TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Purkštukai – šiuolaikinių dyzelių Achilo kulnas

2015 10 20 6:00
Kadangi purkštukai yra labai jautri degalų sistemos sudedamoji dalis, nustatant jos gedimo priežastį, pirmiausia reikėtų tikrinti purkštukus. LŽ archyvo nuotraukos

Į dyzelinius automobilius montuojamų modernių „Common Rail“ (CR) variklių svarbiausia dalis yra purkštukai. Teoriškai jie turėtų negesdami laikyti bent 200 tūkst. kilometrų (žinoma, jei naudojate kokybišką dyzeliną), tačiau gyvenime būna visko.

Dyzelinių variklių remonto servisų atstovai teigia, jog toli gražu ne visų gamintojų purkštukai dirba vienodai patikimai, ir tik dalį jų galima ardyti bei remontuoti. Dėl šios procedūros sudėtingumo ir naujų purkštukų brangumo neretai įsigyti naują variklį yra pigiau nei keisti sugedusio dyzelio purkštukus. Todėl prieš įsigyjant dyzelinį CR automobilį tikrai nepakenks įvertinti, kiek patikima ir (ne)brangi yra konkretaus variklio įpurškimo sistema.

„CR sistemas pagal tipą paprasčiausia skirstyti į dvi grupes – klasikinį elektromagnetinį arba moderniausią pjezoelektrinį įpurškimą. CR sistemas varikliams gamina keturios bendrovės: „Continental“, „Bosch“, „Denso“ ir „Delphi“. Didžiausią patirtį gaminant klasikines elektromagnetines CR sistemas turi vokiečių „Bosch“, ši inžinerijos milžinė taip pat gamina ir pjezoelektrinus purkštukus. Vokiškų automobilių populiarumas mūsų šalyje ir tai, kad elektromagnetinės „Bosch“ CR sistemos yra lengviausiai prižiūrimos, greičiausiai ir lemia, jog tokių dyzelinių variklių meistrų Lietuvoje rasime daugiau, o ir pats remontas vidutiniškai atsieis pigiau“, – nuomonę išsakė dyzelinių automobilių serviso Vilniuje vyr. mechanikas Aurelijus Meškauskas.

Skirtingai lepūs degalams

Bendrovė „Continental“ pagrindine „Bosch“ konkurente tapo įsigijusi „Siemens“ technologijas, todėl iki 2014 metų šie purkštukai varikliuose pažymėti „Siemens“ vardu. Britų bendrovė „Delphi“ ir japonų „Denso“ „Common Rail“ sistemų taip pat nesukonstravo nuo nulio, o perėmė įsigydamos kitas bendroves arba bendradarbiaudamos su jomis, pavyzdžiui, „Denso“ – su „Bosch“ ir „Magnetti Marelli“. „Continental“ į konkurencinę kovą įsitraukė vėliausiai ir, skirtingai nei kitos trys konkurentės, orientuojasi tik į pjezoelektrinę CR technologiją.

„Common Rail“ sistemos, kuriose įpurškimas valdomas atskirai kiekviename cilindre, užtikrintai stumia iš rinkos ankstesnes įpurškimo sistemas, todėl kad kelia mažiau triukšmo, o degalai sudega švariau ir ekonomiškiau.

Kaip sakė „Common Rail“ variklius ir jiems pritaikytas technologijas skersai ir išilgai išstudijavęs A. Meškauskas, nuomonių dėl skirtingų CR sistemų privalumų ir trūkumų galima išgirsti įvairių, tačiau yra ir keletas objektyvių tendencijų, kurias reikėtų išskirti.

„Kai žiūrime į gamintojų reklamas, visi jie giriasi, kad purkštukai laikys bent 200 tūkst. kilometrų, tačiau praktinė eksploatacija atskleidžia daugelio jų trūkumus. Paprasčiausia konstrukcija pasižymi „Bosch“ purkštukai, jų ardymas nėra itin sudėtingas, ir jie gana paprastai remontuojami. Pavyzdžiui, „Opel CDTi“ varikliai su šia technologija yra labai patvarūs ir kur kas mažiau jautrūs degalų kokybei. Jiems patikimumu ir patvarumu nenusileidžia ir „Denso“ elektromagnetiniai purkštukai, o „Delphi“ problemos gali prasidėti ir nuvažiavus daugiau negu 100 tūkst. kilometrų – šio gamintojo CR sistema mažiausiai patvari ir jautriausia degalų kokybei. Ją ir remontuoti brangiau nei kitų gamintojų, mat reikia keisti daugiau dalių“, – skirtumus vardijo A. Meškauskas.

