TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Pusę milijardo prasiskolinusi „Orlen Lietuva” ieško kaltųjų

2014 05 06 6:00
I.Fafara (kairėje) ir A.Czyzewskis aiškino, kad bendrovės "Orlen Lietruva" ateitis daug priklausys nuo mūsų Vyriausybės ir jos valdomų įmonių sprendimų.  LŽ archyvo nuotrauka

„Neleisime „Lietuvos geležinkeliams“ gyventi „Orlen Lietuvos“ sąskaita“, - vakar spaudos konferencijos pabaigoje pareiškė Lenkijos naftos milžinės „PKN Orlen” vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyzewskis. Jis ir lenkų antrinės naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fafara žurnalistams aiškino, kas kaltas dėl šimtamilijoninių nuostolių duobės, iš kurios pastaruoju metu niekaip neišlipa Mažeikiuose registruota įmonė.

Per spaudos konferenciją Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ ir bendrovės „Orlen Lietuva" vadovai tikino ėmęsi visko, kad įmonė būtų technologiškai efektyvi ir tinkamai valdoma. „Padarėme viską, kas buvo įmanoma. Investavome į Mažeikių gamyklą daugiau kaip milijardą litų, pakeitėme valdymo sistemą, radikaliai sumažinome užimtumą atleidę dalį darbuotojų“, - vardijo I.Fafara. Tačiau įmonei, kaip pripažino „Orlen Lietuvos“ vadovas, vis tiek teko „pradėti dar 135 darbuotojų atleidimo procedūrą“, todėl šiuo metu ji priversta dirbti tik 60 proc. pajėgumu.

Didžiausia šalyje naftos perdirbimu užsiimanti „Orlen Lietuva“ išgyvena tikrai ne geriausius laikus. Bendrovė skelbia 2013-aisiais patyrusi 94 mln. JAV dolerių (maždaug 237 mln. litų) nuostolių, nors dar užpernai buvo gavusi apie 80 mln. JAV dolerių (200 mln. litų) grynojo pelno. Pernai 22,5 mlrd. litų apyvartą skaičiavusi „Orlen Lietuva“ šiuo metu prisipažįsta turinti 510 mln. litų skolą. Nieko gero bendrovei nežada ir 2014-ieji. Pirmąjį ketvirtį maždaug 9 mln. tonų žalios naftos per metus iki šiol perdirbdavusi įmonė gavo net 43 proc. mažiau pajamų už parduotus produktus, nei buvo planuota iš anksto.

Kainų painiava

Iš pradžių A.Czyzewskis daugiau kalbėjo apie bendrovei „Orlen Lietuvai“ nepalankią pasaulio naftos rinką. Tačiau jo aiškinimai buvo painūs. Vienas „PKN Orlen“ vadovų sakė, esą šiandien naftos sektorius yra globalus – kainos visur vienodos, nepriklauso nuo gamybos sąnaudų. „Jokia gamykla neturi įtakos kainoms, kuriomis ji parduoda savo gaminius. Kaip ir neturi įtakos žaliavų kainai. Naftos perdirbimo gamyklos nedaro įtakos pelno maržai“, – dėstė jis.

Dienraščio LŽ žurnalisto paklaustas, ar „Orlen Lietuva“ perka naftą pagal „Platts“ indeksą, kurį tvirtina to paties pavadinimo tarptautinė agentūra, „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas patikslino, kad „žaliava, vadovaujantis „Platts“ indeksu, perkama tik Europoje, o Amerikoje kainai nustatyti taikomas kitas - „Argus“ - indeksas“. Todėl, anot A.Czyzewskio, anapus Atlanto tona skalūnų naftos kainuoja 8 JAV doleriais (apie 20 litų) mažiau nei Europoje. Kadangi konkurencinės JAV ir kitų regionų gamintojų sąlygos tapo nevienodos, iš Amerikos rinkos, kuriai dar neseniai gabeno 9 proc. savo produkcijos, buvo priversta pasitraukti ir „Orlen Lietuva“,.

