TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

R.Malkus: "Karas niekam nereikalingas"

2013 04 30 6:00
R.Malkus: "Norėdami dirbti vaisingai neturėtume kaišioti vienas kitam pagalių į ratus." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Rudenį Lietuvoje planuojama surengti tarptautinę konferenciją "Kelių transporto rinkos - konkurencija ir partnerystė". Jos tikslas - skatinti Vakarų ir Rytų ekonominių sistemų bendradarbiavimą, o šūkis - "Iššūkius pakeičiame efektyviais sprendimais".

Konferencijos organizatorės - Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), kurios viena narių yra ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobilių keliais asociacija "Linava".

Planuojama, jog renginyje dalyvaus ne tik visų ES valstybių, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano transporto ministrai.

Pasak "Linavos" generalinio sekretoriaus dr. Ričardo Malkaus, nutarusi mūsų šalyje organizuoti aukščiausio lygio transportininkų konferenciją IRU parodė ypač didelį pasitikėjimą tiek mūsų nacionaline vežėjų asociacija, tiek ir Lietuva. "Tai reiškia, kad mūsų šalis laikoma viena iš regiono lyderių, formuojančių transporto politiką", - dienraščiui LŽ sakė dr. R.Malkus. Jis sutiko pasidalyti mintimis apie Lietuvos ir mus supančio regiono krovinių vežimo automobilių keliais perspektyvas, "Linavos" aktualijas.

Lietuva - tarp regiono lyderių

- Apie ką bus kalbama numatomoje konferencijoje? - LŽ klausė asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus dr. R.Malkaus.

- Prie apskritojo stalo ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių transporto ministrai šnekėsis apie dviejų žemynų - Europos ir Azijos - vežėjų problemas bei būdus jas išspręsti. Faktas, kad apie tai bus kalbama Lietuvoje, rodo, jog kitų šalių vežėjai vertina mūsų šalį kaip konstruktyvią partnerę. IRU sprendimas pasirinkti mūsų šalį rodo ir tai, kad tarptautinė vežėjų organizacija pasitiki "Linava" ir ją remia.

- Neseniai apie iššūkius kertant išorinę ES sieną kalbėta ir Klaipėdoje vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos forume. Pasienio postuose bent po keliskart per metus susidaro kilometrinės krovininių automobilių eilės, o jas panaikinti arba nors sumažinti realių veiksmų dar beveik nesiimta. Ar tikrai verslo forume baltarusiai siūlė lietuviams atidaryti daugiau pasienio postų?

- Per uostamiestyje vykusį forumą buvo susitikusios Lietuvos ir Baltarusijos mišrios transporto grupės, buvo aptariamos ir eilių problemos. Pasitarimas vyko pačiu aukščiausiu - premjerų - lygiu. Kaimynai patvirtino, jog pasirengę svarstyti klausimą dėl didesnio skaičiaus pasienio punktų įkūrimo, net minėjo, kad yra konkrečiai apskaičiavę, kokio dydžio reikėtų investicijų. Žodžiu, iš jų pareiškimų galima buvo spręsti, jog kaimynai, kaip ir Lietuva, yra pasirengę žengti į priekį sprendžiant šią opią problemą.

...

Tačiau naujų pasienio postų atidarymas nėra paprastas dalykas. Be Medininkų, veikia Raigardo ir Šalčininkų pasienio postai. Tačiau per šiuos du sunkaus krovininio transporto galimybės važiuoti yra ribotos, nes tam nepritaikyti keliai - jie atskirais metų laikotarpiais per silpni atlaikyti sunkųjį transportą. Todėl naujų postų įrengimas turi būti sprendžiamas kompleksiniu būdu ir apsisprendus valstybės lygmeniu, antraip efekto, kurio tikimės, nebus.

Lietuvos atsakingų institucijų sutarta, kad racionalu yra statyti antrąjį, vadinamąjį veidrodinį, pagrindinio Medininkų posto išplėtimą, kuriuo dvigubai būtų padidintas projektinis posto pralaidumas. Mūsų Vyriausybė tam reikalui skyrė didžiąją dalį iš 170 mln. litų sumos, numatytos apskritai pasienio postų plėtrai didinant transporto pralaidumą pasienyje.

