Projekto „Rail Baltica 1“ užkulisiuose – nerimas dėl terminų

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2014-11-17 09:15
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2014-11-17 09:15
Tam tikrose "Rail Balticos" atkarpose bėgių ant jau parengtų sankasų nesugebama nutiesti tik dėl to, kad trūksta sklandaus darbų derinimo tarp rangovių. Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka
2015 me­tų lie­pos 31 die­ną tu­rė­tų bū­ti šven­čia­ma di­džiau­sio po Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 1“ dar­bų pa­bai­ga. Ta­čiau LŽ su­ži­no­jo, kad li­kus aš­tuo­niems mė­ne­siams iki eu­ro­pi­nės ge­le­žin­ke­lio vė­žės nuo Kau­no iki Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sie­nos tie­si­mo pa­bai­gos jau ne­ri­mau­ja­ma, ar dar­bus bus spė­ta at­lik­ti lai­ku.

Pa­vė­la­vus už­baig­ti pro­jek­tą nu­sta­ty­tais ter­mi­nais, Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ga­li at­si­sa­ky­ti mo­kė­ti pi­ni­gus, ku­rie ne­bu­vo lai­ku pa­nau­do­ti. Iš vi­so „Rail Bal­ti­cos 1“ ge­le­žin­ke­lio dar­bams nu­ma­ty­ta iš­leis­ti be­veik 1,3 mlrd. li­tų, įskai­tant PVM, iš ku­rių per 580 mln. li­tų den­gia­ma iš ES struk­tū­ri­nių fon­dų ir TEN-T prog­ra­mos.

Bė­da ta, kad ki­tų me­tų bir­že­lio-rugp­jū­čio mė­ne­siais bai­gia­si 2007-2013 me­tų fi­nan­si­nis lai­ko­tar­pis, o iki 2015 me­tų pa­bai­gos rei­kia at­sis­kai­ty­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai už baig­tus dar­bus. Ne­pa­nau­do­jus pro­jek­tams skir­tų lė­šų, jos pa­pras­čiau­siai ga­li bū­ti at­šauk­tos. Tuo klau­si­mu Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va lap­kri­čio 17 die­ną net ren­gia­mas aps­kri­ta­sis sta­las, kur prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius do­mė­sis, ko­kia yra rea­li „Rail Bal­ti­cos 1“ sta­ty­bų pa­dė­tis.

Dir­ba 5 rangovai

Dien­raš­čiui LŽ pra­dė­jus do­mė­tis ge­le­žin­ke­lio nuo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sie­nos iki Kau­no re­kons­truk­ci­jos už­ku­li­siais, iš pra­džių di­de­lio no­ro jų at­skleis­ti ne­ro­dė nei „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­to įgy­ven­din­to­ja, nei įmo­nių ran­go­vių at­sto­vai.

Šiuo me­tu pro­jek­te kaip ran­go­vai dir­ba du kon­sor­ciu­mai ir trys įmo­nės. Vi­sos jie yra gar­sūs Lie­tu­vo­je, o kai ku­rie – ir Eu­ro­po­je, to­dėl dėl jų kal­tės at­si­ra­dę ne­sklan­du­mai tie­siant siau­ro­sios (eu­ro­pi­nės) vė­žės ge­le­žin­ke­lį bei re­kons­truo­jant se­ną­ją pla­čią­ją vė­žę ga­li ge­ro­kai pa­kenk­ti gar­sių bend­ro­vių re­pu­ta­ci­jai. Vė­liau tai ga­li skau­džiai bu­me­ran­gu kirs­ti įmo­nėms pre­ten­duo­jant da­ly­vau­ti ne tik tarp­tau­ti­niuo­se, bet ir di­de­lių inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tų kon­kur­suo­se Lie­tu­vo­je.

„Rail Bal­ti­ca 1“ yra pir­mas pro­jek­tas, ku­ria­me di­de­lė­mis pa­jė­go­mis vie­nu me­tu dir­ba net pen­ki ran­go­vai. Klai­pė­dos sta­ty­bų bend­ro­vė „Hid­ros­ta­ty­ba“ re­kons­truo­ja ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją nuo Kau­no iki Jie­sios. Pro­jek­to ver­tė - 208,38 mln. li­tų, įskai­tant PVM, dar­bai pri­va­lo bū­ti baig­ti 2015 me­tų ba­lan­dį. Du kon­kur­sus lai­mė­ję „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ at­lie­ka Mau­ru­čių-Jie­sios (131,87 mln. li­tų, dar­bų pa­bai­ga nu­ma­ty­ta 2015 m. va­sa­rį), Ma­ri­jam­po­lės-Kaz­lų Rū­dos (200,51 mln., 2015 m. sau­sis) ruo­žų re­kons­truk­ci­ją.

Be­ne di­džiau­sias už­sa­ky­mų kąs­nis te­ko bend­ro­vių „Kau­no til­tai“ ir „Mit­ni­ja“ kon­sor­ciu­mui. Iki 2015 me­tų rugp­jū­čio kon­sor­ciu­mas yra įsi­pa­rei­go­jęs at­lik­ti 90,75 mln. li­tų ver­tės Ma­ri­jam­po­lės ge­le­žin­ke­lio sto­ties ir 262,32 mln. li­tų ver­tės tarps­to­čio Šeš­to­kai-Ma­ri­jam­po­lė re­kons­tra­vi­mą bei už 24,44 mln. li­tų įreng­ti tris dvie­jų ly­gių per­va­žas Ma­ri­jam­po­lės mies­te.

Vėluojantys darbai Marijampolėje kelia nepatogumų miesto gyventojams. / Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka

Iki 2014 me­tų gruo­džio iš Pra­ncū­zi­jos ka­pi­ta­lo kom­pa­ni­jų „Eu­ro­via Lie­tu­va“ ir „Eu­ro­via Vin­ci“ su­da­ry­tas kon­sor­ciu­mas pri­va­lo pri­duo­ti re­kons­truo­tą Kaz­lų Rū­dos–­Mau­ru­čių ge­le­žin­ke­lio at­kar­pą. Dar­bų ver­tė – 197,59 mln. li­tų.

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ an­tri­nė įmo­nė Ge­le­žin­ke­lių tie­si­mo cen­tras (GTC) jau yra pri­da­vu­si 20,6 mln. li­tų ver­tės Šeš­to­kų-Moc­ka­vos „Rail Bal­ti­cos“ ruo­žą, o spa­lio mė­ne­sį bai­gė re­kons­truk­ci­jos dar­bus ruo­že nuo Moc­ka­vos ir Lie­tu­vos ir Len­ki­jos sie­nos bei Moc­ka­vos sto­ty­je (jų kai­na – 103,21 mln. li­tų) ir Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je (kai­na - 47,51 mln. li­tų). Tai vie­nin­te­lė įmo­nė, ku­riai dar­bų už­sa­ko­vė AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ne­tu­ri jo­kių prie­kaiš­tų dėl at­lie­ka­mų dar­bų ter­mi­nų.

Lak­mu­so popierėlis

„Rail Bal­ti­ca“ yra di­džiau­sias stra­te­gi­nis pro­jek­tas ne tik nau­jau­sio­je Lie­tu­vos, bet ir vi­sos ES inf­ras­truk­tū­ri­nių pro­jek­tų is­to­ri­jo­je. „Rail Bal­ti­ca 1“ - tik pra­di­nis, bet la­bai svar­bus at­ei­ty­je še­šių Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių sos­ti­nes nuo Ber­ly­no iki Hel­sin­kio su­jung­sian­čia­me pro­jek­te, to­dėl jam ski­ria­ma daug dė­me­sio. Ne tik Vil­niu­je, bet ir Briu­se­ly­je.

