

„ТагАЗ Aquila“

Projektas „Russo-Baltique Impression“

Šis projektas nebuvo visiškai originalus. „Russo-Baltique Impression“ turėjo būti sukurtas ant superbolido „Mercedes-Benz CL65 AMG“ bazės. Serijinio superbolido ratus turėjo sukti 612 AG motoras, o praėjusio dešimtmečio viduryje buvo planuota pradėti serijinę „Russo-Baltique Impression“ gamybą. „Nepaisant neįprasto automobilio dizaino, taip pat – to, kad jame butų veikę laiko jau patikrinti „Mercedes-Benz“ mazgai ir agregatai, „Russo-Baltique Impression“ taip ir netapo serijine mašina. Paskutinį sykį žiniasklaidoje apie superbolidą buvo užsiminta 2006 metais“, - pažymėjo autonews.ru.

"Russo-Baltic Impression"

Projektas „Odė“

Projekto iniciatorius – italų inžinierius Albertas Stracaris. Buvo planuojama, kad automobilį nuo 1993 metų romantišku pavadinimu „Odė“ gamins Rusijos automobilių milžinas „AvtoVAZ“ ir Italijos variklių gamintoja „Engines Engineering“. Nors „Odė“ buvo vadinamas sportine mašina, jo kaina buvo nedidelė – automobilis turėjo kainuoti nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. JAV dolerių (anuometiniu kursu - 40-60 tūkst. litų). Įdomu, jog „Odę“ būtų varęs rusiško visureigio „Niva“ variklis“, jo važiuoklė būtų buvusi paskolinta iš kito rusų automobilio VAZ-2010, sėdynės – iš VAZ-2107. Tačiau planai nevirto serijine gamyba. Savo laiku, pasak autonews.ru, A.Stracaris dėl nesėkmės kaltino „protu nesuvokiamus praeito amžiaus 10-to dešimtmečio Rusijos demokratijos veiksmus, didelį nusikalstamumą ir korupciją“.

"Odė"

Projektas „Dragon Astero“

1994-aisiais Rusijos kompanija „Dragon Motor Company“ buvo pradėjusi nuo konvejerių ridenti ant VAZ bazės sukurtą „Dragon Astero“. Nuo pirmtako automobilis skyrėsi tuo, kad jo kėbulas buvo pagamintas iš plastiko ir turėjo aptakesnes formas. Buvo spėta pagaminti 30 „Dragon Astero“, o vieno jų kaina siekė 12 tūkst. JAV dolerių (tuometiniu kursu – 36 tūkst. litų). Tačiau vos pradėjęs įsibėgėti projektas buvo sustabdytas, kadangi naujoms mašinoms nebuvo paklausos. Pasak portalo autonews.ru, šiandien atgaivinti projektą jau nėra prasmės, kadangi jis „paseno ir atrodo buvęs naivus“.

"Dragon Astero"

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"