TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Prof. J.Vanagas: „Dvimiesčio sukūrimą gali lemti ir objektyvios realybės pripažinimas“.

2014 01 29 6:00
Prof. J.Vanago nuomone, Vilniaus tarptautinis oro uostas daugiau galimybių plėstis jau neturi. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jei Lietuva pasieks, kad „Rail Baltica“ atšaka būtų nutiesta į Vilnių, pradėtų pildytis jau gerus du dešimtmečius profesoriaus Jurgio Vanago puoselėjama dviejų didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – dvimiesčio idėja.

Sausio viduryje kalbėdamas apie „Rail Baltica“ atšakos iš Laikinosios sostinės į Vilnių privalumus susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, jog ją nutiesus, Karmėlavos oro uostas greitąja vėže būtų sujungtas ne tik su dabar statomu Vilniaus viešuoju logistikos centru, bet ir su Vilniaus tarptautiniu oro uostu (TVOU) – jį pasiekti traukiniu iš Vilniaus geležinkelio stoties užtruktų labai trumpai. Anot ministro, tai labai pagerintų keleivių judėjimą Lietuvoje.

Prof.J.Vanagas tam visiškai pritaria. Ir pažymi, kad padidėjęs judumas tarp dviejų miestų sudarytų sąlygas galų gale atsirasti dvimiesčiui.

Pagrindinė sąlyga – greitas susisiekimas

Pasak prof.J.Vanago, „pagrindinės Lietuvos keleivių stoties vieta yra tiktai Kaune“.

„Ji turėtų būti ten, kur dabar yra Karmėlavos oro uostas, kurį jau netolimoje ateityje kirs „Rail Baltica“. Tą keleivių mazgą greitąja vėže sujungti su Vilniumi - būtų labai didelis pasiekimas“, - sakė pašnekovas.

Prof.J.Vanagas pastebi, kad vienintelė galimybė gyvuoti dvimiesčiui – tai turėti greitą susisiekimą tarp Vilniaus ir Kauno. „Kitaip nieko nebus. Nes dabar yra pastebėta tendencija gyventi viename mieste, dirbti ar mokytis – kitame. Ir jei kelionė tarp dviejų miestų tetruktų 20-25 minutes, dviejų miestų simbiozė taptų visiškai reali. Tai gali užtikrinti ir iš Kauno į Vilnių nutiesta „Rail Baltica“ atšaka, kuria traukiniai galėtų važiuoti 240 km/h greičiu“, - teigė profesorius.

Jis sakė turįs daugybę argumentų ir galįs valandų valandas pasakoti, kokią naudą dviem didžiausiems šalies miestams, o galiausiai – ir visai Lietuvai, duotų dvimiesčio įkūrimas.

Kviečia būti realistais

Prof. J.Vanagas:"Pagrindinės Lietuvos keleivių stoties vieta yra tiktai Kaune". / Ritos Stankeviciūtės (LŽ) nuotrauka

Pasak profesoriaus, Kaunas neabejotinai turi visas galimybes tapti ne tik keleivių tranzito, bet ir krovinių gabenimo Lietuvos sausumos uostu. „Pro mūsų laikinąją sostinę šauna automagistralė „Via Baltica“, o kai dar į laikinąją sostinę bus nutiesta ir europinio pločio vėžė „Rail Baltica“, Kauno pašonėje veiks solidus tarptautinis transporto koridorius, kokio nėra Lietuvoje, vargu ar ką nors panašaus surasi ir Baltijos šalyse. Tokiam galingam transporto mazgui patrauklumo suteiks ir Karmėlavos oro uostas, turintis geriausias galimybes iš visų mūsų šalyje veikiančių tokio tipo įmonių priimti tiek krovinius, tiek ir keleivius“, - teigė prof.J.Vanagas.

Jo tvirtinimu, dvimiestis būtų sukurtas daug greičiau, jei valdžia pripažintų objektyviai egzistuojančias realijas. „Pavyzdžiui, kad ir tai, jog Vilniaus oro uostas jau beveik išsėmęs savo plėtros galimybes. Jo pakilimo tako jau nėra kur plėsti. Oro uostas įsikūręs mieste, todėl kylantys ir besileidžiantys lėktuvai kelia nepatogumų vilniečiams – pirmiausia dėl triukšmo. Pasiekti Vilniaus oro vartus irgi nėra paprasta – reikia kirsti miesto centrą, įveikti milžiniškas spūstis“, - dėstė mokslininkas.

Visiškai kitokia padėtis, pasak prof.J.Vanago, Kaune. „Karmėlavos oro uostas įsikūręs toliau nuo miesto, aplink jį – didelės erdvės, taip pat – ir pakilimo bei nusileidimo takams ilginti, jeigu prireiks. Tačiau ir dabar uostas gali priimti ir „Boing“, ir netgi jau negaminamus viršgarsinius „Concord“ tipo lėktuvus. Tose vietose, kur lėktuvai leisdamiesi susisiekia su žeme, juos pasitiktų 3-4 metrų storio betono sluoksnis, o tai labai padidina skrydžių saugumą netgi sunkiasvoriais, pačių didžiausių gabaritų lėktuvais“, - kalbėjo prof.J.Vanagas.

Jis sakė, kad Karmėlavos oro uostui dabar labai trūksta pakilimo tako standartą atitinkančio keleivių terminalo ir infrastruktūros, pavyzdžiui, lėktuvų techninio aptarnavimo dirbtuvių. „Tačiau bėgant laikui viskas tikrai atsiras“, - sakė mokslininkas.