Iki „Rail Bal­ti­cos 1“ pro­jek­to pa­bai­gos li­kus dau­giau nei pus­me­čiui, pro­jek­to įgy­ven­din­to­ja bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ (LG) jau skai­čiuo­ja bū­si­mą nau­dą. Ati­da­ry­ta eu­ro­pi­nio ge­le­žin­ke­lio at­kar­pa pa­pil­dys VIII tran­seu­ro­pi­nį trans­por­to ko­ri­do­rių, ku­ris pra­si­de­da Ro­ter­da­me (Ny­der­lan­dai) ir nu­tie­sus „Rail Bal­ti­ca 1“ pa­sieks Kau­ną. At­si­ra­dus „Rail Bal­ti­ca 2“ ko­ri­do­rius nu­sid­rieks iki Hel­sin­kio (Suo­mi­ja). Jau da­bar ko­ri­do­riu­mi iš Poz­na­nės (Len­ki­ja) į Smo­lens­ką (Ru­si­ja) kon­tei­ne­ri­nis trau­ki­nys „Šeš­to­kai Exp­ress“ ve­ža 0,5 mln. to­nų kro­vi­nių per me­tus, nors truk­do ke­lio sta­ty­bos, nė­ra la­bai pra­lai­dus ir Šeš­to­kų kro­vi­nių ter­mi­na­las.

La­bai daug kas į ge­rą pu­sę tu­rė­tų pa­si­keis­ti pra­dė­jus veik­ti Pa­le­mo­no (Kau­nas) in­ter­mo­da­li­niam ter­mi­na­lui, prie ku­rio bus at­ves­ta „Rail Bal­ti­cos“ vė­žė. Pa­le­mo­ne bus įma­no­ma la­bai spar­čiai ir di­de­liais kie­kiais per­krau­ti kon­tei­ne­rius nuo eu­ro­pi­ne vė­že at­ke­lia­vu­sių plat­for­mų ant tų trau­ki­nių plat­for­mų, ku­rie va­žiuo­ja pla­čią­ja vė­že, ir prieš­in­gai; per­krau­ti iš ge­le­žin­ke­lio į au­to­trans­por­tą, at­lik­ti ki­tas lo­gis­ti­kos ope­ra­ci­jas. Skai­čiuo­ja­ma, kad pra­dė­jus veik­ti Pa­le­mo­no in­ter­mo­da­li­niam ter­mi­na­lui, jau po ke­le­rių me­tų į Kau­ną at­ke­liau­jan­čių kro­vi­nių me­ti­nis kie­kis ga­lė­tų jau siek­ti iki 5 mln. to­nų per me­tus. Tai su­da­ro apie 10 proc. da­bar­ti­nės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ kro­vi­nių apy­var­tos.

Spa­lio 28 die­ną bu­vo duo­tas ofi­cia­lus star­tas daug gran­dio­ziš­kes­niam, Bal­ti­jos ša­lis eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­liu su­jung­sian­čiam pro­jek­tui „Rail Bal­ti­ca 2“. Tą die­ną Lat­vi­jos sos­ti­nė­je Ry­go­je bu­vo pa­si­ra­šy­ta Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos bend­ros įmo­nės „RB Rail AS“ stei­gi­mo su­tar­tis, ši bus at­sa­kin­ga už tarp­tau­ti­nio pro­jek­to koor­di­na­vi­mą ir ad­mi­nis­tra­vi­mą. Šio­je įmo­nė­je mū­sų ša­liai at­sto­vau­ja bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ įsteig­ta an­tri­nė įmo­nė „Rail Bal­ti­ca sta­ty­ba“. Įvai­riais ver­ti­ni­mais, nu­ties­ti „Rail Bal­ti­cą 2“ per vi­sas Bal­ti­jos ša­lis ga­li kai­nuo­ti nuo 13 mlrd. iki 18 mlrd. li­tų, iš jų iki 85 proc. deng­tų ES.

ES ža­da rem­ti ir dar vie­ną mul­ti­mi­li­jar­di­nį pro­jek­tą Lie­tu­vo­je – pla­čio­sios vė­žės ruo­žo Klai­pė­da-Kau­nas-Vil­nius-Ke­na re­kons­truk­ci­ją ir jo elek­tri­fi­ka­ci­ją. Jau po ke­le­rių me­tų vi­sas ge­le­žin­ke­lis, ku­riuo kon­tei­ne­ri­niu trau­ki­niu „Vi­kin­gas“ ve­ža­mi kro­vi­niai iš mū­sų uos­ta­mies­čio į Il­ji­čiovs­ką (Ukrai­na), bus elek­tri­fi­kuo­tas. Be­je, Ukrai­na sa­vo ruo­žą yra elek­tri­fi­ka­vu­si dar so­vie­ti­niais me­tais. Bal­ta­ru­siai tai da­ro šiuo me­tu – elek­tra va­ro­mi trau­ki­niai iki Lie­tu­vos sie­nos, kaip ža­da­ma, ga­lės va­ži­nė­ti jau po me­tų.

Ele­kri­fi­kuo­ta ge­le­ži­ne tra­sa ve­žio­ja­mi kro­vi­niai la­bai pa­di­din­tų jos kon­ku­ren­cin­gu­mą, nes elek­tra va­ro­mų trau­ki­nių są­nau­dos ir jų eksp­loa­ta­ci­ja yra daug pi­ges­ni. Be to, tu­rint ome­ny­je, kad vi­sa­me ruo­že nuo Šeš­to­kų iki grei­tai pra­dė­sian­čio veik­ti Vil­niaus lo­gis­ti­kos cen­tro ly­giag­re­čiai driek­sis siau­ro­ji bei pla­čio­ji vė­žės, ir dau­ge­ly­je vie­tų bus ga­li­ma kro­vi­nius per­krau­ti ant skir­tin­go­mis vė­žė­mis va­ži­nė­jan­čių plat­for­mų, Lie­tu­vos kaip tran­zi­ti­nės vals­ty­bės ga­li­my­bės tam­pa fan­tas­ti­nės. Mū­sų ša­lis ga­lės ypač kon­ku­ren­cin­go­mis są­ly­go­mis nau­do­tis iš­kart dviem gy­vy­biš­kai svar­biais Eu­ro­pai trans­por­to ko­ri­do­riais – vie­nas jų iš Va­ka­rų ve­da į Ry­tus, tiks­liau – į Ki­ni­ją, ki­tas – iš šiau­rės į pie­tus.

Ta­čiau bū­ti­na ne­suk­lup­ti at­lie­kant sta­ty­bos dar­bus. Skai­čiuo­ja­ma, kad vien tie­siant „Rail Bal­ti­cą 2“ per Lie­tu­vą dar­bai ga­li kai­nuo­ti nuo 5 iki 8 mlrd. li­tų. Va­di­na­si, vals­ty­bė iš biu­dže­to tu­rės pri­dė­ti iki 2 mi­li­jar­dų. O jei ran­gos dar­bai bus at­lie­ka­mi ne­rū­pes­tin­gai, ir ES at­si­sa­kys fi­nan­suo­ti dar­bus ar da­lį jų? Ar iš prog­no­zuo­ja­mo pel­no kar­tais ne­pa­tir­si­me mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių?

To­dėl „Rail Bal­ti­ca 1“ yra lyg lak­mu­so po­pie­rė­lis, ku­ris at­sklei­džia, kaip dirb­si­me, kai at­eis pa­čių di­džiau­sių dar­bų me­tas.

Albertas Šimėnas: "Iš kiekvieno projekto rangovas gauna apie 40 proc. grynųjų pajamų - rangos darbus atliekant antrinėms "Lietuvos geležinkelių" įmonėms tos pajamos atitektų valstybei." / Alfa.lt nuotrauka

At­sa­ky­da­mas į dien­raš­čio LŽ klau­si­mus apie at­lie­ka­mų dar­bų ter­mi­nus tie­sia­mo­je tra­so­je, LG di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Al­ber­tas Ši­mė­nas sa­kė, kad gruo­dį tu­rė­tų bū­ti at­lik­ta apie 78 proc. vi­sų dar­bų. „Ki­ta ver­tus, pa­si­lik­ti 22 proc. dar­bų ki­tiems me­tams, kai liks iki pro­jek­to pa­bai­gos kiek dau­giau nei pus­me­tis, bū­ti­na tu­rė­ti ga­ran­ti­jas dėl ter­mi­nų lai­ky­mo­si. Anks­čiau pa­tys ran­go­vai bu­vo įsi­pa­rei­go­ję pa­anks­tin­ti pa­baig­tu­ves, ta­čiau pa­ža­dų ne­vyk­do. O kai ku­rie dar ir smar­kiai at­si­lie­ka nuo gra­fi­ko“, - sa­kė vie­nas „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vų.

