Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Pusė vairuotojų kalba telefonu be laisvų rankų įrangos

 
2014 07 21 12:23
Kalbėti telefonu važiuojant labiau yra linkę vyrai.  
Kalbėti telefonu važiuojant labiau yra linkę vyrai.   LŽ archyvo nuotrauka

Nors draudimas naudotis mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant įsigaliojo jau prieš dvylika metų, iki šiol didelė dalis vairuotojų nepaiso šio reikalavimo.

Pusė šalies vairuotojų (50,3 proc.) kelyje kalba telefonu be tam pritaikytos įrangos, o kas dešimtas (10,4 proc.) sėdęs prie vairo šį kelių eismo taisyklių pažeidimą atlieka beveik kiekvieną kartą važiuodamas. Taip teigiama draudimo bendrovės "Lietuvos draudimas" pranešime žiniasklaidai. Šiuos duomenis atskleidė didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės vykdyta vairuotojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 9 tūkst. vairuotojų.

„Naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu atitraukia vairuotojo dėmesį ir sulėtina jo reakciją, todėl dažnai tampa eismo nelaimių priežastimi. Nors neturime statistikos, kiek eismo įvykių Lietuvoje sukelia būtent besinaudojantys mobiliaisiais telefonais, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, jog kalbant telefonu, vidutinė susidūrimo rizika yra keturis kartus didesnė, nei nesinaudojant mobiliuoju telefonu“, – teigė „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas. Jis sakė, kad vasaros laikotarpiu draudimo bendrovė registruoja daugiau nei 14,5 tūkst. eismo įvykių, kurių žala siekia beveik 35 mln. litų.

„Lietuvos draudimo“ tyrimas taip pat parodė, jog dažniausiai be laisvų rankų įrangos telefonu prie vairo kalba 26-35 metų gyventojai, o vyresni nei 56 metų vairuotojai tai daro gerokai rečiau. Be laisvų rankų įrangos vairuotojams negalima ne tik skambinti, bet ir rašyti trumpųjų SMS žinučių, naudotis el. paštu, naršyti internete ir panašiai.

Apskritai telefonu kalbėti prie vairo dažniau linkę vyrai (58,1 proc.) nei moterys (39,3 proc.). Tikėtina, kad jie labiau pasitiki savo vairavimo gebėjimais, todėl rečiau susimąsto apie potencialias grėsmes kelyje.

Nepaisant to, kad policija nuolat organizuoja įvairias prevencines priemones, susijusias su eismo saugumo šalies keliuose didinimu, kartu su greičio viršijimu, vairavimu išgėrus ar neprisisegus saugos diržo, kalbėjimas telefonu prie vairo išlieka tarp dažniausiai pasitaikančių KET pažeidimų. Policijos duomenimis, per praėjusius metus 24 tūkst. vairuotojų nepaisė draudimo naudotis mobiliaisiais telefonais prie vairo, todėl buvo nubausti.

„Nors kai kuriems eismo dalyviams kalbėjimas telefonu neatrodo saugumą keliuose mažinantis veiksmas, mūsų praktika rodo, kad kol vairuotojai asmeniškai nesusiduria su konkrečiu pavojumi, jie neįsidėmi tikrosios problemos grėsmės. Vien todėl, kad žiūrime į kelią, dar nereiškia, kad iš tiesų matome, kas jame vyksta“, – komentavo A. Gimbickas.

Lietuvoje draudimas kalbėti mobiliojo ryšio telefonu prie vairo įsigaliojo dar 2002 metais, už šį pažeidimą iš pradžių teko mokėti 20-40 litų. Vėliau, siekiant sumažinti pažeidimų mastą, bausmės buvo kelis kartus padidintos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"