TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

"Rail Balticos" galvosūkis: pritraukti krovinių

2013 02 06 6:02
Oresto Gurevičiaus nuotrauka /Šiandien logistikos centrai Lietuvoje dažniausiai statomi šalia Vakarų-Rytų transporto koridoriaus, kuriuo keliauja didžioji dauguma krovinių.

Jeigu kelyje nuo Vokietijos iki Suomijos, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje, nebus intensyviau kuriami viešieji logistikos centrai (VLC) ir stiprinamas jų bendradarbiavimas, po kelerių metų iš pietų į šiaurę nutiestas geležinkelis "Rail Baltica" gali stokoti krovinių.

Iš Vakarų Europos į Estiją per Lenkiją ir Baltijos valstybes, taip pat tarp vietinės reikšmės transporto mazgų, geležinkeliais kroviniai vežami ir dabar. Lietuvos teritoriją jau senokai yra kirtusi geležinkelio linija, jungianti pietinius ir šiaurinius kaimynus. Vis dėlto, kaip dienraščiui LŽ tvirtino valstybės įmonės Transporto investicijų direkcijos (TID) Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus Projektų rizikos vertinimo poskyrio vedėjas Albertas Arūna, linijos apkrovimas tesiekia 50 proc. jos projektinės galios. "Kyla nerimas vien pagalvojus, kas bus, kai šalia dabartinės linijos bus nutiesta ir europinė vėžė "Rail Baltica", - sakė dienraščio LŽ pašnekovas.

Jis pripažino, jog sumanius "Rail Balticos" projektą buvo planuojama, kad ateityje susivienijus Europai Pietų-Šiaurės kryptimi smarkiai išaugs ir krovinių srautas. "Greičiausiai jis iš tikrųjų bus daug didesnis nei tas, koks yra dabar. Bet tuos srautus dar reikia pritraukti. Tikrai niekas nesinaudos geležinkeliu, jei krovinys traukiniu į paskirties vietą bus pristatomas daug vėliau nei automobiliu, o gabenimo tarifas bus triskart didesnis nei vežant krovinius kelių transportu, kaip yra dabar", - sakė A.Arūna.

TID atstovas mato tik vieną išeitį - greičiau Lietuvoje steigti VLC ir skatinti kuo glaudesnį jų bendradarbiavimą.

Pagalbos ranką tiesia kaimynai

A.Arūnos teigimu, problema bado ne tik lietuvių transportininkų, bet ir jų partnerių Vakarų Europoje akis. Todėl Berlyno senatas ir Helsinkio municipalitetas inicijavo "Rail Baltica Growth Corridor" projektą, kurio svarbiausias tikslas - stiprinti regioninį bendradarbiavimą tarp Vokietijos, Lenkijos, Suomijos ir Baltijos valstybių logistikos grandinių dalyvių ir užsitikrinti jų paramą tam, kad "Rail Balticos" geležinkelio tiesimo projektas būtų sėkmingas. Pirmiausia kalbama apie logistikos tinklo plėtrą, kadangi vien iš keleivių vežimo naujasis geležinkelis kažin ar išgyvens. "Tai ne vien "Rail Balticos", tai - visos Europos problema. Šiandien dauguma Senojo žemyno geležinkelių specializuojasi vežti keleivius, o kroviniams skiriamas antraplanis vaidmuo. Pavyzdžiui, kroviniai vežami naktį, kai linijos nėra apkrautos. Todėl Europos Sąjunga stengiasi paremti kuo daugiau projektų, kurie intensyvina krovinių vežimą žaliuoju transportu, kurio svarbiausia rūšis yra geležinkelis", - pasakojo TID atstovas.

Anot jo, jau dabar palei numatomą "Rail Balticos" geležinkelio liniją yra įsikūrę daugybė logistikos centrų. "Vokietijoje veikia net 32 VLC, iš kurių "Rail Balticai" krovinius tieks ir trečias pagal modernumą Europoje Berlyno pietų logistikos centras. Helsinkyje krovinius irgi priims vienoje iš Suomijos įlankos salų pastatytas modernus Vuosario uostas - viešasis logistikos centras. Latvijos sostinėje yra uostas, kuriame įsikūrę konteinerių terminalai. Rygos mieste įvairių firmų sandėliai išdėstyti gana patogiai, kad galėtume sakyti, jog Latvijos sostinė turi VLC. Taline - lygiai tas pat. Viešųjų logistikos centrų kol kas stinga tiktai Lenkijoje ir Lietuvoje. Tiesa, Varšuvoje aplink  geležinkelio liniją išsidėstę įvairių firmų sandėliai, todėl nelabai apsiriksime šią vietą pavadindami į VLC panašia logistikos zona. Oficialiai skelbiama, kad mūsų šalyje palei "Rail Balticos" liniją kuriami trys VLC - Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, tačiau jie veikiau primins geležinkelių konteinerių terminalus nei viešuosius logistikos centrus. Todėl galime teigti, kad VLC Lietuvoje artimiausiu metu neturėsime", - sakė A.Arūna.

