TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Reisas Vilnius-Kaunas: užsieniečiai nepageidaujami

2014 11 12 6:00
Vietos vežėjai mano, kad Lietuvos tolimojo susisiekimo rinką atvėrus kompanijoms iš užsienio, daugeliui smulkesnių šalies įmonių tai taptų mirties nuosprendžiu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos tolimojo (tarpmiestinio) keleivinio susisiekimo rinkoje užsieniečių nelaukiama. Pagal nusistovėjusią tvarką užsienio bendrovės keleivius gali vežti tik tarptautiniais maršrutais. Jei maršrutas driekiasi Lietuvoje, jis – tik lietuviams, kurie nebijodami konkurencijos dažnai nepaiso ir paslaugų kokybės standartų.

Vertindami vien statistiką galėtume teigti, jog keleivinio transporto rinka Lietuvoje – ramus ir nuobodus užutėkis. It koks vietinio autobuso maršrutas, vingiuojantis iš Kauno į Šakius: lietuvio akiai įprastos pievos ir kloniai, kur ne kur akies krašteliu grybštelėtas Nemuno vingis.

Įžvelgia nepagrįstas baimes

Tačiau estai, kurie, jų teigimu, galėtų smarkiai pagerinti keleivinio susisiekimo Lietuvoje paslaugų kokybę, taip nemano. Vidaus keleivių vežimo rinkoje jie mato daugybę neišnaudotų galimybių. Jei kas leistų estams pademonstruoti savo patirtį, jos būtų panaudotos.

Tariamoji nuosaka pastarajame sakinyje pavartota ne atsitiktinai: ne Lietuvoje įsikūrusios įmonės negali nė prašyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) leidimo vežti keleivius reguliariaisiais tolimojo susisiekimo reisais. „Inspekcija visiškai kontroliuoja autobusų maršrutus ir tvarkaraščius, tad susisiekimas tarp Lietuvos miestų nėra plėtojamas vadovaujantis komerciniais interesais ir vežėjų sukaupta patirtimi. Tiesiog valstybės tarnautojai suinteresuoti išlaikyti esamą status quo. Rinkos naujokai net negali teikti paraiškų vežti tolimojo susisiekimo maršrutais šalies viduje. Inspekcija bando apsaugoti pasenusius ir įsišaknijusius verslo modelius, nors turėtų rūpintis tuo, kaip plėsti maršrutų infrastruktūrą ir konkurencingumą keleivių vežimo rinkoje“, - įsitikinęs Estijos kompanijos „Lux Express“ valdybos pirmininkas Hannesas Saarpuu.

Estų įmonės vadovo manymu, tarpmiestinio susisiekimo autobusais paslaugų kokybė Lietuvoje prasta. Autobusai seni, inovacijos šioje vietos žaidėjų užimtoje rinkoje neegzistuoja – tai uždaros rinkos pasekmė. „Šiandien Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje pagal viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių keleivių skaičių. Jų ir toliau mažės, jei dabartinė inspekcijos, nesuinteresuotos jokiais pokyčiais, vykdoma politika nesikeis. Baiminamasi, kad konkurencija atsilieps mažesniems vežėjams ir kai kurioms didesnėms kompanijos, nors jų paslaugų kokybė labai prasta. Šie vežėjai rinkoje išsilaiko tik dėl protekcijos. Mūsų įsitikinimu, tokios baimės visiškai nerealios ir pasenusios. Efektyviai dirbantys vežėjai galėtų pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, nekokybiški - išnyktų“, - pažymėjo H. Saarpuu.

Jei rinką griežtai varžančios taisyklės taptų laisvesnės, esto teigimu, atsirastų daugiau ir mobilesnių kompanijų, galinčių tenkinti keleivių poreikius. Taip nutiko Estijoje. Čia, anot „Lux Express“ vadovo, pavyko išplėsti kokybišką susisiekimo tinklą ir tarp mažų miestų.

Nėra tiek keleivių

Pastaraisiais metais Lietuvoje tarpmiestinių maršrutų skaičius nekito: tolimojo susisiekimo autobusai žmones veža 332 maršrutais. Tačiau keleivių skaičiaus kreivė, smarkiai smukusi nuo pat krizės pradžios, taip ir nepakilo. Pernai tarpmiestiniais autobusais keleiviai naudojosi 8,2 mln. kartų. Vežti žmones tarptautiniais maršrutais gali visi reikalavimus atitinkantys ir Bendrijos licencijas turintys vežėjai, tuo metu keleivių vežimo šalies viduje politika įgyvendinama remiantis nacionaline teise. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų ES valstybių.