Ištraukos iš prof. J.Vanago straipsnio „Apie dvimiestį: ar intelektualusis Vilnius su versliuoju Kaunu – nevykusi simbiozė?“

„Lietuvai siūlomas urbanistinis Vilniaus ir Kauno dvimiesčio naujadaras – tai anaiptol ne mokslininkų kabinete gimęs utopinis prasimanymas. Nuo seno pastebėtą miestų potencialų sanglaudos tendenciją, švytuoklinius susisiekimo ryšius tarpumiestyje ir kitas sinergetines „suremtų pečių“ miestų teigiamybes įteisino 2002 m. LR Seime patvirtintas Lietuvos teritorijos Bendrasis planas – krašto perspektyvų „partitūra“.

Ją keleris metus sudarinėjo didelis pajėgiausių teritorinio planavimo specialistų, mokslininkų kolektyvas. Buvo sudarytos 6 Lietuvos urbanizavimo alternatyvos, po kruopščios jų analizės pasirinktas moderniausias miesto teorijas ir pažangiausią Vakarų teritorinio planavimo praktiką, svarbiausia - Baltijos jūros regiono urbanistinės sistemos griaučius labiausiai atitinkantis modelis. Jo esmę sudarytų metropolinio centro, oficialiai pripažinto Europos miesto - Euro City (deja, ligšiol Lietuvoje dar nepribrendusio) formavimas. Prieš patvirtinimą Bendrąjį planą privalomąja tvarka svarstė, koregavo, aprobavo visos suinteresuotos LR ministerijos.

Štai punktas, kuriame išdėstyta imperatyvi kryptingo Lietuvos urbanizavimo perspektyva:

„...Vilnius ir Kaunas<...> turi pakankamą potencialą, tačiau atskirai paėmus kiekvienam trūksta ir trūks ateityje potencialo (ypač demografinio), kad būtų pripažinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus šaliai integruojantis į Europos Sąjungą (ES). Bendrasis planas numato formuoti europinio lygmens centrą kaip Vilniaus–Kauno urbanistinį dipolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus. Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje apie milijoną gyventojų turinčioje jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso.“

„Europinio rango miestai – tai Baltijos jūros regiono miestų elitas. Jų dešimt: Berlynas, Hamburgas, Helsinkis, Kopenhaga, Minskas, Oslo, Stokholmas, St. Peterburgas, Ryga, Varšuva.

Kaip matome, tokio miesto Lietuva neturi. BJR strategų žemėlapiuose Lietuvą dengia trijų aplinkinių Euro miestų įtakos zonų skrituliai. Be savo atstovo šiame ešelone esame ES pakraštys, gūdi provincija, „pilkoji zona“.

Iš minėtų 10-ties Euro miestų net 7 – jūrų uostai. Baltijos jūra – tai regiono sąveikos, informacijos, keleivių, krovinių apytakos „laukas“. Vilnius ne tik nutolęs nuo krašto „vartų į Europą“ (ir tuo pačiu – į pasaulį), bet dar ir labai ekscentriškai įsikūręs krašto teritorijoje. Tai – didelis trūkumas. Ne viena valstybė pasistatė naujas sostines teritorijų centre. Pradžią tam padarė brazilai: jie nepagailėjo savo gražuolio Rio de Žaneiro. Pirmieji statybininkų desantai tirštose džiunglėse mačetėmis prakirto teritoriją ir ten pasistatė pačią moderniausią pasaulio sostinę – Braziliją. Kazachai, panašiai, savo sostinę perkėlė į Astaną, Nigerijos sostine tapo dykumose išaugusi Abudža“.

„Taigi, ar galima abejoti, kiek svarbi ir prasminga krašto „svorio centro“ slinktis į Vakarus, į Kauną (su svarbiausių regiono tarptautinių traktų šiaurė-pietūs ir rytai-vakarai sankirta) į Baltijos jūrą? Vilnius ir liks karūnuota Lietuvos sostine. Taip, kaip ir olandų Haga su karalių, parlamento rezidencijomis, perleidusi šalies judriosios ūkinės, verslų, gamybos funkcijas Amsterdamui. Ar nukentėtų Vilnius, irgi panašiai perkėlęs dalį jam nebūdingų utilitariųjų funkcijų, grąžinęs bent dalį savo „skolos“ pokario donorui – mano gimtajam Kaunui? Ar intelektualusis Vilnius su versliuoju Kaunu – ne vykusi simbiozė?

Niekas nekalba apie teritorinį abiejų miestų sulipdymą. Dvimiestis – tai grandinėlė nedidelių, švarių, jaukių Vilniaus ir Kauno „palydovų“, Stokholmo pavyzdžiu "sunertų" ant greitojo geležinkelio (ar perspektyviausio antžeminio transporto rūšies - vienbėgio ekspreso su magnetine pagalve). Čia galėtų plėstis abu miestai, didindami gyvenamąjį fondą (o jis, skaičiuojant naudingu plotu vienam gyventojui, smarkiai atsilieka nuo Baltijos regiono miestų). Į čia jokiu būdu nereiktų absorbuoti demografinio potencialo iš visos Lietuvos. Euro miestui pageidautina „kritinė masė“- milijonas gyventojų dvimiesčio ruože gyvena jau šiandien“.

„Šiandieninis mokslas klesti ten, kur jis teritoriškai telkiasi, koncentruojasi. Kuriasi „mokslo slėniai“, iš kurių garsiausias JAV „Silicio slėnis“ (angl. Silicon Valley). Ar dvimiestis negalėtų tapti lietuviškuoju „Silicio slėniu“? Ar tai ne magnetas susigrąžinti nutekėjusius protus atgal į Tėvynę? Manau, tikiu - taip“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"