TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ragina nepasirašinėti fiktyvių automobilių pirkimo sutarčių

2016 09 29 9:24
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Specialistai ragina gyventojus, nusprendusius įsigyti naudotą automobilį, nepasirašinėti sutarčių, kurios sudaromos neva su užsienio piliečiais, nors automobilio prekeivis yra vietinis gyventojas.

Taip galima sulaukti rūpesčių dėl automobilio būklės, mokesčių apskaitymo ir dėl aplinkos apsaugos, nes nelegalūs automobilių pardavėjai nefinansuoja automobilių atliekų tvarkymo, kaip privalėtų tai daryti, rašoma išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lietuvos gyventojai susiduria su problemomis, kuomet pirkdami naudotą automobilį nesigilindami pasirašo galimai suklastotą sutartį su užsienio piliečiais, nors pardavėjas ir pajamų gavėjas dažniausiai yra Lietuvos pilietis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai teigia gana dažnai susiduriantys su tokiomis ar panašiomis situacijomis, kai nesąžiningi šešėliniai perpardavinėtojai, Lietuvoje parduodami iš užsienio pargabentą automobilį ir vengdami mokesčių, pirkėjus verčia pasirašyti suklastotus įsigijimo dokumentus.

Jei naudotas automobilis atkeliauja iš Vokietijos, klastojimui naudojami vadinamieji „kaufvertragai“, „kaufersai“ – vokiškos pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat naudojami ir prancūziškų bei kitų šalių sutarčių šablonai. VMI pataria žmonėms, įsigyjantiems naudotus automobilius, nebūti patikliems ir vengti sandorių, kai perkant automobilį Lietuvoje pardavėjo prašymu jie įkalbinėjami pasirašyti užsienio kalba ir užsienio asmens vardu surašytus dokumentus ar dokumentus su tikrovės neatitinkančiomis pardavimo kainomis.

Tokie prekeiviai ne tik vengia atsakomybės už parduotos prekės kokybę, slepia mokesčius, bet ir neatlieka kitų automobilių importuotojams privalomų pareigų. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, automobilių importuotojai privalo ne tik registruotis specialiame sąvade, bet ir organizuoti senų transporto priemonių surinkimą ir jų atliekų tvarkymą, visuomenės švietimą ir informavimą apie senų automobilių tvarkymą, užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui nemokamai priduoti transporto priemonę, finansuoti atliekų tvarkymą ir visuomenės švietimą ir informavimą, vesti apskaitą ir teikti ataskaitas ir kt..

„Gyventojai, besipiktinantys pakelėse besivoliojančiomis nevertingomis automobilių dalimis, dažnai nesusimąsto, kad patys yra prisidėję prie tokios situacijos, nes pirkdami automobilį pasirašė suklastotą sutartį,“ – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit. Anot jo, sutarčių klastojimas sudaro prielaidas ne tik vengti mokesčių, bet ir teršti aplinką automobilių dalimis.

Lietuvoje vykdomas projektas „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Jo metu automobilių ardytojai skatinami tinkamai tas atliekas rūšiuoti, nevertingų atliekų nedeginti, nemesti į buitinių atliekų konteinerius, o priduoti licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurie neapsiriboja tuo, kad parašo pažymą, o iš tikro išveža atliekas ir jas perdirba griežtai kontroliuojami. Daugiau informacijos http://www.mesrusiuojam.lt/nuo-rudens-automobiliu-atlieku-surinkimui-veiks-naujas-aplinkosaugos-projektas/.

„Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ organizuojančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos vadovas Alfredas Skinulis teigia, kad norint išvengti aplinkos teršimo automobilių dalimis, reikia ne tik atsakingų pareigūnų bei institucijų, bet ir pačių gyventojų sąmoningumo.

„Namuose šiukšlių nemėtome kur pakliuvo, tokio paties principo reikėtų laikytis ir kitur, tuomet gyventume sveikiau ir nebetektų leisti didžiulių pinigų aplinkos apsaugai“, – sako GIA vadovas A.Skinulis.

Lietuvoje kasmet išardoma 50–60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (t.y. 15–20 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilinių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėja ne tik legalūs, bet ir nelegalūs ardytojai, kurie vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o gumos, stiklo, plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir pan.. Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos bei policija, seno, nebevažiuojančio automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Jei to nepadarys, jis gali būti nubaustas už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"