A. Ši­mė­no tei­gi­mu, di­džiau­sias gal­vos skaus­mas da­bar yra dvie­jų ly­gių per­va­žos, ku­ri tu­rė­tų virs­ti via­du­kais, sta­ty­ba Ma­ri­jam­po­lė­je. Ją at­lie­ka „Kau­no til­tų“ ir „Mit­ni­jos“ kon­sor­ciu­mas, ta­čiau at­si­lie­ka­ma nuo gra­fi­ko ne vien dėl jų kal­tės. Pa­sak LG ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo, Su­val­ki­jos sos­ti­nė­je yra „kaip rei­kiant užk­limp­ta“. „Ir čia jau ne tik ran­go­vų, bet ir Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės kal­tė. Pa­gal pro­jek­tą mies­te pri­va­lu pa­sta­ty­ti tris via­du­kus. Prob­le­ma ta, kad mies­tas vė­la­vo pa­skelb­ti kon­kur­sus sa­vo inf­ras­truk­tū­rai tvar­ky­ti. Pa­ga­liau jiems įvy­kus, kon­kur­sus dėl dvie­jų via­du­kų lai­mė­jo „Kau­no til­tų“ ir „Mit­ni­jos“ kon­sor­ciu­mas, tad bus iš­lai­ky­tas dar­bų tęs­ti­nu­mas. Ta­čiau da­lį dar­bų rei­kės per­kel­ti į ki­tus me­tus. Ypač keb­li si­tua­ci­ja klos­to­si dėl Ar­mi­no gat­vės via­du­ko sta­ty­bos. Sa­vi­val­dy­bė ką tik pa­skel­bė pri­va­žia­vi­mo gat­vių re­kons­tra­vi­mo kon­kur­są. Su­tar­tis ga­li bū­ti pa­si­ra­šy­ta tik ki­tais me­tais. O tai, kad dar­bų pa­bai­gos lai­kas ta­po ne­apib­rėž­tas - ypač blo­gas ženk­las“, - tvir­ti­no LŽ pa­šne­ko­vas.

Ki­ta ver­tus, A. Ši­mė­no tei­gi­mu, vė­luo­ja ir ki­ti ran­go­vai. „Prieš pri­siim­da­mi įsi­pa­rei­go­ji­mus jie aiš­kiai ne­įver­ti­no sa­vo pa­jė­gu­mų, pa­tir­ties. „Rail Bal­ti­ca 1“ - ypač su­dė­tin­gas pro­jek­tas, jam bū­ti­na su­telk­ti vi­sus re­sur­sus. Bet to nė­ra“, - sa­kė vie­nas LG va­do­vų.

Ne pa­slap­tis ir tai, kad „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­to ran­go­vai dar­buo­ja­si ke­liais fron­tais - ne tik sta­ty­da­mi ge­le­žin­ke­lius, bet ir ties­da­mi au­to­mo­bi­lių ke­lius, ki­tuo­se ob­jek­tuo­se. A. Ši­mė­no nuo­mo­ne, daug kur rei­ka­lin­ga ta pa­ti tech­ni­ka, žmo­nės, spau­džia ter­mi­nai.

Truk­do ne­to­bu­las tech­ni­nis pro­jek­tas?

Pa­si­ro­do, su­nkiau­sia su­ži­no­ti, kiek lai­ko nuo pro­jek­te nu­ma­ty­to ter­mi­no at­si­lie­ka kiek­vie­na ran­go­vė. Nors ža­dė­jo, tiks­lių duo­me­nų dien­raš­čiui ne­pa­tei­kė ne­tgi pro­jek­to įgy­ven­din­to­ja bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“.

Klai­pė­dos įmo­nė „Hid­ros­ta­ty­ba“ ir­gi ne­at­siun­tė at­sa­ky­mų į LŽ užk­lau­są. „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ ti­ki­no, kad jų įmo­nė nuo pa­tvir­tin­to gra­fi­ko at­si­lie­ka ma­žai – „dau­gių dau­giau­sia 3 sa­vai­tes“. Ža­dė­jo, kad „pag­rin­di­niai dar­bai bus at­lik­ti lai­ku“.

„Pro­jek­tas yra la­bai su­dė­tin­gas, ku­pi­nas iš­šū­kių. Iki šiol to­kio mas­to ir to­kiais ter­mi­nais įgy­ven­di­na­mo ge­le­žin­ke­lių sta­ty­bos pro­jek­to Lie­tu­vo­je nė­ra bu­vę. Su di­de­liais iš­šū­kiais su­si­du­ria ne tik ran­go­vai, bet ir už­sa­ko­vas, pro­jek­tuo­to­jai bei ki­ti. Tad la­bai svar­bus šio pro­jek­to da­ly­vių bend­ra­dar­bia­vi­mas, ope­ra­ty­vūs spren­di­mai ša­li­nant ne­nu­ma­ty­tas kliū­tis. Mū­sų bend­ro­vė de­da vi­sas pa­stan­gas dar­bus at­lik­ti lai­ku ir ti­ki­me, kad taip ir bus. Tie­sa, Ge­di­mi­no, Auš­ros ir Ar­mi­no gat­vė­se (Ma­ri­jam­po­lė – aut.) via­du­kų sta­ty­bos pa­grin­di­niai dar­bai baig­ti. Ki­tus dar­bus ne­dels­da­mi baig­si­me, kai bus pa­ša­lin­tos ne nuo mū­sų pri­klau­san­čios ap­lin­ky­bės – šiuo me­tu ga­lu­ti­nai pa­baig­ti dar­bus truk­do pa­gal ki­tą pro­jek­tą ne­įgy­ven­din­ti dar­bai“, - sa­ko­ma „Kau­no til­tų“ ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tės Gied­rės Če­ka­vi­čie­nės raš­tiš­kuo­se at­sa­ky­muo­se LŽ.

Pa­grin­di­nius dar­bus pa­gal nu­ma­ty­tą gra­fi­ką ža­dė­jo at­lik­ti ir kon­sor­ciu­mo „Eu­ro­via Vin­ci“ bei „Eu­ro­via Lie­tu­va“ var­du kal­bė­jęs šios bend­ro­vės va­do­vas Sta­nis­lo­vas Kab­lys. Iki lap­kri­čio 4 die­nos iš 197,59 mln. li­tų ver­tės dar­bų pra­ncū­zų kon­cer­no įmo­nės tei­gia at­li­ku­sios už 129,27 mln. li­tų. „Nė­ra at­lik­ta apie 20 proc. akus­ti­nių sie­nu­čių įren­gi­mo dar­bų, ne­pa­muš­tas ir ne iki ga­lo su­ba­lan­suo­tas nau­jai įreng­tas tarps­to­čio ke­lias, ne­pri­jung­ta sig­na­li­za­ci­jos prog­ra­mi­nė įran­ga Mau­ru­čių sto­ty­je, ten pat ne­pak­lo­tas „eu­ro­pi­nis“ ke­lias“, - var­di­jo kon­sor­ciu­mo at­sto­vai, ko­kių dar­bų jie nė­ra at­li­kę lai­ku.

LŽ duo­me­ni­mis, smar­kiai at­si­lik­da­mos nuo gra­fi­kų dir­ba ir kai ku­rios su­bran­go­vės. Pa­vyz­džiui, „Rail Bal­ti­cos 1“ ruo­že eis­mo val­dy­mo, elek­tros tie­ki­mo ir te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sis­te­mas mo­der­ni­zuo­jan­ti „Fi­ma“. Bend­ro­vės at­sto­vai at­sa­ky­mų į LŽ užk­lau­są ne­pa­tei­kė.

Ne­ofi­cia­liai kai ku­rių bend­ro­vių at­sto­vai iš­sa­kė kiek ki­to­kias ver­si­jas, ko­dėl at­si­lie­ka­ma nuo gra­fi­ko.

Be­je, kal­ban­tis su jais LŽ žur­na­lis­tas bu­vo pra­šo­mas ne­mi­nė­ti pa­šne­ko­vų pa­var­džių, nes esą yra bai­mi­na­ma­si, jog at­ei­ty­je „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ (LG) pa­da­rys vis­ką, kad už­kirs­tų jų įmo­nėms ga­li­my­bę da­ly­vau­ti di­de­lės ver­tės pro­jek­tuo­se. To­dėl va­din­ki­me juos LŽ šal­ti­niais. Pa­šne­ko­vai sa­kė, kad esą jau pa­čio­je dar­bų pra­džio­je 2012-ai­siais LG sku­bo­tai pri­ėmė "Kelp­ro­jek­to" par­eng­tą tech­ni­nį pro­jek­tą, iš to ne­va ir vi­sos bė­dos.