Tačiau, kaip teigė „PKN Orlen“ vyriausiasis ekonomistas, jei JAV panaikintų draudimą pirkti skalūnų naftą šalims, su kuriomis neturi laisvosios prekybos sutarčių, bet jas sieja karinės sąjungos ryšiai NATO, amerikiečių parduodamos žaliavos kaina pakiltų ir beveik susilygintų su Europoje parduodamos naftos „Brent“ kaina. „Paprastai šios rūšies nafta rinkoje kainuoja 1 JAV doleriu (apie 2,5 lito) pigiau. Tokia kaina ir sugrįžtų“, - kalbėjo A.Czyzewskis. Tada, anot jo, atsirastų galimybė bendrovei „Orlen Lietuva“ sugrįžti į Ameriką.

Aštriausios strėlės - geležinkelininkams

Vėliau „PKN Orlen“ ir „Orlen Lietuvos“ vadovai vis daugiau kritikos strėlių ėmė laidyti Lietuvos Vyriausybės ir jos valdomų įmonių, ypač „Lietuvos geležinkelių“, link. „Neleisime „Lietuvos geležinkeliams“ gyventi „Orlen Lietuvos“ sąskaita“, - spaudos konferencijos pabaigoje net pareiškė A.Czyzewskis.

Tiesa, svarių argumentų, kodėl „PKN Orlen“ ir jos antrinei įmonei Lietuvoje taip nepatinka lietuviško kapitalo bendrovė, prelegentai iš esmės nepateikė. „Lietuvos geležinkeliai“ savo pranešime žiniasklaidai teigia, jog „Orlen Lietuva“ nurodo, kad 2013 metais geležinkelio paslaugos jai kainavo 293 mln. litų, o tai sudaro vos 1,4 proc. Mažeikių įmonės apyvartos. Tame pačiame pranešime taip pat sakoma, kad abipusiu susitarimu sudaryta sutartis galioja iki 2024 metų, tačiau „Orlen Lietuva“ prašo papildomų nuolaidų už 30 mln. litų per metus, kas atitinka 0,14 proc. Mažeikių gamyklos sąnaudų. "Ar tokia suma tikrai būtų esminis veiksnys gelbėjant naftos bendrovę?“ - klausė dienraščio LŽ žurnalistas.

Ir I.Fafara, ir A.Czyzewskis patvirtino „Lietuvos geležinkelių“ pateiktus skaičius, bet nuo tiesaus atsakymo išsisuko. „Mes tik norime, kad „Orlen Lietuvos“ gabenamai produkcija būtų taikomi tokie pat tarifai, kokie dabar taikomi iš Baltarusijos vežamoms prekėms. Mūsų žiniomis, jie gali būti mažesni 20 proc., o su visomis papildomomis nuolaidomis ir susitarimais – galbūt siekia net 30 proc.“, - kalbėjo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas.

I.Fafara taip pat piktinosi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ net šešerius metus negali išspręsti Rengės ruožo, kuriuo iš Mažeikių lenkų kompanija galėtų trumpesniu keliu gabenti savo produkciją į Rygos uostą, nors jame dominuoja rusiško kapitalo įmonės, atnaujinimo darbų finansavimo klausimo. „Net finansavimas dar nėra išspręstas! Apie rekonstrukciją čia nė nekalbama. Toks elgesys man visiškai nesuprantamas“, - prisipažino „Orlen Lietuvos“ generalinis direktorius.

Beje, iškart po „PKN Orlen“ ir bendrovės „Orlen Lietuva“ spaudos konferencijos pasirodė „Lietuvos geležinkelių“ pranešimas žiniasklaidai, kuriame Lietuvos įmonė neigia jai metamus kaltinimus. „Esame pateikę „Orlen Lietuvai“ siūlymus nemokėti infrastruktūros mokesčio. Šio mokesčio dedamoji yra formulėje, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis tarifas. Tai sudarytų maždaug 12 proc. nuolaidą dabartiniam tarifui, arba daugiau kaip 20 mln. litų per metus. „Orlen Lietuva“ šį pasiūlymą atmetė“, - pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"