TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Rinkos išlaisvinimas baugina keleivių vežėjus

2015 01 13 6:00
Lietuvos vežėjų teigimu, keleivinio transporto tinklas šalyje puikiai išplėtotas, todėl skubotai maršrutus imti skirstyti viešo konkurso būdu esą neatsakinga. LŽ archyvo nuotrauka

Keleivinio transporto miesto, priemiestiniais bei tolimojo susisiekimo (tarpmiestiniais) maršrutais rinka iki šiol sutelkta išimtinai Lietuvos bendrovių rankose. Susisiekimo ministerijai numačius liberalizuoti rinką, paslaugas perkant konkursu, vietos vežėjai iškart pasišiaušė.

Susisiekimo ministerija nusprendė, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimai bus įgyvendinami tik atlikus detalų tyrimą, kaip nežlugdant veikiančio verslo liberalizuoti šalies keleivinio transporto rinką

Gąsdina dempingu

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai gąsdina, kad numatomas keleivių vežimo rinkos liberalizavimas, paslaugas parenkant tik konkursu, vietos vežėjams turės itin skaudžių pasekmių. „Šalies rinkoje atsirastų kelios didžiosios tarptautinės bendrovės, kurios taikytų dempingo kainas. Be to, kiltų pavojus, kad tokiai bendrovei laimėjus maršrutų paketą gali būti uždaryti nepelningi, tačiau gyventojams reikalingi maršrutai. Džiugu, kad pavyko sutarti, jog tokie sprendimai negali būti priimami skubotai“, – apie vykstantį dialogą su Susisiekimo ministerija atsiliepė asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius.

Susisiekimo viceministro Algio Žvaliausko rašte „Linavai“ pranešta, kad siekiant tinkamai įvertinti įstatymo projekto poveikį bus atlikta detalesnė analizė, konsultuojamasi su suinteresuotomis institucijomis. Tyrimą rengiamasi įgyvendinti iki 2015 metų liepos 1 dienos.

Veiklą organizuoja penkmečiais

LŽ pakalbintas Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) vadovas Arūnas Indrašius neslėpė, kad ministerijos ketinimas keisti Kelių transporto kodeksą ir atverti rinką visoms to pageidaujančioms Europos Sąjungos (ES) valstybių transporto įmonėms, uždavė nemažą galvos skausmą į transporto priemonių parką milijonus investavusioms Lietuvos įmonėms.

„Kiekviena bendrovė yra investavusi į transporto priemones. Išperkamosios nuomos sutartys sudarytos ne vieniems metams. Jei be pereinamojo laikotarpio staiga imtų paslaugas pirkti per viešus konkursus, tai dalis bendrovių su savo autobusais liktų visai be darbo. Kitas labai svarbus dalykas, į kurį reikia visiems mums atsakyti: ar valstybės ryšis dotuoti nuostolingus maršrutus? Jei bus liberalizuota rinka, kaip Latvijoje ar Estijoje, teks skirti dotacijas iš biudžeto“, - pažymėjo A. Indrašius.

Jo teigimu, dabar dotacijų valstybė vežėjams neteikia, o nuostolingus maršrutus šie dengia pelningų krypčių sąskaita. Toks verslo modelis iki šiol esą pasitvirtino.

„Turime visokių maršrutų – ir pelningų, ir nuostolingų. Į nuostolingus maršrutus žiūrime kaip į socialinę paslaugą. Taip pat vykdome užsakomuosius reisus, gabename siuntas. Toks veiklos modelis leidžia sėkmingai dirbti. Lietuvoje susisiekimo tinklas yra kokybiškai išplėtotas, maršrutų papildomai daugiau nesukursime ir norėdami. Jei įsileisime į rinką naujų žaidėjų, stipresnės tarptautinės bendrovės, įdarbinusios naujus autobusus ir taikydamos dempingą, gali pakirsti Lietuvos transporto įmones“, - įsitikinęs TOKS direktorius.

Jis nėra kategoriškai nusiteikęs prieš rinkos liberalizavimą ir neprieštarauja tam, kad keleivių vežimo paslaugas savivaldybės pirktų per konkursą. Tačiau, A. Indrašiaus nuomone, jų veiklą reguliuojančios Susisiekimo ministerija ir Valstybinė kelių transporto inspekcija turėtų suteikti daugiau laiko, kad reikšmingiems pokyčiams būtų tinkamai pasiruošta.

