TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šalies geležinkelių projektai tarnauja žmonėms

2012 08 01 8:50
Algio Palionio nuotraukos/Vilniuje diegiamas Eismo valdymo centras padės efektyviau valdyti sparčiai besiplečiantį šalies geležinkelių ūkį.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" investiciniams projektams įgyvendinti šiais metais planuojama skirti per 800 mln. litų. Šiuo metu bendrovės vykdomi projektai modernizuojant ir plėtojant geležinkelių infrastruktūrą, steigiant viešuosius logistikos centrus bei įsigyjant naujus riedmenis daro "Lietuvos geležinkelius" dar  patrauklesnius vietinėje ir tarptautinėje keleivių vežimo rinkoje, didina šalies geležinkelių sektoriaus, o kartu ir Lietuvos kaip tranzito valstybės konkurencines galias.

Šitaip teigia "Lietuvos geležinkelių" Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas. Kartu jis sutiko plačiau papasakoti, kokius projektus jo atstovaujama bendrovė vykdo dabar ir ką planuoja nuveikti netolimoje ateityje.

Dalis ambicingų planų jau įgyvendinti

- 2009-aisiais Vyriausybė savo nutarimu pripažino Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies atnaujinimą valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kas sudaro tą dalį?

- Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalis driekiasi nuo Kenos iki Klaipėdos, ją sudaro Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kelių ir geležinkelių infrastruktūros kompleksas. Iki 2015-ųjų "Lietuvos geležinkeliai" yra numatę pašalinti šiame ruože visas pralaidumą ribojančias vietas bei padidinti jo efektyvumą. To siekiama įgyvendinant daugybę minėto koridoriaus geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektų. Jie tarpusavyje yra labai glaudžiai susiję, todėl "Lietuvos geležinkelių" plėtra, investicinės programos, kurias įgyvendinant galima pasiekti maksimalų efektą, planuojamos kaip ilgalaikės.

V.Jastremskas tvirtina, kad sėkmingai plėtodama investicinius projektus bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" tampa vis patrauklesnė tarptautinėje keleivių ir krovinių vežimo rinkoje.

- Kokiais atliktais darbais jau dabar galėtumėte pasidžiaugti?

- 2009-2011 metais buvo modernizuota Vaidotų geležinkelio stotis. Dabar joje vagonų skirstymo procesas yra visiškai automatizuotas, o tai leidžia daug geriau valdyti visus geležinkelių transportu Rytų-Vakarų kryptimi vežamus krovinių srautus. Įsigijus naujų elektrinių bei dyzelinių traukinių buvo gerokai pagerintos ir keleivių vežimo sąlygos, padidintas komforto lygis ir traukinių važiavimo greitis, sumažintas kenksmingųjų dujų išmetimo į atmosferą kiekis. Maža to, ruože buvo įdiegta GSM-R įranga, kuri gerokai padidino traukinių eismo saugumo lygį.

Artimiausiais metais "Lietuvos geležinkeliai" planuoja baigti ne mažiau ambicingus projektus, susijusius su transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimu ir plėtra, reikiamos infrastruktūros sukūrimu viešiesiems logistikos centrams steigti, krovinių ir keleivių aptarnavimo plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, valstybinės reikšmės geležinkelių infrastruktūros techninių parametrų gerinimu, "Rail Baltica" projekto įgyvendinimu ir kita.

Daugiausia dėmesio, be abejo, skiriama Lietuvos geležinkelių infrastruktūros modernizacijai ir plėtrai, ypač IX tarptautiniame transporto koridoriuje, kuriuo Lietuvoje vežama daugiausia krovinių, taip pat Klaipėdos geležinkelio mazgui. Subalansuota minėtų  logistikos grandžių plėtra užtikrins modernaus tarpusavyje techniniu, organizaciniu bei technologiniu ryšiais sąveikaujančio geležinkelių transporto sistemos komplekso sukūrimą. O tą padaryti yra įpareigoję Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos geležinkelių transporto vystymo kryptis. Jos numatytos ilgalaikėje, iki 2025-ųjų sudarytoje, Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje.

Miestų oras taps grynesnis

- Kokie svarbiausi projektai dabar įgyvendinami?