„Mes vadovaujamės nustatytomis taisyklėmis. Ir lenkų, ir estų kompanijos norėtų vežti keleivius maršrutu Vilnius-Kaunas ar Vilnius-Klaipėda, bet nė viena jų nevažiuotų į Naująją Akmenę ar Joniškėlį. Keleivių vežimas - ne parduotuvė, čia taip lengvai laisvosios rinkos dėsnių nepritaikysi. Nėra tiek žmonių, kad autobusai iš Vilniaus į Kauną galėtų riedėti kas minutę“, - tvirtino VKTI viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus.

Jis įsitikinęs, kad į Lietuvos rinką patekę didieji užsienio vežėjai galėtų kurį laiką dempinguoti kainas ir taip sužlugdyti smulkesnes vietos įmones. Vienas inspekcijos vadovų sunkiai įsivaizdavo, kas nutiktų, jei vietos vežimų rinka būtų atverta visiems norintiesiems. Esą nėra tiek keleivių, o maršrutai, skirtingai nei kai kuriose gretimose šalyse, iš mokesčių mokėtojų pinigų nedotuojami. Bilietų nuolaidos taikomos tik moksleiviams, pensininkams, neįgaliesiems.

VKTI Keleivinio transporto skyriaus vedėjas Rolandas Mazaliauskas pabrėžė, kad vietos keleivinio transporto rinką įvairiais apribojimais saugo daugelis ES šalių. „Reikėtų dar paieškoti valstybių, kuriose tolimasis susisiekimas būtų taip gerai išplėtotas kaip pas mus. Daug kur maršrutų tinklas sukurtas tik iš sostinės į didesnius miestus, o Lietuvoje – kaip voratinklis sujungia ir smulkesnius miestus bei miestelius. Skersai ir išilgai galime keliauti per Lietuvą. Jei atsiranda papildomų maršrutų poreikis, analizuojame, ką turėtume padaryti. Ten, kur poreikio beveik nėra, vežėjų nepriversime važiuoti“, - aiškino R. Mazaliauskas.

Smulkiesiems reikštų mirtį

Didžiausios Lietuvoje tolimojo susisiekimo kompanijos „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas pažymėjo, kad transporto rinkai "būtina disciplina", kitaip reguliarių maršrutų, pasiekiančių ir mažesnius miestus, nepavyktų išplėtoti. Į užsienio vežėjų norus teikti paslaugas vidaus rinkoje jis patarė žvelgti atsargiai. Esą pyrago - suprask, populiariausių maršrutų - trokšta visi, bet ne tokie populiarūs naujiems rinkos dalyviams nerūpi.

„Suprantu jų norą patekti į rinką. Estų verslininkai labai aktyvūs šiuo klausimu, juolab kad jų rinka mažesnė. Tačiau Estija saugo savo vežėjus, mes Lietuvoje - taip pat. Bandėme patekti į Estiją, bet susidūrėme su tiek kliūčių, kad nusprendėme - neverta. Ten, kur mūsų nenori, savo galvos per jėgą nekišame. Plėsdamiesi užsienio valstybėse estai turi ir kur kas aktyvesnį savo valdžios užtarimą. Ten, kur jų verslininkai, ten ir Estijos ambasadoriai, ir kiti atsakingi pareigūnai. Paklauskite, kokį užtarimą turime mes“, - kalbėjo L. Skardžiukas.

Jo manymu, jei Lietuvos tolimojo susisiekimo rinka būtų liberalizuota ir atverta vežėjams iš užsienio, daugeliui smulkesnių vietos bendrovių tai taptų mirties nuosprendžiu. „Kautros“ direktorius neslėpė, kad be valstybės dotacijų siųsti autobusus į mažesnius miestelius gali tik gerai rinką išmanantys vietos vežėjai.

„Dirbame pelningai, nes esame išplėtę tinklą. Kai kurie maršrutai nuostolingi, tačiau dengiame juos populiariųjų sąskaitą. Dėl to penkioms močiutėms, kurios dažnai yra vienintelės autobuso keleivės, bilietų nebranginame. Suprantame, kad žmonėms reikia šios paslaugos, žiūrime į savo verslą kompleksiškai. Lietuvos transporto įmonės tikrai turi patirties, tad neįsivaizduoju, ko estai galėtų išmokyti mus. Jei sąžiningai moki mokesčius, algas vairuotojams, neperki kontrabandinių degalų ir stengiesi investuoti į savo autobusų parką, pajamų ir išlaidų yra tiek, kiek yra. Stebuklų šioje rinkoje nesukursi. O jei užsienio kompanijos nori gardžiausio rinkos pyrago, tegul pradeda nuo smulkesnių maršrutų“, - svarstė L. Skardžiukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"