Pir­miau­sia, dėl ge­le­žin­ke­lių se­no­sios vė­žės pra­lai­du­mo. Tam, kad ga­lė­tų be truk­džių va­ži­nė­ti trau­ki­nys "Šeš­to­kai Exp­ress", ran­go­vai esą siū­lė ša­lia re­kons­truo­ja­mos pla­čio­sios vė­žės nu­ties­ti dar vie­ną 1520 mm plo­čio vė­žę. Esą kol se­no­ji vė­žė bū­tų re­kons­truo­ja­ma, trau­ki­nys bū­tų ga­lė­jęs va­ži­nė­ti lai­ki­ną­ja vė­že, ku­ri vė­liau bū­tų bu­vu­si iš­ar­dy­ta. Ta­čiau „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, šal­ti­nių tei­gi­mu, su to­kiu pro­jek­tu ne­su­ti­ko, nes jis esą per bran­gus.

Pa­šne­ko­vai tei­gė, kad pro­jek­tuo­to­jai ta­da nu­ma­tė ki­tą va­rian­tą, ku­ris po­pu­lia­rus tie­siant au­to­mo­bi­lių ke­lius. Jie siū­lė su­stab­dy­ti eis­mą ke­tu­rioms va­lan­doms, ir per jas tam ti­kra­me ruo­že kas­dien bū­tų at­lie­ka­mi tam ti­kri dar­bai. Grei­tai pa­aiš­kė­jo, kad per to­kį trum­pą lai­ką jo­kio dar­bo, juo­lab - spė­ti iš­ar­dy­ti bė­gius ir juos iš nau­jo nu­ties­ti, ko­ky­biš­kai ne­įma­no­ma at­lik­ti. Ta­da bu­vo prie­ita prie komp­ro­mi­so - ter­mi­nas pa­il­gin­tas iki 4 par­ų. Ta­čiau ir toks ter­mi­nas, pa­sak šal­ti­nių, bu­vo per trum­pas, nors pra­si­dė­jus va­di­na­ma­jam lan­gui dir­ba­ma die­ną ir nak­tį.

Reng­da­mas tech­ni­nį pro­jek­tą "Kelp­ro­jek­tas", anot šal­ti­nių, tin­ka­mai ne­įver­ti­no ir grun­to, ant ku­rio tie­sia­ma „Rail Bal­ti­ca 1“, ypa­ty­bių. Esą daug kur nu­ka­sus vir­šu­ti­nį kie­tą sluoks­nį at­si­ver­da­vo dur­pių klo­dai, ant ku­rių ties­ti vė­žę bū­tų ti­kras nu­si­kal­ti­mas. Jie ti­ki­no, kad pa­klo­ti tin­ka­mą pa­grin­dą kai­nuo­ja ir pa­pil­do­mus pi­ni­gus, ir dau­gy­bę lai­ko. Tai­gi ir dėl to dar­bai šiek tiek už­trun­ka.

Iš ran­go­vų at­sto­vų at­vi­rai su­ti­ko kal­bė­ti „Eu­ro­via Lie­tu­va“ va­do­vas S. Kab­lys. Jis vis dėl­to siū­lė vi­sų šu­nų ne­kar­ti ant „Kelp­ro­jek­to“. „Šio­je is­to­ri­jo­je aš nie­ko ne­kal­ti­nu, dėl to ir ne­bi­jau vie­šai kal­bė­ti“, - dien­raš­čio LŽ žur­na­lis­tui par­eiš­kė vers­li­nin­kas.

Kal­ti­no ne­pa­ma­tuo­tą taupumą

Armino gatvės Marijampolėje viaduko statybos pabaigos laikas tapo neapibrėžtas. / Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka

Pa­sak S. Kab­lio, jau „Rail Bal­ti­cos“ pro­jek­to pra­džio­je ne vis­kas bu­vo par­eng­ta taip, kaip tu­rė­jo bū­ti. "Vi­są lai­ką truk­dė ir te­be­truk­do va­di­na­mie­ji pa­pil­do­mi dar­bai, ap­lin­ky­bės, ku­rių ne­įma­no­ma nu­ma­ty­ti. Jei kal­bė­tu­me apie mū­sų, „Eu­ro­via“ įmo­nių, kon­sor­ciu­mą, tai jis dar­bus pra­dė­jo dviem mė­ne­siais vė­liau, nei iš ti­krų­jų ga­lė­jo pra­dė­ti. O vis­ką su­stab­dė til­tu­kas, ku­rį sta­to „Pa­ne­vė­žio ke­liai“. Mes tu­rė­jo­me pri­si­de­rin­ti prie „Pa­ne­vė­žio ke­lių“ pa­teik­to gra­fi­ko, nes ki­taip ne­bū­tų ga­lė­jęs va­ži­nė­ti trau­ki­nys „Šeš­to­kai Exp­ress“. Ar to­kią įvy­kių ei­gą iš anks­to ga­lė­jo­me nu­ma­ty­ti? Aiš­ku, kad ne“, - svars­tė „Eu­ro­via Lie­tu­va“ va­do­vas.

Ši prie­žas­tis kaip pa­grin­di­nė, ko­dėl at­si­lie­ka­ma nuo gra­fi­ko, mi­ni­ma ir „Eu­ro­via Lie­tu­va“ bei „Eu­ro­via Vin­ci“ kon­sor­ciu­mo raš­tiš­ka­me at­sa­ky­me LŽ: „Nuo sa­vo dar­bų prog­ra­mos at­si­lie­ka­me dėl pa­si­kei­tu­sių pro­jek­to spren­di­nių, ku­rių ne­ga­lė­jo­me įver­tin­ti ei­da­mi į kon­kur­są, dėl tech­ni­nia­me pro­jek­te pa­žy­mė­tų ar ne vie­to­je pa­žy­mė­tų po­že­mi­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų, dėl ki­lo­me­tru (pra­ncū­zų re­kons­truo­ja­ma­me ruo­že Kaz­lų Rū­da - Mau­ru­čiai – aut.) pa­il­gė­ju­sios tarps­to­čio tra­sos.“

LŽ pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, iš anks­to vis­ką nu­ma­ty­ti tech­ni­nia­me pro­jek­te, ku­rį da­rė „Kelp­ro­jek­tas“, ti­krai ne­įma­no­ma. „O jei tai ir bū­tų ban­do­ma da­ry­ti to­bu­lai, pro­jek­tuo­to­jų dar­bas ti­krai kai­nuo­tų dau­giau nei ran­gos dar­bai. Ta­čiau ta­da ar kas ryž­tų­si plė­to­ti to­kį pro­jek­tą?“ - re­to­riš­kai klau­sė S. Kab­lys.

Pa­sak „Eu­ro­via Lie­tu­va“ va­do­vo, tik­tai pra­dė­jęs ran­gos dar­bus, ki­taip ta­riant – kas­da­mas grun­tą, ga­li su­ži­no­ti, ar po juo te­ka po­že­mi­nis upe­lis, ar yra nuo An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro už­si­li­ku­sių sprog­me­nų ir t. t. „Tuos sprog­me­nis bū­ti­na su­nai­kin­ti, ta­da ir sto­ja dar­bai. Tuo­met rei­kia da­ry­ti tech­ni­nio pro­jek­to pa­kei­ti­mus, at­lik­ti pa­pil­do­mus dar­bus“, - dės­tė LŽ pa­šne­ko­vas.

