TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šalies robotizacija: kaip pasivyti Japoniją

2015 10 26 8:27
Dr.Vladas Lašas: “Labai norėčiau, kad ir Lietuvos Vyriausybė savo palankiais reguliavimo sprendimais skatintų pasaulinio robotų verslo lyderius savo pilotiniams projektams ir naujų technologijų bei verslo modelių kūrimui pasirinkti Lietuvą". LŽ archyvo nuotraukos

Simboliška, kad spalio viduryje tą pačią dieną Kaune įvyko du labai svarbūs įvykiai – buvo atidarytas europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica 1“ ir surengta atvirų durų diena „Išmanios investicijos: robotikos ir inovacijų ateitis“.

Tik iš pirmo žvilgsnio tie du įvykiai nėra susiję. Arba susiję tik tuo, kad juose abiejuose apsilankė premjeras Algirdas Butkevičius. Lietuvos išmaniųjų technologių strategai jau dabar turi viziją, kaip turėtų atrodyti mūsų šalis ultramoderniame, pusiau virtualiame ateities pasaulyje. Svarbiausia, kad mokslininkai jau randa kalbą ir su praktikais – Lietuvos pramonininkais, transporto sektoriaus atstovais. Per atvirų durų dieną „Išmanios investicijos: robotikos ir inovacijų ateitis“ jos dalyviams ir svečiams buvo suteikta proga aplankyti robotų parodą, o joje buvo pristatyti japoniški „Fanuc“ kompanijos pramonei skirti robotai.

Robotizuos Lietuvos pramonę

Paroda vyko Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kur įsikūrusi pramonės automatizavimo sprendimų ir paslaugų įmonė „Elinta“. Jos atstovai ir pasirašė sutartį dėl atstovavimo Japonijos robotų kompanijai „Fanuc“ Baltijos šalyse. Ši gamintoja gamina ir rinkai siūlo robotus, kurie gali pakeisti mechaninį žmogaus darbą įvairiose srityse: suvirinime, pakavime, detalių surinkime. Jau pasirašę sutartį dėl atstovavimo su „Fanuc“ atstovais, kauniečiai teigia sudarę sutartis dėl robotų montavimo keliose Lietuvos pramonės įmonėse, o vienoje jau sumontavo tokį robotą.

„Mes patys suradome „Fanuc“, nes aš tikiu pramonės automatizacijos revoliucija ir tuo, jog per dešimt metų automatizacija išaugs penkis kartus. Todėl robotų reikia Baltijos šalių įmonėms“, – sakė „Elintos“ vadovas, mokslininkas dr.Vytautas Jokužis.

Kas metai „Fanuc“ pagamina daugiau kaip po 5 tūkst. pramoninių robotų, o metinė įmonės apyvarta siekia apie 6 mlrd. JAV dolerių (apie 5,4 mlrd. eurų). V. Jokužis žiniasklaidai yra teigęs, kad lankantis „Fanuc“ robotų gamykloje Japonijoje jį apstulbino pamatytas vaizdas: robotus čia gamina robotai.

Dr.Vytautas Jokužis premjerą Algirdą Butkevičių supažindino su japoniškais pramonei automatizuoti skirtais robotais.

Robotai grąžina gamybą

Bet kuo čia dėta Kauną ir Lietuvos bei Lenkijos pasienį sujungusi europinė vėžė „Rail Baltica 1“? Ar maždaug 2025–2030 metais Varšuvą ar Berlyną pasieksianti „Rail Baltica“?

Sąsaja – ypač glaudi. Jau dabar iš pasaulio fabriku vadinamos Kinijos gamyba grįžta ten, iš kur kadaise pabėgo – į Europą. O labiausiai – į tas jos valstybes, kuriose pigiausia darbo jėga. Tačiau ateityje, tikina naujausios robotizacijos teorijos šalininkai, procesas dar paspartės. Ir tai lems ne kas kitas, o į gamybą diegiami robotai. Laimės tos šalys, kurios robotizaciją atliks sparčiausiai.

Kol kas Europa, tarp jų – ir Lietuva, gali lygintis su Kinija viskuo, išskyrus pigią darbo jėgą. Tačiau būtent robotai ir panaikins šį kinų pranašumą. „Robotizacija atveria didelę galimybę sugrąžinti ir išlaikyti gamybą Europoje, nepaisant kitų regionų konkurencijos: juk roboto darbas čia kainuos tiek pat, kiek ir tose šalyse, kurios garsėja pigia darbo jėga“, – pažymėjo mokslo ir technologijų entuziastas, mokslininkas dr.Vladas Lašas.

Pasak jo, ypač dideles galimybes robotizacija atveria Lietuvai, kurios inovacijų sektorius kuo toliau, tuo labiau pripažįstamas pasaulyje. „Tokia dabar prasidedanti gamybos migracija atgal į Europą sukuria ypač geras galimybes Lietuvai. Vis dėlto jomis dar reiks sugebėti pasinaudoti“, – pabrėžė mokslininkas.

Pasak V. Jokužio, Lietuvai didelį pranašumą suteikia mūsų šalies geografinė padėtis. „Iš Kinijos į turtingą Vakarų Europą atgabenti gaminius reikės daugiau laiko ir nemažai kainuos, o Lietuva – čia pat. Pirmiausia dėl mažesnių transportavimo kaštų bus mažesnė ir mūsų siūlomų gaminių kaina, taigi įgyjame didžiulį konkurencinį pranašumą“, – kalbėjo mokslininkas.

Jei viskas vyks taip, kaip numatyta, Lietuvoje pagaminta pati įvairiausia produkcija nesustojamu srautu tekės į turtingas Vakarų Europos ir kitas valstybes per Klaipėdos jūrų uostą, naujai nutiesta ir/ar modernizuota „Via Baltica“, geležinkeliu. Ir kaip tik čia neįkainojama taps naujosios „Rail Baltica 1“ ir europinės vėžės geležinkelį supsiančių intermodalinio transporto logistinių grandinių vertė.

Sunkiausia bus išaiškinti Lietuvą dėl mažų atlyginimų paliekantiems lietuvaičiams, kad robotai gali pagerinti jų gyvenimą. /Vidmanto Užusienio nuotrauka

Atliks juodžiausius darbus

„Taip, „Rail Balticos 1“ nauda yra neabejotina. Aš neturiu paskaičiavimų ir tikrai nežinau, ar turėsime naudos nutiesę „Rail Baltica 2“ į Latviją ar Estiją, nes jo eksploatacijos kaštai gali pasirodyti esą didesni nei gaunamos pajamos iš veiklos. Tačiau dėl „Rail Baltica 1“ nėra jokių abejonių“, – pritarė LŽ kalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Bet ar dėl masinės robotizacijos nenukentės Lietuvos darbuotojai, iš kurių robotai gali atimti darbus? Diskusijos dalyvis Justinas Katkus, „Startup Space“ įkūrėjas ir tarptautinės robotikos įmonės vadovas, tokias kalbas pavadino juokingomis. „Robotizacijos požiūriu bene pati pažangiausia pasaulio šalis Japonija jau seniai išmoko gyventi su robotais, jie tapo lyg ir japonų šeimos nariai. Tačiau nuo to gyvenimo kokybė ne tik kad nenukentėjo, bet ji ir toliau kyla. Atėjo laikas nustoti bijoti robotų ir mums, lietuviams“, – sakė verslininkas.

Pasak dr.V. Lašo, robotai kaip tik padės mūsų žmonėms daugiau uždirbti, o atlyginimais gal net ir prisivyti pirmaujančias pasaulio šalis. „Džiugu, kad ledai pajudėjo – ir Lietuvos įmonės jau mato robotizacijos naudą, entuziastingai diegia robotus gamyboje. Jie pakeičia tą nuobodų, rutininį ir mažai apmokamą darbą, kurį jau ir Lietuvoje nebėra norinčiųjų dirbti“ – pastebėjo mokslininkas.

Justinas Katkus: „Lietuva turi ką pasiūlyti pramonininkams ir kitiems užsakovams“.

Ir kuria, ir diegia

J. Katkaus teigimu, didžiausios naudos iš šalies robotizacijos išpešime tik tuomet, jei į priekį žingsniuosime daug sparčiau, nei aplinkinės šalys. „Jau dabar didžiausias robotų poreikis juntamas pramonėje. Lietuvoje inovatyvusis sektorius yra labai aukšto lygio, nors galbūt daugeliu atveju jos kuriamų ir gaminamų produktų kokybė vis dar neprilygsta tiems, kuriuos siūlo pažangiausios šios srities valstybės, pavyzdžiui, Kinija. Nepaisant to, Lietuva turi ką pasiūlyti pramonininkams ir kitiems užsakovams. Pirmiausia tai yra labai aiškus, gerai sustyguotas robotų kūrimo ir gamybos procesas. Kuriant robotus turime ypač gerai sustyguotą procesą, kaip pereiti nuo idėjos, koncepcijos iki galutinio produkto, kurį galime pristatyti į rinką“, – pažymėjo J. Katkus.

Anot jo, jei sritis būtų aktyviau plėtojama, robotizacija Lietuvoje gali neatpažįstamai pakeisti mūsų pramonę, paversti ją viena pažangiausių pasaulyje. O ir pačius robotus gaminti galime.

Įkvepia švedų pavyzdys

Verslininkui pritarė ir dr.V. Lašas. Bet jis kalbėjo ne vien apie robotizaciją, o apie visą Lietuvos inovacijų sektorių. „Robotizacija keičia ne tik pramonę – tai žymiai platesnis ir labai spartus procesas. Naudodami robotus labai daug pasitempti ir padidinti savo našumą gali ir žemės ūkis, transportas, logistika, sveikatos apsauga ir kitos sritys“, – tikino mokslininkas.

Tačiau tapti savo inovacijomis pažangiausia pasaulio valstybe nėra lengva. Be piniginių išteklių, „pasivyti Japoniją“ dar reikalinga beveik idealiai veikianti mokslo, verslo ir valdžios sinergija.

„Labai norėčiau, kad ir Lietuvos Vyriausybė savo palankiais reguliavimo sprendimais skatintų pasaulinio robotų verslo lyderius savo pilotiniams projektams ir naujų technologijų bei verslo modelių kūrimui pasirinkti Lietuvą. Pavyzdys mums galėtų būti kad ir Švedija, kur sujungus savivaldos, verslo ir valstybės pajėgas buvo imtasi pilotinio autonominių automobilių eksploatavimo projekto. Geteborgo miesto valdžia nutarė leisti miesto gatvėse bandyti autonominius automobilius. Jos parengtas projektas sulaukė didelio autonominių automobilių technologijų lyderių dėmesio, iniciatyvą parėmė Švedijos vyriausybė, projekte dalyvauja „Volvo“ kompanija, o finansuoja investuotojai iš Kinijos. Jau kitais metais šimtas Geteborge gyvenančių šeimų pradės kasdieniniame kasdien naudoti 100 autonominių automobilių. Aišku, kol kas už važiavimo saugumą bus atsakingas vairuotojas, kuris galės bet kada perimti vairą į savo rankas. Tokių naujų technologijų bandomųjų programų ateityje galėtų imtis ir mūsų šalis. O Švedija, Didžioji Britanija, Amerika, net kai kurios JAV valstijos ir miestai, jau dabar aktyviai lenktyniauja ir varžosi, kurdami palankią įstatyminę bazę autonominiams automobiliams. Kitaip tariant, automobiliams-robotams ir kitoms technologijų naujovėms. „Kosminiai“ iššūkiai pasiekiami ir mažoms valstybėms – jų aktyviai turime siekti, jei norime būti inovatyvūs ir lygiuotis į geriausius pasaulyje“, – kalbėjo dr. V. Lašas.

Naujuoju ES 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu iš į Lietuvą atkeliausiančios struktūrinės 7 mlrd. eurų dydžio paramos jau nuspręsta 10 proc. skirti mūsų šalies robotizacijai ir su tuo susijusioms inovacijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"