TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

R. Sinkevičius: Lietuva baiminasi geležinkelių rinkos liberalizavimo

2015 02 19 15:14
Rimantas Sinkevičius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuva nesuinteresuota liberalizuoti krovinių vežimo geležinkeliais rinkos, nes tai leistų į ją ateiti Rusijos ar kitų šalių vežėjams ir kiltų grėsmė šalies nacionaliniam saugumui. Be to, dėl jų veiklos galėtų sumažėti krovinių srautas į Klaipėdos uostą, teigia susisiekimo ministras. Rimantas Sinkevičius mano, kad atverti rinką reikėtų, kai stabilizuosis geopolitinė padėtis.

Europos Sąjungos institucijų svarstomas 4-asis geležinkelių paketas numato, kad geležinkelių infrastruktūrą ir keleivių bei krovinių vežimo paslaugas valdytų skirtingos įmonės, ir tokiam rinkos atvėrimui šalis prieštarauja.

„Yra politinė-komercinė dalis, ji apima, kad atidaryti geležinkelio rinką, tai yra, leisti vežti pasinaudojant Lietuvos infrastruktūra laisvai, bet kam. Būdami pasienio valstybe, mes matome grėsmę, kad kitų šalių, trečiųjų šalių registruotos firmos, kad ir ES, gali tokius konkursus dempinguojant laimėti ir atsiras situacija, kai rusų kapitalo kokia nors kompanija veš Lietuvos geležinkeliais tranzitu krovinius, pavyzdžiui, per Lietuvą į Kaliningradą ar panašiai. Ir, sakykim, dėl kokių nors priežasčių nustojus vežti į uostą (...) krovinių srautas ir tranzitas gali sutrikti“, - ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė R.Sinkevičius.

Anot jo, rinką būtų galima liberalizuoti vėliau, kai bus stabilesnė geopolitinė situacija.

„Sakome mūsų partneriams, kad gal neskubėkime atverti rinkos, gal atverkime tą rinką pasikeitus geopolitinei situacijai arba įsitikinus, kad vietinės kompanijos, kurių Lietuvoje yra 30, kurios turi licencijas vežti krovinius, kad jos nenukentėtų vienaip ar kitaip ir kad nekiltų grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to mes tokią poziciją esame oficialiai išsakę ir mus supranta ir vokiečiai (...), tie, kurie ribojasi su trečiosiomis valstybėmis savo teritorijomis taip pat supranta tokias grėsmes“, - teigė ministras.

Tačiau Lietuva, pasak R.Sinkevičiaus, sutinka, kad būtų įkurta Europos geležinkelių agentūra, kaip numato viena 4-ojo ES geležinkelio paketo dalis: „Dėl techninio pobūdžio, dėl saugos reikalavimų subendrinimų, Lietuva neturi išskirtinių reikalavimų ar norų. Ir mes pritariame techninės dalies priėmimui. Tą daro ir latviai, ir kaimynai estai“.

R.Sinkevičius sakė, kad su Latvijos transporto ministru Vilniuje ketvirtadienį aptarė, kad techninė ir komercinė dalys turėtų būti priimamos atskirai.

4-asis geležinkelių paketas kol kas nėra patvirtintas. Europos Komisija jį pasiūlė prieš dvejus metus, tačiau sutarimo valstybės narės šiuo klausimu nerado. Skirtingų nuomonių laikosi ir Europos Parlamentas. Tačiau tikimasi, kad šiemet pavyks rasti sutarimą bent dėl techninės direktyvos dalies.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"