Vers­li­nin­ko tvir­ti­ni­mu, įvai­rių pro­jek­to pa­kei­ti­mų, pa­gal ku­riuos rei­kia at­lik­ti dar­bus, pa­tvir­ti­ni­mo pro­ce­dū­ra yra la­bai il­ga. „Tai mus ir va­ro į ne­vil­tį, dėl to at­si­lie­ka­me ir taip to­liau. Net ne­reikš­min­gą pa­kei­ti­mą rei­kia il­giau­siai for­min­ti, kad jį ga­lė­tu­me da­ry­ti. Ta­čiau pa­grei­tin­ti rei­ka­lams įsta­ty­mai jo­kių ypa­tin­gų pro­ce­dū­rų ne­rei­ka­lau­ja. Rei­kia tik­tai pa­si­ti­kė­ti ran­go­vais ir pri­pa­žin­ti, kad pro­jek­te pri­va­lo bū­ti pa­lik­tas lė­šų re­zer­vas pa­pil­do­miems dar­bams at­lik­ti. Tiems dar­bams, ku­rių iš ti­krų­jų ne­bu­vo ga­li­ma nu­ma­ty­ti. Tiems ne­es­mi­niams pa­kei­ti­mams, ku­rie, kaip aiš­kė­ja plė­to­jant pro­jek­tą, yra rei­ka­lin­gi. Tie­siog tu­ri bū­ti pa­lik­tos tam ti­kros lė­šos, ku­rio­mis ga­lė­tų lais­vai dis­po­nuo­ti už­sa­ko­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“. O da­bar ir ši bend­ro­vė įva­ry­ta į kam­pą, nes iš ti­krų­jų pa­pil­do­mos iš­lai­dos kaip ir guls ant jos pe­čių. Dėl to ji ki­taip nei kal­bė­ti, nei elg­tis ne­be­ga­li“, - sa­kė S. Kab­lys.

Anot „Eu­ro­via Lie­tu­va“ va­do­vo, pa­sau­lis jau se­no­kai yra įval­dęs sis­te­mą, tai­ko­mą ne­nu­ma­ty­tiems at­ve­jams. „Skai­čiuo­jant nu­ma­ty­tą­sias iš­lai­das pro­jek­tui prie jų pri­de­da­ma nuo 5 iki 10 proc. lė­šų nuo bend­ros pro­jek­to ver­tės, nau­do­ja­mų tam at­ve­jui, jei at­si­ran­da pri­va­lo­mų pa­pil­do­mų dar­bų. „Rail Bal­ti­cos“ at­ve­ju ši su­ma su­da­ry­tų apie 100 mln. li­tų. Pas mus kaž­ko­dėl lai­ko­ma­si nuo­sta­tos, kad jei­gu toks re­zer­vas bus su­da­ry­tas, tai ran­go­vės bū­ti­nai ties ran­kas, kad jį pa­siim­tų. Taip ti­krai ne­at­si­tiks. Tu­ri bū­ti vis­kas įfor­min­ta, įro­do­ma, gal ne­tgi iki teis­mi­nių pro­ce­sų, ku­riuo­se bū­tų įro­do­ma, ar lė­šos pa­nau­do­tos skaid­riai. Ta­čiau ne­bi­jo­ki­me tų pi­ni­gų pa­lik­ti. Jei­gu tų lė­šų ne­pri­reiks vie­nam pro­jek­tui, jas bus ga­li­ma pa­nau­do­ti ki­tam. Tie pi­ni­gai ti­krai nie­kur ne­dings“, - kal­bė­jo vers­li­nin­kas.

Ofi­cia­lia­me „Eu­ro­via Vin­ci“ ir „Eu­ro­via Lie­tu­va“ at­sa­ky­me taip pat ne­tie­sio­giai tvir­ti­na­ma, kad „Rail Bla­ti­cos 1“ ruo­žas „y­ra su­skirs­ty­tas į ke­lis pro­jek­tus“. „To­dėl ran­go­vai yra pri­klau­so­mi nuo gre­ti­muo­se ruo­žuo­se dir­ban­čių ran­go­vų dar­bų pla­nų vyk­dy­mo bei gra­fi­kų lai­ky­mo­si“, - tei­gia Pra­ncū­zi­jos kom­pa­ni­jų at­sto­vai Lie­tu­vo­je.

Ko­kią iš­ei­tį iš pa­dė­ties ma­to S. Kab­lys? "Vi­siems pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 1“ da­ly­viams - jo įgy­ven­din­to­jams, pro­jek­tuo­to­jams, tech­ni­nę prie­žiū­rą at­lie­kan­tiems as­me­ni­mis, ran­go­vams - rei­kia daž­niau su­sės­ti prie aps­kri­to­jo sta­lo ir nuo­lat de­rin­ti veiks­mus. Nes tik ta­da, kai vi­sus pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čius da­ly­vius mes lai­ky­si­me ne di­džiau­siais prieš­ais, gi­nan­čiais sa­vo po­zi­ci­jas, o kuo per trum­pes­nį lai­ką ir kiek įma­no­ma tau­piau bei grei­čiau at­lik­ti pro­ce­dū­ras be­sis­ten­gian­čiais par­tne­riais, tik ta­da tap­si­me ci­vi­li­zuo­ti. Tas pat ga­lio­ja, kai dar ne­pra­si­kal­tę ne­tu­rė­si­me tei­sin­tis ban­dy­da­mi ap­gin­ti sa­vo mun­du­ro gar­bę, nes nor­ma­li pra­kti­ka yra to­kia, jog tai da­ro­ma tik at­li­kus dar­bus ir ap­ti­kus juo­se trū­ku­mų. Tik po to kal­tas pro­jek­to da­ly­vis pri­va­lo at­sa­ky­ti, tarp jų - ir prieš teis­mą. Mes tie­siog už­mir­šo­me ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ją, ku­ri sa­ko, jog ne­kal­tas esi tol, kol teis­mas ne­įro­dė ki­taip. Ir ma­no pa­lin­kė­ji­mas bū­tų nu­sto­ti di­džiuo­tis, kad mes dar vis esa­me a pri­ori (pa­brė­žiu: vi­si), ga­li­mai kal­ti (vėl­gi pa­brė­žiu: vi­si) už vis­ką, kas ma­žiau­siai ti­ki­my­be ga­li bū­ti blo­gai. Gal bū­ti­na nu­sto­ti mė­gau­tis sa­vip­la­ka ir at­ėjo lai­kas di­džiuo­tis, kad esa­me lais­vi ir są­ži­nin­gi. Ir pa­keis­ki­me fra­zę "kas ga­lė­tų pa­neig­ti", nes tai jau ap­kal­ti­na­mo­ji da­lis. Ir kas fra­ze ga­li įro­dy­ti, jog jau esi kal­tas prieš ap­kal­ti­nant", - pa­pil­do­mai at­siųs­ta­me elek­tro­ni­nia­me laiš­ke re­dak­ci­jai mąs­liai dės­tė "Eu­ro­via Lie­tu­va" va­do­vas.

Jis pa­žy­mė­jo, kad "bū­ti­ni spren­di­mai“.

LG: ran­go­vai nesistengia

Ran­go­vų pa­si­tei­si­ni­mus „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ va­di­na „nea­ti­tin­kan­čiais ti­kro­vės“. Bend­ro­vės at­sto­vo spau­dai Vid­man­to Gu­do at­sa­ky­me LŽ tvir­ti­na­ma, kad kal­tin­ti „Rail Bal­ti­cos 1“ tech­ni­nio pro­jek­to au­to­rę bend­ro­vę „Kelp­ro­jek­tas“ iš ti­krų­jų nė­ra pa­grin­do. Kaip pa­žy­mi LG at­sto­vas, kiek­vie­nas ran­go­vas prieš pra­dė­da­ma ran­gos dar­bus dar pri­va­lė­jo par­eng­ti ir pa­tvir­tin­ti dar­bo pro­jek­tus.

Nors spaudžia terminai, užpraėjusį savaitgalį rangos darbus "Rail Baltica 1" atliekančių įmonių technika "ilsėjosi". / Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka

„Ren­giant tech­ni­nį pro­jek­tą nu­ma­to­mi ir pa­grin­di­niai spren­di­mai. Ran­go­vai, ga­vę tech­ni­nį pro­jek­tą, ma­tė ir ži­no­jo, kaip bus vyk­do­mi dar­bai. Kai ku­rie iš ran­go­vų net pės­čio­mis pe­rė­jo ge­le­žin­ke­lio ruo­žus, kad įsi­ti­kin­tų, ar nė­ra ko­kių niuan­sų. Ran­go­vai, su­da­rę su­tar­tį, tu­ri par­eng­ti ir pa­teik­ti dar­bo pro­jek­tą, ir jį reng­da­mi jau pa­tiks­lin­ti tech­ni­nį pro­jek­tą. Par­eng­ti dar­bo pro­jek­tą trun­ka apie pu­sę me­tų. Ta­čiau tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad jį ga­li­ma reng­ti da­li­mis, to­kiu bū­du ir dar­bus at­lik­ti da­li­mis. Be to, su­da­ry­da­mi su­tar­tis ran­go­vai pa­tvir­ti­no, jog su­si­pa­ži­no su tech­ni­niu pro­jek­tu ir įver­ti­no pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo ri­zi­ką“, - tei­gė V. Gu­das.