- Modernizuojama Kauno geležinkelio stotis, aplinkkelis Palemonas-Rokai-Jiesia, Kauno-Kybartų linijos signalizacijos elektros tiekimo įrenginiai. Modernizuojant Vilniaus-Kauno geležinkelių ruožo signalizacijos įrenginius buvo atnaujinti keliai, atnaujintos geležinkelių viršutinės kelio dalys, taip pat atnaujinti žemės darbai. Tai gerokai padidina "Lietuvos geležinkelių" infrastruktūros pajėgumą, pagerins IXD Kretos geležinkelių transporto koridoriaus (Kaišiadorys-Kybartai) patikimumą ir saugumą.

Siekiant išplėtoti esamas geležinkelių transporto infrastruktūros jungtis su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis ir trečiųjų šalių transporto tinklais, pritaikyti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) augančiam eismo intensyvumui, šiuo metu projektuojami antrųjų kelių statybos Šiaulių-Klaipėdos geležinkelio linijoje darbai, pasirašyta sutartis dėl Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statybos darbų, pradedamas įgyvendinti signalizacijos modernizavimo Kauno-Kazlų Rūdos projektas, parengtas valstybės sienos - Naujosios Vilnios geležinkelio linijos elektrifikavimo projektas.

Antrųjų kelių statybos Šiaulių-Klaipėdos geležinkelio linijoje numatoma įgyvendinti antrojo kelio statybos darbus ruože Telšiai-Lieplaukė, dvikelio intarpo statybos ruože Kūlupėnai-Kretinga, dvikelio intarpo statybos ruože Pavenčiai-Raudėnai, antrojo kelio statybos ruože Plungė-Šateikiai, dvikelio intarpo statybos ruože Dūseikiai-Telšiai. Atlikus šiuos darbus bus padidintas geležinkelių infrastruktūros pajėgumas ir pralaidumas krovininiam bei keleiviniam transportui, gerokai pagerintas traukinių eismo saugumas ir taip sumažintas eismo įvykių skaičius bei jų neigiamas poveikis aplinkai.

Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Vaičiūnai antrojo kelio statybos projektas bus pats brangiausias infrastruktūrinis projektas "Lietuvos geležinkelių" istorijoje - vien ES iš paramos lėšų jam statyti bus panaudota 190 mln. litų.

- Teigiama, kad Vilniaus aplinkkelio Kyviškės-Valčiūnai antrojo kelio statybos projektas bus pats brangiausias infrastruktūrinis projektas "Lietuvos geležinkelių" istorijoje. Kokia jo nauda?

- Išties vien iš ES struktūrinės paramos fondų statant Kyviškių-Valčiūnų aplinkkelį bus panaudota 190 mln. litų struktūrinės ES paramos lėšų. Šiuo projektu bus siekiama perkelti geležinkeliu vežamų krovinių (tarp jų ir pavojingų) srautą per Vilniaus miestą.

Įgyvendinant projektą geležinkelio ruože tarp Kyviškių ir Valčiūnų bus nutiesta nauja 24,5 kilometro ilgio kelio dalis ir rekonstruotas esamas kelias. Bus išplėstos Kyviškių ir Valčiūnų stotys, įrengta nauja ir sustiprinta dabartinė kelio sankasa, rekonstruoti tiltai, pralaidos, signalizacijos įranga, pervažos, elektros tiekimo ir telekomunikacijų sistemos. Atsiras net 3 naujos pralaidos, pėsčiųjų viadukas, o siekiant sumažinti traukinių skleidžiamą triukšmą palei geležinkelį bus pastatytos beveik 5 km ilgio triukšmo slopinimo sienutės, bus sodinami želdiniai. Rekonstravus šį geležinkelio ruožą prekiniai traukiniai galės jo keliais važiuoti 80 km/h ir didesniu greičiu. Sumažinus krovinių eismą per Lietuvos sostinę, Vilnius taps švaresnis, o susisiekimas - geresnis.

Kartu bus padidintas krovinių srautų pralaidumas Rytų-Vakarų kryptimis.

- Daug projektų "Lietuvos geležinkeliai" įgyvendina ir Klaipėdos uoste, tiesa?