Tačiau ir to vargu ar užteks. "Linava" papildomai siūlo šalia Medininkų įrengti specialias stovėjimo ir palaukimo aikšteles-terminalus, kur sunkvežimių vairuotojams būtų užtikrinamos "poilsio režimo" sąlygos.

Pakvipo karu

- Kodėl "Linava" norėtų, kad procesas vyktų kuo greičiau?

- Tarptautinėje plotmėje dėl tranzito krovinių srautų vyksta įnirtinga, kartais net gana agresyvi kova. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką vykusioje Tarptautinio transporto forumo (ITF), anksčiau vadinto Europos transporto ministrų konferencija (ETMK), konferencijoje labai kardinalius pasiūlymus pateikė Rusija. Ji siūlo perskirstyti vadinamųjų ETMK leidimų vežėjams kvotas, gerokai padidinant Rusijos Federacijos vežėjams skiriamų leidimų dalį. Ir tai daryti ne nuo kitų ar dar vėlesnių metų, o tiesiog šiemet, nors nuo metų pradžios jau buvo praėję keli mėnesiai.

ETMK leidimai yra skirti skatinti naudoti patį ekologiškiausią, geriausios kokybės transportą. Turint ETMK leidimą nereikia nei dvišalių, nei trišalių leidimų, todėl galima be kliūčių važiuoti su kroviniais po visą Europą, išskyrus kelias šalis, kurios taiko kai kuriuos apribojimus. Per minėtą konferenciją kažką panašaus pareiškė planuojanti įvesti ir Rusija. Tai būtų svertas, kuris leistų gana drastiškai perskirstyti vežimų rinką.

Iš pradžių rusų pareiškimas kai kuriems renginio dalyviams sukėlė šoką. Daugumos konferencijos dalyvių Rusijos transportininkų pasiūlymas buvo atmestas. Tačiau matysime, ar panašūs reikalavimai nepasikartos birželį Leipcige (Vokietija) vyksiančioje ITF eilinėje konferencijoje.

Tiesą sakant, nemanau, kad ir čia Rusijos vežėjų pasiūlymui turėtų būti atvertas kelias. Tam priešinasi ne tik Lietuvos, bet ir dauguma kitų didžiausių vežėjų rinkos žaidėjų. ETMK leidimų perskirstymas mūsų šaliai kirstų labai skaudžiai, tačiau nukentėtų ir Lenkijos, Latvijos, Slovakijos bei kitų šalių vežėjai. Lenkija net žadėjo svarstyti klausimą išvis atsisakyti dalyvauti ETMK sistemoje, jei būtų pritarta tokiems rusų pageidavimams. Jeigu Lietuva pritartų lenkų sprendimui ir taip pat pasitrauktų iš ETMK sistemos, krovinių kelias automobiliais iš Rytų į Vakarus ir priešinga kryptimi taptų gerokai suvaržytas.

Tai jau būtų karas, o jo niekam nereikia. Šiuo metu vyksta dialogas, kompromisų paieška, todėl, tikėkimės, visiems priimtina išeitis tikrai bus rasta. Šiais klausimais intensyviai diskutuojama ir su Rusijos vežėjų atstovais.

Šį pavyzdį pateikiau norėdamas parodyti diplomatinių kovų transporto politikoje, t. y. dėl krovinių srautų, spalvas. Dažniausiai laimi tie, kurie klientams gali pasiūlyti geresnes, kokybiškesnes transporto paslaugų sąlygas. Kuo greitesnė Medininkų posto ir jo prieigų plėtra reiškia, kad iki tol per Lietuvą riedėję kroviniai nepasuks kitomis kryptimis, ir pajamų nepraras nei mūsų vežėjai, nei šalies biudžetas.

Ką sako Uzbekistano pavyzdys?

- Šių metų pradžioje Ženevoje vykusioje generalinėje IRU asamblėjoje buvo išrinktas naujas šios asociacijos prezidentas. Ar tai kaip nors atsilieps "Linavos" veiklai?

- Asamblėjoje atsistatydino anksčiau IRU generalinio sekretoriaus pareigas ėjęs Martinas Marmy, vietoj jo išrinktas Umberto de Pretto. Per rinkimus buvo galima stebėti tam tikras intrigas, nes visi supranta, jog sąjunga yra labai įtakinga transporto plėtrai pasauliniu mastu.