At­sto­vas spau­dai at­krei­pė dė­me­sį, kad su­tar­ty­se nu­ro­dy­tus ter­mi­nus pa­siū­lė pa­tys ran­go­vai. Jie par­en­gė ir prog­ra­mas, pa­gal ku­rias tu­ri vyk­dy­ti dar­bus. Svar­bu tai, jog vi­si ran­go­vai, iš­sky­rus vie­ną, šias prog­ra­mas kei­tė. „Ga­li­ma bū­tų sa­ky­ti, kad be­veik vi­si ran­go­vai at­si­lie­ka net nuo jau pa­keis­tų dar­bo prog­ra­mų“, - pri­dū­rė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Pa­sak jo, pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 1“ įgy­ven­din­to­ja sten­gė­si kiek įma­no­ma kon­tro­liuo­ti, kad ran­go­vai ne­at­si­lik­tų nuo dar­bų gra­fi­ko. „Teik­da­mi at­as­kai­tas LG ran­go­vai nu­ma­to, kiek tech­ni­kos ir ko­kios žmo­nių pa­jė­gos dirbs ruo­žuo­se. LG, siek­da­mi kon­tro­liuo­ti at­lie­ka­mų dar­bų pro­ce­są, ėmė­si kas sa­vai­tę va­ži­nė­ti tų dar­bų tra­so­mis ir fil­muo­ti vyk­do­mus dar­bus (ten, kur to ne­ga­li­ma da­ry­ti dėl už­da­ry­to eis­mo, bū­da­vo fil­muo­ja­ma iš oro). Šie fil­ma­vi­mai aki­vaiz­džiai par­odė, kad vie­to­se, ku­rio­se ran­go­vas nu­ro­dė, koks ten ne­va dirbs skai­čius tech­ni­kos ar žmo­nių, iš tie­sų ne­ati­ti­ko ti­kro­vės - kar­tais jis bu­vo daug ma­žes­nis“, - tvir­ti­no V. Gu­das.

Nors ran­go­vai ti­ki­na, esą dar­bus at­liks lai­ku, iki 2015 me­tų lie­pos 31 die­nos, anot LG at­sto­vo, tai ne­reiš­kia, kad dar­bai bus baig­ti su­tar­ty­se nu­ma­ty­tais ter­mi­nais, "nes dau­ge­liu at­ve­jų su­tar­ty­se jie yra trum­pes­ni“.

V. Gu­das pa­brė­žė, jog per vi­są pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ įgy­ven­di­ni­mo pro­ce­są LG sten­gė­si pa­dė­ti ran­go­vams, da­rė įvai­rių nuo­lai­dų, ieš­ko­jo spren­di­mų. „Kad ir dėl tų 4 par­ų dar­bams at­lik­ti. Yra su­si­ta­ri­mas, ta­čiau mes su­tei­kia­me dau­giau lai­ko, il­ges­nius „lan­gus“. Kar­tais jie trun­ka ir sa­vai­tę, ir ke­lis mė­ne­sius, tad šiuo at­ve­ju ti­krai nė­ra kuo skųs­tis. Taip, dvi­ke­liuo­se ruo­žuo­se dar­bai vy­ko ir vyks­ta už­da­rius re­kons­truk­ci­jai vie­ną iš ke­lių, ly­giag­re­čiai įren­giant ir nau­ją pa­pil­do­mą eu­ro­pi­nės vė­žės ke­lią. Yra ruo­žų, ku­rie bu­vo už­da­ry­ti ke­liems mė­ne­siams. Eis­mas jais jau tu­rė­jo bū­ti at­nau­jin­tas, bet taip kol kas nė­ra“, - dės­tė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas.

Bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas A. Ši­mė­nas ti­ki­no, kad ran­go­vai tei­sūs ne­bent dėl vie­no da­ly­ko - plė­to­da­mi ke­lis pro­jek­tus vie­nu me­tu jie truk­do vie­ni ki­tiems. Pa­sak LŽ pa­šne­ko­vo, dėl to ne­ga­li lai­ku nu­ties­ti bė­gių net bend­ro­vė Ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo cen­tras. „Tie­są pa­sa­kius, dar prieš pra­dė­da­mi įgy­ven­din­ti pro­jek­tą „Rail Bal­ti­ca 1“ ma­tė­me, kad ga­li trūk­ti pa­jė­gu­mų. To­dėl įkū­rė­me Ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo cen­trą, ap­rū­pi­no­me jį nau­jau­sia tech­ni­ka, par­en­gė­me kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų. Da­bar Ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo cen­tras la­bai kva­li­fi­kuo­tai at­lie­ka bė­gių tie­si­mo, pa­bė­gių, ieš­mų, til­ta­bė­gių, san­kir­tų mon­ta­vi­mo dar­bus. Žo­džiu, da­ro vis­ką, ką rei­kia da­ry­ti ant ge­le­žin­ke­lio san­ka­sų. Ta­čiau ran­go­vai pa­gal iš anks­to nu­ma­ty­tus ter­mi­nus ne vi­sa­da su­ge­ba tas san­ka­sas su­pil­ti. Ki­tur lai­ku ne­pas­ta­to­mi til­tai ir via­du­kai. Ne­tu­rė­da­mas kaip nu­va­žiuo­ti į dar­bo vie­tą ir bė­gių ne­nu­tie­si. Štai ir sto­vi, lau­kia, kol ran­go­vai leis dirb­ti“, - aiš­ki­no vie­nas LG va­do­vų.

Tie­sa, įmo­nės „Eu­ro­via Lie­tu­va“ va­do­vas S. Kab­lys ge­le­žin­ke­li­nin­kų kal­bas apie ne­va iš anks­to nu­ma­ty­tus ne­sklan­du­mus va­di­na „de­ma­go­gi­ja“. Esą nie­kas ne­ga­li iš anks­to pa­sa­ky­ti, kas de­da­si po že­me, taip pat – nu­spė­ti vi­sų ap­lin­ky­bių, tad ne­ga­li ir iš anks­to skir­ti pa­jė­gų pa­pil­do­miems dar­bams at­lik­ti. „Ši­taip sten­gia­ma­si kam nors su­vers­ti kal­tę gel­bė­jant sa­vo kai­lį“, - iš­dės­tė sa­vo nuo­mo­nę Pra­ncū­zi­jos kom­pa­ni­jos at­sto­vas.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kai ku­ria sprendinius

Stasys Dailydka: "Mes gi negalime kiekvieną minutę kontroliuoti, ar rangovai laiku atlieka darbus, - tai fiziškai neįmanoma, nors stengiamės iš visų jėgų." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sta­sys Dai­lyd­ka su­tin­ka su kai ku­rių ran­go­vų tei­gi­niais, jog bū­ti­nas ge­res­nis dar­bų koor­di­na­vi­mas tarp jų. „Ta­čiau ką da­ry­ti, jei nė­ra ini­cia­ty­vos? Mes juk ne­ga­li­me kiek­vie­ną mi­nu­tę kon­tro­liuo­ti, ar ran­go­vai lai­ku at­lie­ka dar­bus. Tai fi­ziš­kai ne­įma­no­ma, nors sten­gia­mės iš vi­sų jė­gų. O kai at­si­li­ki­mą pa­ste­bi­me, jis jau bū­na reikš­min­gas“, - sa­kė ge­le­žin­ke­li­nin­kų bend­ro­vės va­do­vas.