- Jau kelerius metus plečiamas Klaipėdos geležinkelio mazgas. Uostamiestyje veikiančios krovos kompanijos yra užsibrėžusios iki 2015 metų smarkiai padidinti savo terminalų pajėgumą, o joms žada svariai padėti ir "Lietuvos geležinkeliai".  

Per ateinančius trejus metus į Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 100 mln. litų.                              

Turint tikslą geriau bendradarbiauti su krovos kompanijomis Klaipėdoje, jau rekonstruotas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę, pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas per Klaipėdos geležinkelio stoties kelyną, jis jungia miesto centrinę dalį su šiaurinėje dalyje esančiais gyvenamais rajonais bei universiteto teritorija. Taip pat jau yra rekonstruoti Anglinės ir Uosto geležinkelio kelynai šiaurinėje uostamiesčio dalyje bei dalis jungiamųjų geležinkelių kelių pietinėje miesto dalyje.

Atlikus šiuos darbus ne tik pagerėjo darbo sąlygos krovos kompanijoms, bet ir atsirado puikios galimybės išplėsti Varnėnų gatvę būsimam krovinių ir keleivių terminalui.

- O kokie darbai vykdomi Klaipėdoje ir aplink ją?

- Tarp svarbiausių darbų Klaipėdoje laukia Pauosčio kelyno rekonstrukcijos metu numatomas įrengti geležinkelio viadukas virš būsimos gatvės tarp Labrenciškių ir Girulių. Nutiesus čia gatvę  ir gyventojams, ir poilsiautojams naujuoju geležinkelio viaduku bus daug patogiau pasiekti Girulių gyvenvietę bei paplūdimius.

Perkėlos kelyno, taip pat Rimkų geležinkelio stoties bei Perkėlos kelyno rekonstravimo darbus "Lietuvos geležinkeliai" numato baigti jau artimiausiu metu.

Numatoma rekonstruoti ir Klaipėdos geležinkelio stotį. Neplečiant jos ribų stotį bus stengiamasi pertvarkyti taip, kad būtų visiškai patenkintas krovos kompanijų krovinių vežimo poreikis.

Pasienio miestelyje Kenoje prasidedančios ir iki Klaipėdos nusidriekiančios Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies geležinkelio atnaujinimas yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Tarptautiniai projektai - prioritetiniai

- "Lietuvos geležinkeliai" atsakingi ir už daugelį tarptautinių projektų. Kaip vyksta "Rail Balticos" vėžės statybos darbai?

- Šiuo metu bendrovė vykdo daug su "Rail Balticos" tiesimu susijusių projektų: rekonstruoja geležinkelio ruožą Kaunas (Palemonas)-Gaižiūnai, atlieka geležinkelio linijos Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena-Marijampolė-Kazlų Rūda signalizacijos, ryšių, elektros tiekimo, eismo valdymo sistemų ir geležinkelio stočių rekonstrukciją, modernizuoja signalizaciją ruože Kazlų Rūda-Kaunas, rengia ruožų Lenkijos ir Lietuvos valstybės siena-Mockava (1435 mm vėžės pločio kelias), Žeimiai-Lukšiai, Gimbogala-Linkaičiai, Gaižiūnai-Jonava ir Šilainiai-Kėdainiai, Šiauliai-Joniškis-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena projektus. Ateityje laukia šių ruožų  rekonstrukcija.

Vien parengtame ruožo Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas (67 km) rekonstrukcijos techniniame projekte numatyta įrengti apie 100 triukšmą mažinančių užtvarų, jų bendras ilgis sudarytų apie 20 km.

"Rail Baltica" - Lietuvai ypač svarbus projektas. Jį įgyvendinant bus kuriamos naujos darbo vietos, bus surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą ir panašiai. Todėl "Lietuvos geležinkeliai" stengiasi darbus atlikti kuo greičiau.

- O kada vyksime į kaimynės Baltarusijos sostinę Minską per dvi valandas?