Vokiškosioms patvarumu prilygstančios „Denso“ sistemos dar prieš keletą metų turėjo vieną didelį trūkumą – nebuvo gaminamos jų atsarginės dalys. Dabar daugelį „Denso“ elektromagnetinių CR sistemų purkštukų jau galima keisti naujais.

„Apskritai, sau iš keturių gamintojų rinkčiausi „Bosch“ sistemą turintį dyzelinį variklį. Važiuojant pirmuosius 200 tūkst. kilometrų problemų greičiausiai nekiltų, o jei ir kiltų, būtų kur kas paprasčiau ir pigiau remontuoti. Šio gamintojo purkštukų remontą gali atlikti beveik visi specializuoti autoservisai. „Delphi“ purkštukai remontuojami, bet reikia atkreipti dėmesį, kad juos remontuojant reikia keisti antgalius. „Denso“ elektromagnetiniai purkštukai, kaip ir „Bosch“, eksploatacijos problemų turi retai, tačiau jei prireiks taisyti, japoniškų CR atsarginių dalių gauti gali būti sunkiau“, – sakė A.Meškauskas.

Vienintelius galima remontuoti

Taigi didžiąją dalį klasikinių elektromagnetinių CR sistemų prireikus galima ardyti ir remontuoti. Tačiau visai kita linkme kalba pakrypsta, jei kils problemų dėl pjezoelektrinių CR įpurškimo sistemų. Kol kas jos, nors ir patikimos bei patvarios, iš tikrųjų yra neardomos ir neremontuojamos. Vieninteliai gali būti remontuojami kai kurie „Continental“ pjezoelektrinių sistemų purkštukai, tačiau ir šių atsarginių dalių labai mažai, o tokio darbo besiimančių servisų yra vienetai. Nepatikimiausiais, kaip ir elektromagnetinių CR sistemų atveju, A.Meškauskas pavadino „Delphi“ purkštukus, kurie gali sukelti sunkumų jau važiuojant pirmuosius 100 tūkst. kilometrų.

„Kalbant apie pjezoelektrines sistemas, remontuoti pavyks nebent „Continental“, montuojamas į PSA 2.0 HDi 16V variklius ir jų atmainas. Tokius purkštukus galima aptikti naujausiuose „Ford“ bei „Volvo S40“ ir „Volvo S60“ modeliuose. Visa kita – bergždžias reikalas. Teks imtis kardinalesnių pokyčių“, – patvirtino dyzelinių motorų specialistas.

Problemų pranašas – juodas dūmas

Kadangi purkštukai yra labai jautri degalų sistemos sudedamoji dalis, nustatant jos gedimo priežastį, pirmiausia reikėtų patikrinti purkštukus. Pirmieji aiškiausi signalai, jog CR sistema susiduria su sunkumais – juodos spalvos išmetamosios dujos, taip pat netolygus darbas laisvąja eiga, automobilį sudėtinga paleisti. Taip pat gali išaugti degalų sąnaudos, variklis pradeda perkaisti.

Dažnai purkštukų gedimas pasireiškia ir garsesniu variklio darbu, o variklio skleidžiamas garsas tampa panašus į išmetimo kolektoriaus šniokštimą. Deja, jei vairuotojas neišgirsta jo laiku, anga aplink purkštuką aplimpa teršalais, išsiveržiančiais iš degimo kameros. Laikui bėgant jie sukietėja ir užkemša priėjimą prie purkštuko. Toks gedimas atsiranda dėl aukšto kompresijos slėgio, aukšto įpurškimo slėgio, taip pat dėl gamintojų naudojamų silpnesnių purkštukų tvirtinimo elementų.

„Prikepusį purkštuką demontuoti yra kur kas sudėtingiau, tam reikia laiko ir kantrybės. Jei visos pagrindinės demontavimo procedūros neduoda rezultatų, lieka vienintelis būdas. Tada purkštukas iš dalies išardomas ir iškalamas specialiu rankiniu arba hidrauliniu atbuliniu plaktuku. Tačiau neretai nutinka taip, kad atliekant šią operaciją purkštukas nutrūksta, tuomet tenka nuimti variklio galvutę ir iškalti likusį elementą iš vidaus arba jį išgręžti elektriniu grąžtu“, – paaiškino A. Meškauskas.

Žinoma, ne visuomet CR sistemose genda tik purkštukai. Pasitaiko degalų slėgio reguliatoriaus, aukšto slėgio siurblio, įvairių jutiklių gedimų. Nesklandų purkštukų darbą – slėgio pokyčius ir „korekcijas“ – galima nesunkiai servise nustatyti specialiu matavimo prietaisu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"