Vežėjams išduotus leidimus inspekcija peržiūri kas penkeri metai. Jei per tą laiką vežėjas nepadaro reikšmingesnių nusižengimų, reisai jam suteiktais maršutais nestabdomi, leidimai yra pratęsiami naujam penkmečiui.

A. Indrašiaus skaičiavimu, šiuo metu tolimojo keleivinio transporto kompanijoms leidimai yra išduoti iki 2018 metų pavasario. Likę treji metai vežėjams neatrodo pakankamas laikas paruošti savo autobusų parką laisvai konkurencijai. Mat išperkamosios nuomos sutarčių akmenį didelė dalis vežėjų po kaklu pasikabinę penkeriems ir daugiau metų.

Laisvoji rinka prašo dotacijų

„Linavos“ viceprezidentas R. Martinavičius teigė, kad skubiam rinkos liberalizavimui kol kas nepasiruošę ne tik patys vežėjai, bet ir nėra išgvildentas naujų keleivių vežimo rinkos mechanizmų teisinis reglamentavimas. „Skubiai griebusis pokyčių dalis esamų ir naujų vežėjų nusigriebtų visą grietinėlę, o kiti liktų prie suskilusios geldos. Kelių transporto kodeksas nėra vienadienis dokumentas, todėl visus pakeitimus būtina nuodugniai aptarti. Jei atsakingos institucijos to imtųsi skubotai, turėtume socialinę bombą ir gerai išplėtoti tarpmiestinio susisiekimo autobusais tinklai būtų per trumpą laiką suardyti. Todėl tikimės, kad pavyks išmintingai diskutuoti dėl visų pakeitimų ir po pusmečio priimti racionaliausius sprendimus“, - sakė „Linavos“ viceprezidentas.

Pasak jo, kol keleivių vežimo rinka nėra liberalizuota, tol, pagal ES reglamentą, nebūtinos ir biudžeto dotacijos. Vos tik pakeisime dabar veikiantį mechanizmą, nepelningus maršrutus esą teks šelpti mokesčių mokėtojų pinigais.

„Kita vertus, dotacijos, tikėtina, paskatintų sparčiau atnaujinti transporto priemonių parką, daugiau dėmesio skirti investicijoms į naujas technologijas. Juk laikai keičiasi ir keleiviai nori kokybiškų paslaugų, naujesnių patogių autobusų. Labai pakankamas laikotarpis pasiruošti liberalizuoti rinką, manau, būtų penkeri metai“, - svarstė R. Martinavičius.

Estai nori maršrutų

LŽ anksčiau rašė, kad griežtos, vietines bendroves remiančios keleivinio transporto rinkos taisyklės stebina Lietuva susidomėjusius kitų šalių vežėjus. Viena aktyviausių šioje srityje tarptautinio susisiekimo paslaugas ir mūsų šalyje teikianti Estijoje registruota bendrovė „Lux Express“. Kalbėdamasis su LŽ jos direktorius Hannesas Saarpuu apgailestavo, kad ne Lietuvoje įsikūrusios įmonės negali nė prašyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimo vežti keleivius reguliariaisiais tolimojo susisiekimo reisais. Aršesnė konkurencija padėtų pasitempti visą rinką. Estų įmonės vadovo nuomone, absurdiška teigti, kad laisvosios rinkos mechanizmas sugriautų Lietuvos vežėjų esą išpuoselėtą tarpmiestinio susisiekimo tinklą. Tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų kokybė Lietuvoje esanti prasta. Autobusai seni, inovacijos vietos žaidėjų užimtoje rinkoje neegzistuoja – tai uždaros rinkos pasekmė.

„Šiandien Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje pagal viešojo transporto paslaugomis besinaudojančių keleivių skaičių. Jų ir toliau mažės, jei dabartinė inspekcijos, nesuinteresuotos jokiais pokyčiais, vykdoma politika nesikeis. Baiminamasi, kad konkurencija atsilieps mažesniems vežėjams ir kai kurioms didesnėms bendrovėms, nors jų paslaugų kokybė labai prasta. Šie vežėjai rinkoje išsilaiko tik dėl protekcijos. Mūsų įsitikinimu, baimė visiškai nereali ir pasenusi. Efektyviai dirbantys vežėjai galėtų pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, nekokybiški - išnyktų“, - pamokas lietuviams dalijo H. Saarpuu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"