Vis dėlto kitas Ženevoje nutikęs įvykis sukėlė tam tikrą nerimą. Asamblėjoje vienbalsiai iš TIR sistemos pašalinta Uzbekistano nacionalinė vežėjų asociacija.

IRU administruojama TIR garantijų sistema vežėjams yra gyvybiškai svarbi. Galimos alternatyvos, tačiau jos yra ir brangesnės, ir lėtesnės, o jų veikimo sistema blogai sustyguota.

Kodėl uzbekus pašalino? Pagrindinė priežastis - tai nepagrįstas šiurkštus valdžios institucijų kišimasis į asociacijos administruojamą TIR sistemos veiklą. Iš pradžių Uzbekistano valdžiai netiko organizacijos prezidentas, ir jis buvo nušalintas, pakeistas kitu, nors ankstesnysis buvo ne tik Uzbekistano vežėjų išrinktas, bet ir savo kompetenciją ne kartą demonstravęs dirbdamas keliuose IRU komitetuose bei darbo grupėse. Vėliau nušalintas ir generalinis sekretorius, kuris ėjo ir TIR sistemos vadovo pareigas. Į Ženevą buvo atsiųstas naujasis vadovas. Atvykęs jis atvirai prisipažino nelabai suprantąs TIR sistemos subtilybes.

Pašalinimas iš TIR sistemos yra įspėjimas ne tik uzbekams, bet ir kitų šalių valdžios institucijoms. Tai sako, kad per didelis kišimasis į TIR sistemos garantijų grandinės veiklą jai trukdo, mažina pasitikėjimą ja, ir IRU to negali toleruoti.

- Galbūt čia galima įžvelgti tam tikrų paralelių ir su įvykiais, kurie dedasi pas mus?

- Vienos konkuruojančios su mumis Lietuvoje veikiančios konfederacijos vadovas iš tiesų neseniai pareiškė, neva "Linava" nepajėgi platinti TIR knygelių ir esą kreipėsi į Lietuvos muitinę. Pareiškimas daugiau nei keistas, nes toje konfederacijoje vežėjų yra tik keletas, be to, jie kartu yra ir "Linavos" nariai.

Atkreipia dėmesį ir faktas, jog Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius leido sau viešai, be jokių pagrindžiančių įrodymų peikti kitą asociaciją. Tai mažų mažiausiai neetiška, neatitinka jokių tarpinstitucinių bendravimo normų, taigi gėdingas veiksmas. Negana to, kokių nors "Linavą" kompromituojančių faktų negalėta pateikti, nes vos prieš metus Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija atliko auditą ir pateikė oficialias išvadas, kad "Linava" atitinka visus reikalavimus išduoti TIR knygeles. Tą atsakymą nesunkiai galima gauti ir iš pačios "Linavos", tačiau, matyt, ne to buvo siekiama.

Mano nuomone, teisingos išvados konfederacijos vadovui nerūpėjo. Jis aiškiai apeliavo į mūsų valdžios institucijas, kurių koridoriuose galėjo tikėtis nepalankių asociacijai "Linava" sprendimų. Esą reikia TIR knygelių platinimą atimti iš vienų ir atiduoti kitiems. Uzbekistano pavyzdys rodo, jog tokie mėginimai gali skaudžiai bumerangu smogti tiek patiems vežėjams, tiek ir valstybės biudžetui. Norėdami dirbti vaisingai neturėtume kaišioti vieni kitiems pagalių į ratus.

- Bet galbūt "Linavoje" iš tiesų nėra viskas gerai?

- Pastaruoju laiku "Linavos" reikalai gerėja. Stabili tapo ir finansinė padėtis. Jau atnaujiname veiklas, kurios seniau buvo efektyvios, o vėliau buvo prigesusios arba apskritai nutrauktos. Pavyzdžiui, į pradinę padėtį atkuriame kadaise prigesintą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo paslaugą, kuri svarbi vežėjams, kai jie vyksta į kitas šalis. Tada vežėjai turi galimybę susigrąžinti PVM už degalus, už paslaugas. Kuo greičiau grįžta tie pinigai, tuo mažiau verslininkams papildomai prireikia apyvartinių lėšų. Taip prisidedame prie vežėjų verslo spartinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"