LŽ archyvo nuotrauka/S.Dailydkos tvirtinimu, Lietuvos kaimynėms gerai valdyti savo logistikos sistemą trukdo patirties stoka.

Bendradarbiavimo stoka

Buvusio TID vadovo tvirtinimu, logistikos centrų Lietuvoje netrūksta ir dabar. Tačiau dauguma jų privatūs, pritaikyti tik kelių transportui ir yra išdėstyti palei Rytų-Vakarų koridorių, kuriuo geležinkeliais vežama dauguma krovinių. A.Arūnos manymu, VLC yra daug pranašesni už paprastus logistikos centrus, nes klientui vienu metu gali suteikti daugiau paslaugų, todėl šios gerokai atpinga. "VLC išskiria tai, kad juos kuriant dalyvauja ir valstybė. Jos pasamdyti specialistai šiems centrams skiria tam tikrą teritoriją, joje sukuriama infrastruktūra, paskui ši teritorija išnuomojama arba parduodama privačiam investuotojui. Tokiame VLC įsikuria įvairių firmų sandėliai, jame privalo būti bent vienas intermodalinis terminalas, į kurį krovinys gali būti atvežamas ir iš jo išvežamas ne tik kelių transportu, bet ir geležinkeliais", - samprotavo TID atstovas.

Kol nepastatyti VLC, anot A.Arūnos, šiandien Pietų-Šiaurės kryptimi pristatyti krovinius nuo durų iki durų taip operatyviai, kaip tai daroma automobiliais, nėra nė mažiausių galimybių. "Tarp logistikos terminalų ir centrų, veikiančių prie geležinkelių, nėra bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, kroviniai traukiniu vežami tik tada, jei surenkamas pakankamas vagonų skaičius, o reikia, kad eismas būtų reguliarus. Todėl bendradarbiavimą būtina skatinti, išmėginti ir diegti. Ta prasme kol kas Pietų-Šiaurės kryptis beviltiškai atsilieka", - tvirtino pašnekovas.

Trukdo lenkai?

Tačiau mokslo bendruomenei atstovaujanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio ir logistikos kompetencijos centro tyrėja Laima Greičiūnė nepritarė TID atstovo nuomonei, kad Lietuva iki šiol yra nepakankamai išplėtojusi logistikos tinklą palei būsimą "Rail Balticos" liniją. L.Greičiūnė mano, kad daugiau problemų turi kaimynai. "Lietuvoje viskas yra padaryta. Tuo metu kaimynai lenkai dar tėra numatę tik artimiausių infrastruktūros objektų plėtros plane plėtoti logistikos tinklus Šiaurės-Pietų koridoriumi. Matyti, kad šis koridorius Lenkijai nėra labai svarbus. Per jos teritoriją eina gana geras susisiekimas geležinkeliais tarp Vakarų Europos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių, šiai krypčiai Lenkija ir skiria daugiausia dėmesio", - sakė mokslininkė.

Anot L.Greičiūnės, Vokietija, trys Baltijos valstybės ir Suomija spaudžia Lenkiją, kad ji kuo greičiau įdiegtų logistikos centrus Šiaurės-Pietų kryptimi, tačiau reikalai sunkiai juda į priekį. "Tai yra didelė valstybė ir jos interesai nusveria", - teigė VGTU tyrėja.

Į ateitį - optimistiškai

Stasys Dailydka, bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius, pritarė L.Greičiūnės nuomonei, kad didžiausias stabdys plėtojant Pietų-Šiaurės koridorių yra Lenkija. Tačiau jis netvirtino, kad kaimynai tyčia lėtai atlieka darbus. LŽ pašnekovas savo teiginį iliustravo pavyzdžiu. Pasak jo, šiuo metu sėkmingai veikia vadinamasis Šeštokų ekspresas, į Rusijos miestą Smolenską vežantis iš Vakarų Europos per Lenkiją gabenamus krovinius. Jie yra surenkami Varšuvoje, vėliau gabenami iki Šeštokų stoties europine, o nuo Šeštokų - plačiąja vėže. Iš Smolensko kroviniai gali nukeliauti bet kuria Rytų kryptimi.

Traukinys nuo Lietuvos pasienio iki Kauno važiuoja ta pačia linija, šalia kurios ateityje nusidrieks ir "Rail Baltica". "Kur yra plačioji vėžė - ten ir logistikos dalykai gana gerai išplėtoti, čia problemų nėra. Tačiau kaimynėje Lenkijoje valdymas dar nėra toks geras kaip Lietuvoje. Mes turime patirties, o šit kaimynai jos neturi. Stengiamės ja dalytis, procesas vyksta, ir, manau, ateityje viskas bus gerai, nebekils nesklandumų ir vežant krovinius Pietų-Šiaurės kryptimi", - sakė "Lietuvos geležinkelių" vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"