S. Dai­lyd­ka dien­raš­čiui LŽ tei­gė su­pran­tąs, kad pro­jek­tas „Rail Bal­ti­ca 1“ ne­pap­ras­tai su­nkus, ja­me – daug ne­ži­no­mų­jų. „Dėl to Kau­ne įstei­gė­me net spe­cia­lų pa­gal­bos cen­trą ran­go­vams. Ja­me dir­ba ge­riau­si „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ spe­cia­lis­tai. Ran­go­vai ga­li kreip­tis į juos bet ku­riuo me­tu. Ta­čiau ne­pa­de­da ir tai", - ap­gai­les­ta­vo LG ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Jo nuo­mo­ne, iš­ei­čių yra - pa­vyz­džiui, per an­tri­nes įmo­nes stip­rin­ti pa­čių „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ pa­jė­gu­mą. „Tu­ri­me Ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo cen­trą, ku­ris ga­li at­lik­ti tech­no­lo­giš­kai pa­čius su­dė­tin­giau­sius dar­bus. Iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­vel­dė­jo­me dar dvi įmo­nes - „Ge­le­žin­ke­lio pro­jek­ta­vi­mą“ ir Ge­le­žin­ke­lių ap­lin­ko­sau­gos cen­trą. Me­ta­me į šias bend­ro­ves pa­čias ge­riau­sias pa­jė­gas, kad jos kuo grei­čiau tap­tų kon­ku­ren­cin­gos. Jau vien nau­jų­jų įmo­nių pa­va­di­ni­mai pa­sa­ko, kuo jos už­siims. At­ei­ty­je „Ge­le­žin­ke­lių pro­jek­ta­vi­mas“ kurs tech­ni­nius pro­jek­tus, o Ge­le­žin­ke­lių ap­sau­gos cen­tras ne tik sau­gos ap­lin­ką, pa­vyz­džiui, šva­rin­da­mas ge­le­žin­ke­lių grun­tą ar uti­li­zuo­da­mas pa­bė­gius, bet ir da­rys tai, ką da­bar da­ro ke­li­nin­kai: sta­tys py­li­mus, til­tus, via­du­kus, ne­tgi ties ke­lius“, - at­sklei­dė S. Dai­lyd­ka.

