TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Regioninį projektą koordinuos lietuviai

2013 03 18 6:03
LŽ archyvo nuotrauka/A.Šakalio teigimu, pasaulio transporto rinka tampa vis globalesnė, o pavienių įmonių reikšmė ir galimybės vis mažėja.

Gera žinia iš Briuselio - Europos Komisija (EK) pavedė Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociacijai (East-West Transport Corridor Association - EWTCA) koordinuoti Baltijos jūros regiono (BJR) transporto tinklų sistemos ir transporto paslaugų rinkos plėtrą.

EWTCA būstinė įsikūrusi Lietuvoje, o asociacijos sekretoriato funkcijos patikėtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centrui. Jo vadovas dr. Algirdas Šakalys kartu yra ir EWTCA prezidentas.

"EK sprendimas - didelis iššūkis mūsų mokslininkams, vykdantiems su koridoriaus plėtra susijusius mokslinius darbus. Sėkmės atveju koordinuojantis VGTU centro vaidmuo gali duoti neįkainojamos naudos ir visai šaliai", - LŽ sakė mokslų daktaras.

Globalūs iššūkiai

- Kodėl Lietuvai taip svarbu įsitvirtinti BJR transporto tinklų sistemos ir transporto paslaugų rinkoje? - klausėme EWTCA prezidento A.Šakalio.  

- Daug ką pasako skaičiai. Lietuvos transporto ir logistikos šaka yra viena pirmaujančių Lietuvos paslaugų eksporto srityje, ji sukuria apie dešimtadalį mūsų šalies bendrojo vidaus produkto.  Tačiau pasauliui globalėjant pavienės Lietuvos įmonės ar net atskiros transporto rūšys jau nebegali pretenduoti į bent šiek tiek rimtesnio  žaidėjo statusą tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Globalioje rinkoje didžiausia konkurencija vyksta tarp tiekimo ir transportavimo grandinių, arba vadinamųjų transporto koridorių. Tad norint, kad sėkmė ir toliau lydėtų tarptautinėse transporto rinkose, būtina sugebėti efektyviai įsiterpti į tarptautines transportavimo ir logistikos grandines. Visų pirma Lietuva turi deramai įsitvirtini BJR transporto tinklų sistemoje ir transporto paslaugų rinkoje. Tai galime padaryti tik aktyviai dalyvaudami BJR strategiją įgyvendinančiuose projektuose.     

Gerų galimybių pasiekti tikslą mums suteikia EK atnaujintas veiksmų planas Baltijos jūros šalių transporto strategijai įgyvendinti. Jame EWTCA suteiktas ypač svarbus koordinatorės vaidmuo. Šis veiksmų planas, jeigu tik sėkmingai bus įgyvendinamas, gali tapti vienu pagrindinių instrumentų formuojant globaliu mastu konkurencingas transportavimo grandines.

- Kokius BJR transporto tinklų sistemoje vykdomus projektus įvardytumėte kaip svarbiausius?

- Pirmiausia tai - penkias Baltijos regiono valstybes sujungsiančio geležinkelio "Rail Baltica" projektas. Ateityje jį numatoma įkomponuoti į dar vieną tarpregioninį projektą "Baltijos jūra - Adrijos jūra", kuris sujungs Europos šiaurę ir pietus.      

Lietuvai taip pat strategiškai svarbus Rytų-Vakarų transporto koridorius, kurio veikloje dalyvauja Klaipėdos jūrų uostas, rengiasi prisidėti ir Klaipėdoje, Kaune bei Vilniuje steigiami viešieji logistikos centrai.

Konkuruos su Europos šiaure

- Ar pajėgsime mesti iššūkį per Šiaurės valstybes - Norvegiją ir Suomiją - į Rusiją, kitas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalis ir toliau vedančiam transporto koridoriui?

- Iš tikrųjų, nors apie tai viešai nekalbama, Baltijos regiono šiaurės vidurio ir pietų subregionai labai konkuruoja dėl įtakos ir vaidmens plėtojant tarptautinį prekybos bei paslaugų verslą tarp Rytų (pirmiausia NVS valstybių ir Kinijos) bei Vakarų. Suomija, šiauriniai Švedijos regionai ir Norvegija siekia išlaikyti pozicijas, susiformavusias dar nuo tų laikų, kai Suomija vienintelė iš Europos Sąjungos (ES) šalių turėjo sieną su Rusija. Naudojant ne tik ekonominius, bet daugeliu atvejų ir politinius svertus, didelė dalis ES ir Rusijos prekybos srauto buvo ir tebėra kreipiama per Suomiją bei vadinamąjį Šiaurės trikampį - Norvegijos, Švedijos teritoriją.

Todėl drauge su Baltijos jūros kaimynais - švedais, danais, vokiečiais - turime pasiekti, kad ir pietinės Baltijos dalies transporto koridorius Rytų-Vakarų kryptimi taptų efektyviu globalaus Azijos-Europos transporto koridoriaus, kurio apyvarta 2010 metais siekė net 552 mlrd. eurų (1,9 trln. litų), segmentu. Žinoma, tai padaryti nėra paprasta, tačiau tikslo privalome siekti visomis įmanomomis priemonėmis. Pirmiausia - įrodydami, kad veždamas krovinius iš Vakarų į Rytus ir atgal sausumos transportas yra toks pat efektyvus kaip ir jūrų, kuriuo dabar abiem kryptimis gabenama daugiausia krovinių. Turime ir toliau būti iniciatyvūs bandydami naujas transporto jungtis tarp Azijos ir Europos, pavyzdžiui, kaip tai buvo daroma paleidžiant į bandomąjį maršrutą traukinius "Saulė", "Merkurijus" ar "Mongolijos vektorius". Vėliau būtina siekti, kad šie maršrutai taptų reguliarūs.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Baltijos jūra, kuria dabar plukdoma dauguma krovinių, yra labai užteršta. Skandinavai taršos problemoms itin jautrūs. Todėl EK atnaujintame Baltijos jūros strategijos veiksmų plane žaliųjų transporto koridorių tinklo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliktų geležinkeliai, plėtros BJR projektas yra pateiktas kaip vienas svarbiausių transporto sektoriaus projektų regione. Manau, jo koordinatorė EWTCA irgi daug prisidės prie to, kad EK vizija būtų sėkmingai įgyvendinta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"