- Pagal planą - nuo 2014-ųjų gruodžio. Plėtojant projektą jau pavyko nuo 2011 metų birželio sutrumpinti keleivinių traukinių Vilnius-Minskas važiavimo laiką penkiasdešimt viena minute - iki 3 valandų. Tai padaryta sutrumpinus keleivių kontrolės procedūras, sumažinus sustojimų skaičių Baltarusijos teritorijoje. Planuojama, kad nuo 2013 metų birželio vykdami iš Vilniaus į Minską keleiviai sugaiš jau tik 2,5 valandos. Taip pat ruožo elektrifikavimas atvers naujas galimybes pagerinti keleivių vežimo kokybę - keleiviams kelionė taps labiau komfortiška, vietoje techniškai pasenusių Baltarusijos geležinkelių šilumvežių naudojant elektrovežius gerokai sumažės tarša visame maršrute nuo valstybės sienos iki Vilniaus, ypač Kenos ir Vilniaus stotyse.

- Galbūt jau matomi teigiami projekto rezultatai?

- Pastebėta, kad atlikus pirmojo etapo darbus keleivių skaičius ruože tarp dviejų valstybių sostinių išaugo dvigubai - nuo 100 tūkst. (2010 m.) iki 200 tūkst. (2011 m.) per metus. Šiuo metu vyksta naujų dyzelinių traukinių įsigijimo konkursas, kuris būtinas norint įvykdyti tarptautinius susitarimus su Baltarusijos geležinkeliais. Įsigyti traukiniai bus eksploatuojami ne tik susisiekti tarp dviejų valstybių sostinių, bet ir vežti keleiviams maršrutu Vilnius-Klaipėda.

Nauji  dyzeliniai traukiniai atitiks ES direktyvų ir Lietuvos transporto veiklos pagrindų įstatymo nuostatas bei Europos Komisijos komunikato ir ES baltosios knygos tikslus. Įvykdžius Molodečno-Kenos-Naujosios Vilnios projektą bus prisidėta prie ES keliamo tikslo iki 2020 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 20 procentų. Kartu bus prisidėta ir prie  ES energetikos ateities plano, kuriuo bus siekiama naudoti kuo mažiau anglies dvideginio į orą išmetančias technologijas.

Trauks ir logistikos centrais

- "Lietuvos geležinkeliai" vadovauja ir logistikos centrų statybai. Kokia čia padėtis?

- Mūsų bendrovė nuolat ieško inovatyvių sprendimų ir siekia iki 2015 metų tapti geriausiu kompleksinių logistikos paslaugų partneriu Rytų Europos bei Artimųjų Rytų regione. Ši bendrovės vizija krovinių vežimo srityje suformuota atsižvelgiant į šiuolaikiniame logistikos versle vyraujančias tendencijas. Pagrindinė jų yra ta, kad šiandien orientuojamasi į klientą per teikiamų logistikos paslaugų kompleksą, kuris sukuriamas plėtojant intermodalinį krovinių vežimo būdą.

Todėl "Lietuvos geležinkeliai" aktyviai dirba steigiant viešosios logistikos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Naudojantis ES struktūrine parama numatoma sukurti reikiamą logistikos centrų infrastruktūrą - nutiesti privažiuojamuosius geležinkelių ir automobilių kelius, įrengti krovininių automobilių stovėjimo aikšteles, kitus infrastruktūros objektus.

Viešųjų logistikos centrų steigimas - vienas ambicingiausių Lietuvos transporto projektų, jo įgyvendinimas padės užtikrinti skirtingų transporto rūšių sąveiką Europos transporto koridoriuose, išvengti vis didėjančių transporto srautų magistraliniuose keliuose ir spūsčių šalies miestų gatvėse. Taip pat centrų steigimas suteiks geresnes galimybes pritraukti užsienio investicijų į šalies ekonomiką, sandėliavimo plotų poreikį jaučiančios Baltarusijos.

- Daugiausia kalbama apie Vilniaus viešąjį logistikos centrą (VLC). Kuo jis ypatingas?

- Didelis Vilniaus VLC pranašumas - jo artumas IX transeuropiniam transporto koridoriui, jungiančiam Rytus ir Vakarus per Klaipėdos uostą, bei I transeuropinio transporto koridoriui, jungiančiam Pietinę Europą su Šiaurės valstybėmis.

Be to, iki planuojamo VLC bus pratęsiamas ir Vilniaus pietinis aplinkkelis, kuris suteiks nepaprastai patogias galimybes patekti į būsimą centro teritoriją automobilių transportu. Skaičiuojama, kad pradėjus veikti Vilniaus VLC įvairių mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą papildomai turėtų būti surinkta apie 55 mln. litų bei sukurta apie 1300 naujų darbo vietų, o visa skaičiuojama projekto ekonominė ir socialinė nauda - net 370 mln. litų per visą projekto gyvavimo laikotarpį.

Didele paspirtimi įgyvendinant projektą turėtų tapti jau anksčiau bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pasirašytos sutartys su Muitinės departamentu, Valstybine maisto ir veterinarijos bei Valstybine augalininkystės tarnybomis. Jose išreikšti rimti ketinimai visą šių tarnybų aptarnavimą koncentruoti būtent Vilniaus VLC teritorijoje.

- Tačiau ne mažesnės reikšmės bus ir Kauno VLC?

- Pastačius "Rail Balticos" geležinkelį laikinosios sostinės kaip tranzito miesto reikšmė apskritai išaugs. Kauno VLC planuojama steigti keliais etapais, kaip ir numatyta 2010 metų pabaigoje atliktoje  galimybių studijoje. Pirmajame etape, panaudojant ES Sanglaudos fondo numatytą finansavimą, bus pastatytas 1435 mm ir 1520 mm pločio geležinkelio vėžių intermodalinis terminalas bei su jo darbu susijusi susisiekimo infrastruktūra Kauno geležinkelio stoties Palemono kelyno teritorijoje. Tolesni etapai bus susiję su logistikos parko plėtra buvusioje Kauno industrinėje zonoje (Palemonas, Naujasodis) bei Karmėlavoje.

Kauno VLC terminalas, kurio projektavimas jau prasidėjo, ne tik veiks kaip vėžės keitimo punktas, bet ir padės organizuoti šiuo metu Kauno regione veikiančių bei Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikursiančių naujų įmonių krovinių importą ar eksportą. Šio intermodalinio sausumos terminalo įrengimas yra kertinis dalykas siekiant užtikrinti viso Kauno VLC intermodalumą ir suteikti ten veiksiančioms įmonėms galimybę rinktis tarp transporto rūšių.

Modernizuos eismo valdymą

- Nuolat didėjančiam geležinkelių ūkiui valdyti prireiks vis modernesnio traukinių eismo valdymo. Ką gero "Lietuvos geležinkeliai" yra nuveikę ar dar nuveiks šioje srityje?

- Vilniuje jau diegiamas Eismo valdymo centras, tenkinant ES geležinkeliams keliamus techninius reikalavimus, įskaitant galimybę

instaliuoti standartinę techninę sąveiką užtikrinančią sistemą ERTMS/ETCS (angl. "European Rail Traffic Management System/European Train Control System").

Šiame centre bus organizuojamas, valdomas ir kontroliuojamas traukinių eismas, sudaromi ir koreguojami visos Lietuvos traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams, atliekami kiti organizavimo ir stebėjimo darbai. Tai leis efektyviai planuoti traukinių eismą, maksimaliai automatizuoti jo valdymą, operatyviai reaguoti į situacijas ir priimti būtinus sprendimus, tas ypač svarbu esant ekstremalioms situacijoms. Įgyvendinus šį projektą bus efektyviau panaudojama esama geležinkelių infrastruktūra, traukinių eismas taps greitesnis ir saugesnis, mažės triukšmas ir tarša, bus taupomas keleivių ir krovinių vežimo laikas.

Geležinkelių infrastruktūros kokybę ir priežiūrą padės užtikrinti šiemet baigiama modernizuoti infrastruktūros diagnostikos sistema. Bus įsigyta diagnostikos įranga, įdiegta programinė įranga, akredituota metrologijos laboratorija. Tai leis tiksliai išmatuoti geležinkelio kelio geometrinius parametrus, juos analizuoti ir priimti skubius sprendimus dėl kelio būklės priežiūros. Specialios programos leis modeliuoti, kaip laikui bėgant keisis kelio būklė.

Parengta bendradarbiaujant su bendrove "Lietuvos geležinkeliai"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"