Sam­dy­ti an­tri­nes įmo­nes LG ge­rai to­dėl, kad jų dar­bą pro­jek­tų už­sa­ko­vas ga­li kon­tro­liuo­ti 24 va­lan­das per par­ą. A. Ši­mė­nas kar­tu pa­brė­žė, jog ran­go­vas iš kiek­vie­no pro­jek­to gau­na apie 40 proc. gry­nų­jų pa­ja­mų. „Ka­dan­gi „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ir jų įmo­nės pri­klau­so vals­ty­bei, tos pa­ja­mos ati­tek­tų vi­siems ša­lies žmo­nėms“, - pri­dū­rė ge­le­žin­ke­li­nin­kų bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (10)
Remigijus  78.62.122.187 2016-05-27 19:00:20
Vilniečiai džiaukitės kad per Vilnių neina tas prakeiktas geležinkelis. Marijampoliečiai jau seniai prakeikę tą geležinkelį, jau keli metai uždarytos beveik visos pervažos, ir neaišku kada atidarys.
0 0  Netinkamas komentaras
RailBaltica  82.135.195.207 2014-11-25 07:22:22
LG derėtu pasigilinti į savo valdymo struktūrą. Ten dar gilus komunizmas. Apie tai ir kalba Eurovia vadovas. Kad elementariam sprendimui priimti reikia daugiau laiko nei projektui įgyvendinti. O taip yra dėl to, kad ten išanksto visi kalti.
1 0  Netinkamas komentaras
Skutas  78.60.231.248 2014-11-19 18:57:06
Geriau parašytumėte kas per valdžia, politikai "nutarabanino" "Rail Baltica" maršrutą, turėjusį jungti Baltijos šalių sostines (tagi ir Vilnių) per Varšuvą su Berlynu, į "per Kauną", paliekant sostinę, apskritai rytinę Lietuvos dalį giliai nuošalyje, ir kokia ir kam iš to nauda. Juk einant maršrutui per Kauną vykstant į Vakarus Vilnius praktiškai bus priverstas šia geležinkelio vėže naudotis ne nuo Kauno, o nuo Balstogės, o vykstant į Šiaurę (Ryga, Talinas, Helsinkis) - nuo Panevėžio, nes važiuojant iš Vilniaus pirmu atveju būtų apie 200 km., o antruoju - ape 70 km. "per aplinkui". Ne kitaip, o yra padaryta akivaizdi ekonominė ir politinė afera, kai 2 kartus didesnis miestas Vilnius, duodantis virš 40 % šalies BVP, be to, maršrutu per Vilnių naudotųsi ir nemaža dalis Baltarusijos, paliktas už borto. Tai žiniasklaidai dėkingi faktai, tačiau ji tyli... Nesigirdi ir atitinkamų Seimo komitetų, pačios Seimo parlamentinės kontrolės, pagaliau STT susidomėjimo. Juolab, kad Lietuva tranzito šalis, tai kokiais sumetimais pervežamų krovinių terminalą daryti vieną ir dar centre Lietuvos - Kaune. Juk jam puikiausiai tiktų Šeštokai, rytinėje dalyje Varėna ir t.t. pan. Visur tame ne valstybės interesai yra akivaizdūs.
4 8  Netinkamas komentaras
nesamonė  81.7.79.220 2014-11-18 10:41:03
Ar galima pastatyti tokį objektą kokybiškai per tokį trumpą laiką???? Projektavo ir studijavo 20 metų, o padaryti nori per metus....
7 3  Netinkamas komentaras
15 metų studijų ir projektų, o pastatyti  81.7.79.220 2014-11-18 10:38:04
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) - Tai vienintelė įmonė, kuriai darbų užsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ neturi jokių priekaištų dėl atliekamų darbų terminų. :)))))) Lietuvos geležinkeliai labai pasitiki Lietuvos geležinkeliaus :))))))))
5 0  Netinkamas komentaras
Šeš­ta­die­nį mi­rė gydytojas Re­mi­gi­jus Nar­gė­la.
Šian­dien į Lie­tu­vą at­vyks­ta Bel­gi­jos rotacinių pa­jė­gų ka­riai.
Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja šeš­ta­die­nį su­ren­gė pi­ke­tą sos­ti­nės Mins­ko cen­tre, per ku­rį gy­ven­to­jai bu­vo ra­gi­na­mi pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­ją, kad anks­tes­nei na­cio­na­li­nei bal­tos ir raudonos spal­vos vė­lia­vai [...]
JAV vy­riau­sy­bė šeš­ta­die­nį bai­gė for­ma­lų in­ter­ne­to prie­žiū­ros vaid­me­nį ir per­da­vė sai­ty­no ad­re­sų sis­te­mos val­dy­mą tarp­tau­ti­nei ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jai.
Į Vil­nių Na­pa­leo­nas Kit­kaus­kas at­vy­ko 1960-ai­siais, bai­gęs stu­di­jas Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­te, tai­gi jau 56 me­tai, kai yra vil­nie­tis.
Prieš 77 me­tus, 1939-ųjų rug­sė­jo 28 die­ną, Vo­kie­ti­jos ir SSRS pa­si­ra­šy­tas va­di­na­mo­jo Mo­lo­to­vo-Rib­ben­tro­po pa­kto pa­pil­do­mas slap­ta­sis pro­to­ko­las ga­lu­ti­nai nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą. Ta­čiau są­moks­lo [...]
Ne me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus. Bet ir ne lan­ky­to­jams ne­priei­na­mos sau­gyk­los, ku­rio­se pa­pras­tai pri­glo­bia­mi iš­ki­lių žmo­nių as­me­ni­nių daik­tai, įskai­tant bib­lio­te­kas, su­kaup­tus rin­ki­nius, įvai­rią ar­chy­vi­nę [...]
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je spa­lio 6-ąją vyks Sau­liaus Lip­čiaus gy­ve­ni­mo 70-me­čiui ir kū­ry­bi­nės veik­los 50-me­čiui skir­tas ju­bi­lie­ji­nis kon­cer­tas „Ro­man­ti­kai – ro­man­ti­kams“. Nuo [...]
Vil­niu­je bai­gia­ma­ja­me Ino­va­ci­jų sa­vai­tės ren­gi­ny­je šeš­ta­die­nį ren­gia­mas ro­bo­tų par­adas ir ko­vos, bepiločių or­lai­vių pa­si­ro­dy­mai.
Grum­da­ma­sis su pra­stu oru ir prieš­prie­ši­niu vė­ju prieš 180 me­tų iš Ka­ra­liau­čiaus į Klai­pė­dą vy­kęs bur­lai­vis ga­be­no žmo­gų, il­gai­niui ta­pu­sį vie­nu žy­miau­siu XIX amžiaus kom­po­zi­to­rių, pa­sku­ti­nį­jį [...]
Res­pub­li­ki­nė Kau­no li­go­ni­nė pir­ko dar­bus iš vie­nų ran­go­vų, o ga­vo iš ki­tų. Bend­ro­vei „Ir­dai­va“ jos su­bran­go­vė „Nis­ka­ma“ su­mo­kė­jo 478 tūkst. eu­rų už perleistą ga­li­my­bę re­mon­tuo­ti [...]
Klai­pė­dos uos­to pie­ti­nė­je da­ly­je per pu­san­trų me­tų įreng­ta pir­mo­ji dvie­jų ly­gių san­kry­ža pa­leng­vins trau­ki­nių ir ma­ši­nų ju­dė­ji­mą. Es­ta­ka­dos pro­jek­tas kai­na­vo dau­giau kaip 4 mln. eu­rų.
Vil­niu­je dviem skve­rams ke­ti­na­ma su­teik­ti su so­vie­tų oku­pa­ci­ja ko­vo­ju­sių par­ti­za­nų va­do Juo­zo Luk­šos-Dau­man­to bei Ukrai­nos var­dus.
Pa­ne­vė­žio val­džia nu­ta­rė, kad ga­li­my­bės iš­si­mau­dy­ti na­muo­se ne­tu­rin­tiems mies­tie­čiams ge­riau­sia vie­ta tai da­ry­ti – pa­tal­pos pa­sta­te, ku­ria­me vei­kia Ne­mu­no po­lik­li­ni­ka. Jos darbuotojams toks su­ma­ny­mas [...]
Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nin­kai gar­bin­gai prieš­ino­si Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“, ta­čiau sos­ti­nės klu­bas iš­li­ko vie­nin­te­lis dar ne­pa­ty­ręs pra­lai­mė­ji­mo „Te­te-a-Tete Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te. [...]
Ovi­di­jaus Ver­bic­ko rea­li­zuo­tas bau­di­nys at­ne­šė tris svar­bius taš­kus Klai­pė­dos „At­lan­tui“ Vil­niu­je. Tre­čio­je vie­to­je įsi­kū­ru­si uos­ta­mies­čio eki­pa an­trą sy­kį se­zo­ne įveikė čem­pio­na­to ly­de­rį [...]
Lie­tu­vos ak­lų­jų bib­lio­te­ka šio­mis die­no­mis ne­įp­ras­tai šur­mu­liuo­ja: vi­si džiau­gia­si iš Rio de Ža­nei­ro grį­žu­siais bend­ra­dar­biais „auk­si­niais ber­niu­kais“, par­olim­pi­nius aukso me­da­lius par­ve­žu­siais [...]
Jau šį pir­ma­die­nį, spa­lio 3 die­ną, Vil­niaus vo­kie­čių bend­ruo­me­nės an­samb­lis at­liks pro­tė­vių dai­nas sos­ti­nė­je, Vo­kie­čių gat­vė­je. Čia bus pa­ka­bin­ta ir at­mi­ni­mo len­te­lė vokiečių kal­ba. Pen­kio­li­ka [...]
Spa­lio 1-ąją Me­dar­do Čo­bo­to tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (MČTAU) sen­jo­rai iš­kil­min­gai pra­dė­jo nau­jus – jau dvi­de­šimt an­truo­sius – moks­lo me­tus. Tra­di­ciš­kai moks­lo metų pra­džios iš­va­ka­rė­se [...]
Ne­ga­li­te pa­kęs­ti sto­vė­ti ei­lė­je prie sa­vo mėgs­ta­mo res­to­ra­no? Ja­po­ni­jos au­to­mo­bi­lių ga­min­to­ja „Nis­san“ su­gal­vo­jo iš­ma­nų bū­dą, ku­ris ti­krai pa­tiks jūsų skau­dan­čioms ko­joms.
Rug­sė­jis mus pa­si­ti­ko šil­tais orais, ir bu­vo grau­du skir­tis su at­os­to­go­mis. Jei pūs­tų šal­ti, bjau­rūs vė­jai su lie­tu­mi, tai psi­cho­lo­giš­kai bū­tų ti­krai leng­viau dar­buo­tis. Tačiau ši­lu­ma taip [...]
Pa­sau­lio kli­ma­tas iki 2050 me­tų at­šils dviem laips­niais Cel­si­jaus ir per­žengs ri­bą, ro­dan­čią, kad kli­ma­to po­ky­čių pro­ce­sas įgi­jo pa­vo­jin­gą mas­tą, ket­vir­ta­die­nį perspėjo sep­ty­ni iš­ki­lūs [...]
Jei ku­ris nors vil­nie­tis sa­vęs pa­klaus­tų, o ka­da jis, kaip iš sve­tur at­vy­kęs tu­ris­tas, sky­rė lai­ko tie­siog pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių ir įdė­miai pa­siž­val­gy­ti, pa­jus­ti jo dva­sią, gy­ve­ni­mo rit­mą, [...]
Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne pa­bi­ru­sias Ga­la­pa­gų sa­las bio­lo­gai va­di­na gy­vu evo­liu­ci­jos mu­zie­ju­mi. Ek­va­do­rui pri­klau­san­tį sa­ly­ną, per tūks­tan­tį ki­lo­me­trų nu­to­lu­sį nuo Pie­tų Ame­ri­kos že­my­no, su­da­ro 19 [...]
Šian­dien Ra­dai­liuo­se, Klai­pė­dos ra­jo­ne, ati­da­ry­tas pir­ma­sis Bal­ti­jos ša­ly­se ir di­džiau­sias Eu­ro­po­je apverstas gy­ve­na­ma­sis na­mas. 
IT mil­ži­nė „Dell Tech­no­lo­gies“ pri­sta­tė at­nau­jin­tą ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį „XPS 13“, jau lai­ko­mą ne tik vie­na sti­lin­giau­sių se­zo­no tech­no­lo­gi­nių nau­jie­nų, bet ir be­ne kom­pak­tiš­kiau­siu [...]
Gra­žuo­lis Ken­dis – apie 3 mė­ne­sių am­žiaus ka­ti­nu­kas ga­li bū­ti va­di­na­mas lū­ši­mi. Ži­no­ma, na­mi­ne lū­ši­mi, nes Ken­dis glos­to­mas burz­gia kaip trak­to­riu­kas ir yra tikras mei­lu­mo įsi­kū­ni­ji­mas.
Rū­pi­ni­ma­sis vo­kie­čių bok­se­re Vė­tra pa­ska­ti­no vil­nie­čius Ža­ną ir Ta­dą Pen­kaus­kus pra­dė­ti šei­mos vers­lą: įkur­ti pre­kės ženk­lą „Dog Punk“ val­dan­čią bend­ro­vę „Penki šu­nys“. Idė­ją [...]
Užg­rū­din­ti vai­kai ser­ga re­čiau. At­ša­lus orams ne­ga­li­me vai­ko pa­vers­ti mi­mo­za, sau­go­ma nuo vė­jo gū­sio. Kaip iš­la­vi­ruo­ti, kad grūdindami jo ne­su­sarg­din­tu­me.
Jei vai­ko he­mog­lo­bi­no kie­kis ma­žas, tė­vai ga­li ne­rtis iš kai­lio grū­din­da­mi, ta­čiau li­gos vis tiek kibs. Kaip su­stip­rin­ti krau­ją prasidėjus li­gų se­zo­nui?
Stin­gas, ku­ris sa­vo nau­jau­siam al­bu­mui, be ki­tų, pa­si­rin­ko ir pa­bė­gė­lių kri­zės te­mą, Ber­ly­ne su­si­ti­ko su Si­ri­ją pa­li­ku­siais mu­zi­kan­tais ir pa­pra­šė jų leidimo įra­šy­ti dai­ną.
Šie vy­rai ir mo­te­rys vil­ki gra­žiau­sius ir bran­giau­sius dra­bu­žius pa­sau­ly­je, bet jų vei­duo­se atsispindi ab­so­liu­tus nuo­bo­du­lys.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip vertinate padėtį Lietuvoje per pastaruosius 4 metus?
Teigiamai. Pasiekta daug svarbių laimėjimų
Neutraliai. Pasirodėme neblogai, bet tikėjausi geriau
Neigiamai. Neišspręsta nei viena opi šaliai problema
Man tas pats. Niekada čia niekas nepasikeis
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami