TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Probleminius vokiškus automobilius pradės tobulinti pavasarį

2016 02 03 6:00
„Volkswagen“ markės automobiliai populiarumo Lietuvoje nepraranda. LŽ archyvo nuotrauka

Dėl išmetamųjų dujų duomenis dyzeliniuose „Volkswagen“ automobiliuose klastojančios įrangos pasaulyje kilęs skandalas, skambiai pavadintas „dyzelgeitu“, Lietuvoje neturėjo įtakos šios vokiečių markės populiarumui. Vien per paskutinį praėjusių metų ketvirtį naujų „Volkswagen“ automobilių lietuviai įsigijo net 40 proc. daugiau nei per tą patį ankstesnių metų laikotarpį.

Anksčiau skaičiuota, kad Lietuvoje su dyzeliniais varikliais, pažymėtais kodu EA 189, yra 4805 lengvieji keleiviniai ir 1692 komerciniai „Volkswagen“ automobiliai. Tokius pat variklius turi ir 294 „Audi“ modeliai. Tiesa, tikrieji jų skaičiai gali būti šiek tiek didesni, nei skelbta anksčiau.

Kaip LŽ informavo „Volkswagen“ ir „Audi“ markėms Lietuvoje bei Latvijoje, taip pat „Volkswagen“ markei Estijoje atstovaujančios bendrovės „Moller Baltic“ rinkodaros vadovė Anda Budlevska, pirmieji klientai su taisytinais automobiliais į gamintojo atstovų dirbtuves bus pašaukti pirmosiomis kovo dienomis.

„Tai nėra automobilių atšaukimas, o kvietimas į servisą. Automobiliai yra atšaukiami tuomet, kai juose aptinkamas techninis defektas. Šiuo atveju techninių variklių defektų nėra – aptikta tik neatitiktis išmetamųjų dujų emisijų standartams“, – pažymėjo A.Budlevska. „Moller Baltic“ atstovė pabrėžė, kad visi probleminiai automobiliai yra bei lieka saugūs ir be apribojimų tinkami važinėti viešojo susisiekimo keliais.

Susidomėjo vos vienas

Pirmiausia į servisus bus pakviesti „Volkswagen“ ir „Audi“ automobilius su 2,0 l darbinio tūrio varikliais įsigiję pirkėjai. Šie automobiliai bus pradėti tobulinti nuo kovo pradžios. Nuo birželio bus kviečiami probleminius dyzelinius automobilius su 1,2 l darbinio tūrio varikliais įsigiję lietuviai, o nuo spalio – 1,6 l dyzelių savininkai.

Pirmaisiais dviem atvejais bus perprogramuojami automobilių kompiuteriai, ir tai užtruks ne ilgiau nei pusvalandį. Kiek daugiau problemų kelia sprendimas, skirtas 1,6 l dyzeliams. Mat bus ne tik tvarkoma programinė įranga, bet ir prieš oro masės jutiklį įmontuojamas srauto keitiklis.

„Per šiuos metus sutvarkysime visus automobilius. Techniniai sprendimai yra aiškūs, patvirtinti nepriklausomų ekspertų. Mūsų serviso personalas jau yra apmokytas. Visas pastangas dabar skiriame organizaciniam darbui. Kiekvienas klientas gaus asmeninį kvietimą atvykti jam patogiausiu metu. Pati procedūra truks apie pusvalandį, kiekvienam klientui esame pasirengę suteikti pakaitinį automobilį. Organizuosime darbus taip, kad nebūtų jokių eilių. Noriu tik dar kartą patvirtinti, jog techninis sprendimas yra neabejotinai teisingas – nei variklio galingumui, nei maksimaliam greičiui, nei degalų sąnaudoms tai įtakos neturės“, – sakė „Moller Auto Savanoriai“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Klientų, kurių „Volkswagen“ automobiliuose buvo sumontuota perteklinį azoto oksidų (NOx) išmetimą maskuojanti įranga, susidomėjimo lygį L.Karlavičius įvardijo, kaip „vidutiniškai žemą“. Dar mažiau dėmesio, susijusio su „dyzelgeito“ problema, sulaukė „Audi“ Lietuvoje atstovai. Į juos savanoriškai kreipėsi vos vienas probleminį automobilį turintis klientas.

