TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Rusija išspyrė aikštingąjį švedą iš „AvtoVAZ“

2016 04 05 6:00
Vadovaujant Bo Anderssonui "AvtoVAZ" nuo konvejerių pradėjo ridenti automobilius "Lada", kurių bent jau išorė atitinka vakarietiškus standartus. Gamintojo nuotrauka

Nepavyko dar vienas eksperimentas, kai stambiai Rusijos verslo įmonei pabandė vadovauti žmogus iš Vakarų. Pasaulio žiniasklaida pranešė, kad pareigų neteko „AvtoVAZ“ direktorių tarybos pirmininkas švedas Bo Anderssonas.

Švedas buvo pakviestas vadovauti daugiausia „Lada“ markės automobilius gaminančiai Toljačio (Rusija) gamyklai 2013 metais, kai „AvtoVAZ“ patyrė net 7,9 mlrd. rublių (tuometiniu kursu – 165,8 mln. eurų) nuostolių. Dar 1987 metais „perestroika“ susižavėjęs ir dirbti į Sovietų Sąjungą persikraustęs Švedijos majoras tikėjo šviesia iš pradžių lyg ir bandžiusios atsinaujinti raudonosios imperijos, vėliau – Rusijos ateitimi. Tačiau jo laukė lygiai tokia pat pabaiga, kokia jau yra ištikusi daugelį Rusijoje laimės bandžiusių ieškoti talentingų Vakarų vadybininkų.

Pirmas grėsmingas signalas B. Anderssonui buvo pasiųstas dar jam nė nespėjus apšilti kojų „AvtoVAZ“ direktorių taryboje. Švedijos pilietis pradėjo vadovauti „AvtoVAZ“ 2014 metų sausio 14-ąją, o jau po poros dienų gavo niuksą nuo rusų komunistų. Jiems atstovaujantys Rusijos Dūmos nariai pareikalavo, kad B. Anderssonas tuoj pat būtų išprašytas iš gamyklos. Komunistų žodžiais, užsieniečio vadovavimas didžiausiam Rusijos automobilių gamintojui sunkiai dera su rusų nacionaliniais interesais.

Komunistų pranašystės išsipildė

Tarp 2016 metų kovo viduryje atleisto B. Anderssono pašalinimo iš pareigų motyvų nacionaliniai Rusijos interesai nėra minimi. Teigiama, jog vos dvejus metus prezidento kėdėje sėdėjęs švedas nesugebėjo rasti bendros kalbos su akcininkais ir tiekėjais, o svarbiausia – pernai jo vairuojama „AvtoVAZ“ patyrė net 76 mlrd. rublių (980,1 mln. eurų) nuostolį. Esą materialinė žala galėjo būti kur kas mažesnė, jei B. Anderssonas būtų radęs bendrą kalbą su Rusijos automobilių detalių tiekėjais. Tačiau švedas, užuot bendravęs su rusais, pirmenybę atidavė Vakarų tiekėjams. Be abejo, tai niekaip nederėjo su dabartine Rusijos, paskelbusios Vakarus savo didžiausiu priešu, politika.

Švedas Bo Anderssonas "AvtoVAZ" direktorių tarybos pirmininko postą buvo priverstas palikti kovo viduryje./LŽ archyvo nuotrauka

Kita vertus, jei iki tol nebūtų buvę žinoma apie, švelniai tariant, įtemptus B. Anderssono ir Rusijos tiekėjų santykius, būtų galima suprasti ir „AvtoVAZ“ akcininkus, kurių svarbiausia, aišku, yra Rusijos vyriausybė. Nors švedas bandė diegti vakarietišką vadybą, gamyklos nuostoliai nė kiek nesumažėjo, priešingai, pasiekė milžiniškus skaičius.

Tačiau Vakarų žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad nuo tada, kai Vakarai taiko Rusijai ekonomines sankcijas, iš duobės kapstosi ne tik „AvtoVAZ“, bet ir kiti šiai valstybei priklausantys gamintojai. Tik jų vadovų kažin kodėl niekas nekeičia. Apžvalgininkų manymu, B. Anderssono atleidimo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti ne jo veikloje, o korupcijos graužiamoje Rusijos ūkio sistemoje, kurios viena svarbiausių dalių yra korumpuotos, iš valstybės įmonių milijonus siurbiančios privačios tiekimo grandinės.

Pelnosi iš valstybės bendrovių

B. Anderssono ir „AvtoVAZ“ tiekėjų konfliktas pasiekė viršūnę 2015 metų pabaigoje. Tada švedo nurodymu buvo visiškai sustabdyta automobilių „Nissan Almera“, „Renault Logan“ ir „Renault Sandero“ gamyba, nes Žemutinio Naugardo įmonė „Avtokomponenty“ laiku neatvežė šoniniams veidrodėliams rinkti būtinų detalių.

Paaiškėjo, kad „Avtokomponenty“ iki kiti Rusijos tiekėjai nuolat vėluodavo vykdyti savo įsipareigojimus „AvtoVAZ“. Bet Toljačio gamintojai patys gelbėdavosi iš padėties. Tarkime, siųsdavo lėktuvus, kad detalės būtų parskraidintos laiku ir nenutrūktų gamyba.

Iki B. Anderssono, anot Rusijos žiniasklaidos, jei kokių nors dalių ir trūkdavo, darbininkai vis tiek baigdavo rinkti automobilį. Nesvarbu, kad jis būdavo nevisiškai sukomplektuotas. Įtariama, jog milijoninį pelną dėl nepagamintų, bet vis tiek deklaruotų detalių, už kurias kaip tariamai pristatytas sumokėdavo „AvtoVAZ“, pasiimdavo privačių gamyklų bosai.

Tačiau švedo vadovaujama įmonė ryžtingai pareiškė, kad nevisiškai surinktų automobilių nuo konvejerių daugiau nebeleis. „Jau geriau tada tegul stovi konvejeriai“, – apstulbusiems naujienų agentūros TASS žurnalistams paaiškino gamintojo atstovai.

Kai „AvtoVAZ“ pradėjo vadovauti B. Anderssonas, gamykla tiekėjams už vėlavimą ėmė taikyti baudas ir delspinigius. Iki tol tai buvo retenybė. Aišku, švedo diegiama tvarka galutinai įsiutino tiekėjus, galbūt drauge su jais iš to paties lovio lobusius politikus ir kitus rusų valdžios veikėjus. Tuomet B. Anderssono karjeros baigtis tapo aiški...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"