Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Rusijos „AvtoVAZ“ rokiruotė – be rezultatų

 
2016 11 07 6:00
"AvtoVAZ" vadovas Nicolasas Maure"as kilęs iš Rumunijos.  
"AvtoVAZ" vadovas Nicolasas Maure'as kilęs iš Rumunijos.   Gamintojo nuotrauka

Kremliaus ir Prancūzijos aljanso „Renault-Nissan“ kontroliuojamai rusiškų „Lada“ gamintojai Toljačio „AvtoVAZ“ vadovų rokiruotė nepadėjo – gamintojas toliau skaičiuoja milžiniškus nuostolius.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, per 2016 metų tris ketvirčius (sausį-rugsėjį) „AvtoVAZ“ patyrė 34 mlrd. rublių (481,9 mln. eurų) nuostolį, arba dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (15,8 mlrd., arba 224 mln. eurų). Mažėji ir „Lada“ gamybos apimtys, skaičiuojant pinigine išraiška. Praėjusiais metais per tris ketvirčius Toljačio gamintojas pagamino mašinų už 131,2 mlrd. rublių (1,86 mlrd. eurų), o šiemet sausį-rugsėjį – už 130,5 mlrd. rublių (1,85 mlrd. eurų), arba 753 mln. rublių (10,7 mln. eurų) mažiau. Nors „AvtoVAZ“ galėtų gaminti kasmet po 400 tūkst.-450 tūkst. naujų automobilių, 2015 metais tas pagamintų mašinų skaičius siekė 269 tūkst. transporto priemonių, o šiemet jis nukris dar mažiausiai 10 procentų. Metų pradžioje Kremlius ir „Renault-Nissan“, bandydami ištraukti Toljačio gamintoją iš nuostolių, keitė „AvtoVAZ“ vadovą – švedą į rumuną

Komunistinis patyrimas nepasiteisina

Nuo kovo vidurio „AvtoVAZ“ prezidento pareigas eina buvęs Rumunijos bendrovės „Automobile Dacia“ prezidentas Nicolasas Maure'as. Su šia pavarde Kremlius siejo daug vilčių. Esą prancūzų „Renault-Nissan“ aljansui priklausanti gamykla „Automobile Dacia“ yra įsikūrusi buvusioje komunistinėje valstybėje Rumunijoje, tokią pat praeitį turi ir Rusija, tad rumuno sukauptas patyrimas padės ir „AvtoVAZ“ išlipti iš duobės. Tačiau kol kas į vadovą dėtos viltys nepasiteisina.

2013–2016 metais Toljačio gamyklai vadovavo švedas Bo Anderssonas. Gausybę reformų inicijavęs ir realiai jas vykdęs Švedijos pilietis oficialiai buvo išspirtas dėl formalios priežasties – jam vadovaujant 2015 metais „AvtoVAZ“ patyrė 73,85 mlrd. rublių (tuometiniu kursu – 970,9 mln. eurų) nuostolį. Rusijos valdžiai ir iš dalies Prancūzijos investuotojui mažai rūpėjo, kad po 2014 metų rusų agresijos į Ukrainą Vakarai pritaikė agresorei ekonomines sankcijas, tais metais katastrofiškai smuko ne tik „AvtoVAZ“, bet ir visos šalies ekonominiai rodikliai.

Daug svarbiau buvo, kad, Kremliaus nuomone, B.Anderssonas gamykloje elgėsi per griežtai su darbuotojais, nesutarė su nesąžiningais tiekėjais.

Korupcijos raiste

Pradėjęs vadovauti „AvtoVAZ“ švedas vos per kelis mėnesius iš 67 tūkst. „AvtoVAZ“ darbuotojų atleido 7,5 tūkstančio, iš kurių – 2,5 tūkst. bus administracijos darbuotojai.

Toljatyje detalių ir mazgų tiekimas gyvuoja pagal tas pačias tradicijas, kokios buvo suformuotos griuvus Sovietų Sąjungai: valstybei priklausantys pramonės milžinai aplipo privačiomis įmonėmis, o šios užsiimdavo tarpininkavimu ir buvo valdomos nusikalstamo pasaulio. Milžinams likdavo nuostoliai, o pelnas atitekdavo tarpininkams. Nepaklusnius valstybinių įmonių vadovus banditai „protindavo“ kur nors miške arba jie visai pradingdavo.

Šiandien Toljatyje niekas nepaklusnių vadovų į mišką jau neveža. Atsirado kur kas efektyvesnių būdų jiems paveikti. Pavyzdžiui, per korumpuotus politikus ar valdininkus.

B. Anderssono likimas buvo nulemtas po to, kai jis iš „AvtoVAZ“ tiekėjų laikytis grafikų ir mokėti delspinigius už jų nesilaikymą. Nedrausmingų, bet labai pelningų tiekimo įmonių iškart stojo ginti Rusijos Dūmos deputatai Kremliuje, o jų reikalavimams galiausiai pakluso ir Prancūzijos aljansas „Renault Nissan“.

Kur kas paklusnesniam rumunui N.Maure‘ui artimiausiu metu, atrodo, panašus likimas negresia. Juolab, kad, matyt, Kremlius irgi pradeda suprasti, jog dabartinėje ūkio krizės kamuojamoje Rusijoje dirbti geriau tiesiog neįmanoma.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"