Tikisi augti dešimtadaliu

L. Karlavičiaus teigimu, „dyzelgeito“ skandalas gamintojo atstovams Lietuvoje jokio matomo smūgio nesudavė. Tai įrodė ir augantis mašinų pardavimas.

„Džiaugiamės, kad lietuviai šiuo psichologiškai sudėtingu metu įrodė ištikimybę „Volkswagen“ markei ir atleido laikiną paklydimą. Mūsų salonų Vilniuje pardavimas per visus metus išaugo ketvirtadaliu. Prisidėjo ir tai, kad buvo atidarytas naujas salonas „Moller Auto Savanoriai“. Po aktyvių praėjusių metų šiemet tikimės sveiko 10 proc. pardavimo augimo“, – teigė L. Karlavičius.

Kaip rodo „Autotyrimų“ duomenys, Lietuvoje „Volkswagen“ pardavimas paskutinį metų ketvirtį didėjo daugiausia – 40,1 proc., Latvijoje – 5 proc., automobilių parduota atitinkamai 877 ir 666. Naujų „Volkswagen“ markės mašinų mažiau parduota tik Estijoje. Čia 2015 metais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, pardavimas smuko 12,5 proc., o markė pagal populiarumą iš antrosios penketuko vietos nukrito į ketvirtąją.

Dyzelių pirko daugiau

Geriausiai parduodamo naudoto automobilio titulą paskutinį praėjusių metų ketvirtį taip pat išsaugojo „Volkswagen Passat“. Nors šio modelio pardavimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, krito 15,7 proc., jų įsigyta 1925. Tarp naujai įvežtų naudotų automobilių visose trijose Baltijos šalyse taip pat dominavo „Volkswagen“.

„Praėjusių metų paskutinį ketvirtį visose Baltijos šalyse populiariausių naudotų automobilių markių penketukuose išliko tie patys pirkėjų pasitikėjimą įgiję vardai. Ne staigmena, kad „Volkswagen“ markės automobiliai užtikrintai pirmauja visose trijose šalyse. Nors Lietuvoje „Volkswagen“ markės naudotų automobilių pardavimas smuktelėjo labiausiai iš trijų Baltijos šalių – 16,9 proc., paskutinį ketvirtį jų parduota 5428. Latvijoje ir Estijoje šio prekės ženklo transporto priemonių įsigyta atitinkamai 2270 ir 1104“, – rinkos tendencijas įvardijo transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.

Pasak jo, lietuviai neatsisako ir tradiciškai populiarių dyzelinių variklių – netgi priešingai. Praėjusiais metais Lietuvoje nupirkta 91,3 tūkst. dyzelinu varomų transporto priemonių, tai 1,75 proc. punktais daugiau nei 2014 metais. Šiuo metu tokio tipo automobilių užimama rinkos dalis sudaro 78,9 proc. visų naujai įvežtų automobilių rinkos.

Atitinkamai šalyje sumenko benzininių transporto priemonių dalis – iki 17,7 procento. Praėjusiais metais jų Lietuvoje parduota 20,5 tūkstančio.

Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, daugėjo dyzelinu varomų transporto priemonių. Jų dalis šiuo metu šalyje sudaro 81,5 proc. visų naujai įvežtų automobilių, o tai yra 42,6 tūkstančio.

Nors Estijoje benzinu varomų transporto priemonių yra per 3 kartus mažiau (23,9 proc.) nei dyzelinu varomų automobilių (74,7 proc.), čia praėjusiais metais kiek daugiau nei 1 proc. punktu daugėjo būtent benzininių transporto priemonių

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"