Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

"Rail Balticos" projektą maitina pažadais

 
2010 02 24 0:00
P.Telička žada, kad "Rail Balticos" statybai lėšų skirs ES, nors aukštas jos pareigūnas kalba priešingai.
Algio Palionio nuotrauka

Vakar buvo vėl aptarta europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica" kūrimo eiga. Europos Komisijos (EK) paskirtas projekto koordinatorius Pavelas Telička patikino, kad artimiausiu metu bus išspręstas Lietuvai opiausias projekto finansavimo klausimas.

"Dėl šio projekto finansavimo paaiškės per mėnesį ar du, kai bus peržiūrimas finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Aš pats galiu pasakyti, kad finansavimas bus prieinamas - ar tai būtų iš TEN-T projekto lėšų, ar iš ES sanglaudos lėšų", - tvirtino jis, nors konkrečių sumų neįvardijo. Tiesa, praėjusią savaitę ES transporto komisaras Siimas Kallas kalbėjo priešingai - jis teigė, jog tikimybė, kad ES finansuos "Rail Balticos" projekto įgyvendinimą, yra menka.

Prieš susitikimą E.Masiulis LŽ teigė, kad šiuo metu realiausias projekto eigos scenarijus - pernai gruodį Vyriausybės priimtas nutarimas, pagal kurį numatyta, kad europinė vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno būtų tiesiama ant senojo pylimo, plačios vėžės pagrindu. Ji turėtų būti nutiesta iki 2013 metų pabaigos.

Daugelį metų vilkinama didžiausia problema neišspręsta iki šiol, nors ir gautas projekto finansavimas. P.Telička žadėjo, kad artimiausiu metu turi paaiškėti, kiek reikalingų lėšų skirs ES, o E.Masiulis svarstė, kiek gali tekti prisidėti Lietuvai.

"Skaičiuojama, kad projekto kaina - 800 mln. litų. Jei šiandien neturime atsakymo, kiek lėšų padengs ES, negalime pasakyti ir kiek papildomų lėšų reikės. TEN-T programos fondai turėtų padengti 27 proc. tiesimo kainos nuo sienos iki Marijampolės, o likusi didžioji dalis išlaidų yra atvira", - teigė jis. "Svarstoma ir galimybė gauti finansavimą iš ES Sanglaudos fondo, lėšas iš nelabai perspektyvių geležinkelių projektų nukreipiant "Rail Balticos" statybai."

Dar viena galimybė gauti lėšų projektui įgyvendinti - privačios investicijos. Tačiau apie privataus investuotojo atėjimo galimybę kalbama labai aptakiai. E.Masiulis taip pat negalėjo pasakyti, kiek lėšų būtų laukiama iš investuotojo ir kokie reikalavimai jam būtų keliami.

"Lietuvos kapitalo investuotojas būtų privalumas. Tai užtikrintų stipresnę koreliaciją pritraukiant Vakarų Europos ir įtvirtinant Lietuvos vežėjus", - svarstė ministras. Apie tai, kaip privačios investicijos galėtų paveikti naudojimosi geležinkeliu infrastruktūros kainas, jis taip pat kalbėjo miglotai. "Viskas turi būti ekonomiškai pagrįsta. Investuotojui neapsimokės investuoti, jei pinigai neatsipirks. Nutiesti bėgius tik tam, kad jie stovėtų, ir užkelti įkainius taip pat neracionalu. Įkainiai turi būti rentabilūs", - svarstė E.Masiulis.

Premjeras Andrius Kubilius susitikimo metu tik dar kartą pakartojo, kad "Rail Balticos" vėžės projektas išlieka vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"