Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Sąstingio zonos prie geležinkelių – neįveikiamos

 
2017 08 22 6:00
Nors apie draudimą kirsti geležinkelį pėsčiuosius įspėja specialus kelio ženklas, per dieną čia pereina dešimtys žmonių.
Nors apie draudimą kirsti geležinkelį pėsčiuosius įspėja specialus kelio ženklas, per dieną čia pereina dešimtys žmonių. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Didieji Lietuvos miestai karštligiškai ieško būdų, kaip neskausmingai integruoti erdves, per kurias driekiasi geležinkelio trasos. Šiuo metu daugelyje šalies miestų geležiniai bėgiai reiškia sąstingį, nematomą akliną sieną tarp kvartalų, blogą susisiekimą, spūstis, nesaugų eismą. Iniciatyvas jau skelbia ir privatūs investuotojai, tačiau jų entuziazmą skandina griežti įstatymai.

Geležinkeliai vienas su kitu sunkiai susisiejančiais kvartalais yra padaliję visų didesnių šalies miestų teritorijas, tačiau ryškiausiai problemos mastas yra regimas Vilniuje. Mat sostinėje geležinkelio bėgiai aklina nematoma siena yra atkirtę ne tik priemiesčius ar atokesnius mikrorajonus, bet ir miesto centro dalį. Be to, Vilnius yra Lietuvos sostinė, didžiausias, o kartu ir žinomiausias šalies miestas.

„Tas geležinkelis yra tarsi didelė geležinė upė, prie kurios baigiasi pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės, apskritai miesto šurmulys. Nuolat sukame galvą, ką daryti, kad geležinkelis ir jo apylinkės taptų patrauklia miestiečiams erdve, tačiau reikalai kol kas juda lėtai“, – „Lietuvos žinioms“ pripažino Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, sostinės savivaldybės įmonės (SĮ) „Vilniaus planas“ vadovė. Viena svarbiausių „Vilniaus plano“ užduočių yra kurti miesto ateities vizijas ir planuoti jo teritorijas.

Matyt, tam pritartų ir atitinkamos Kauno, Šiaulių, Radviliškio, Kaišiadorių bei kitų geležinkelio linijomis padalytų miestų tarnybos.

Kliūtis – geležinkelininkų pozicija

Kruta ir privatūs investuotojai. Viešoji įstaiga (VšĮ) „Metro sąjūdis“ skelbia turinti projektą, kaip pagerinti vienos gūdžiausių ir eismo požiūriu pavojingiausių sostinės vietų, perkirsto dvikelio geležinkelio, gyvenimą, tačiau planus kol kas pristato tik žiniasklaidai. Esą dabar požiūris į privataus investuotojo iniciatyvą būtų toks, kad jos niekas rimtai net nevertintų. Investuotojo teigimu, dėl to kaltas Seimas, kuris nesirengia keisti nepalankių privačioms investicijoms draudimų infrastruktūros, ypač – geležinkelio, srityje.

Dėl to, kad Vilniaus rajonuose, per kuriuos driekiasi iš Varšuvos ir Karaliaučiaus į Rusijos miestus Maskvą bei Sankt Peterburgą dar caro laikais nutiesta dvikelė geležinkelio linija, sustojo laikas, J. S. Večerskytė-Šimeliūnė yra linkusi kaltinti nepavykusias derybas su geležinkelių infrastruktūros valdytoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atrodo, skolose skendintis Vilnius nesikratytų gaivinti sąstingio apimtų miesto teritorijų ir su privačių koncesininkų pagalba. Bet čia tyko neįveikiama kliūtis.

„Pavyzdžiui, dabar „Vilniaus planas“ rengia koncesijos sąlygas sostinės centre esančių geležinkelio stoties ir autobusų stoties prieigų rekonstrukcijai ir tolesnei plėtrai. Siūlome, kad būtų glaudžiau sujungtos geležinkelio linijų atskirtos teritorijos – Stoties ir Naujininkų mikrorajonai. Kol kas didelės pažangos nėra, bet, manau, ateityje dėl to bus sprendžiama“, – santūriai vylėsi J. S. Večerskytė-Šimeliūnė.

Ji neslėpė, kad sostinės teritorijų planuotojams kol kas didžiausia kliūtis yra griežta „Lietuvos geležinkelių“ pozicija. Geležinis dvikelis sostinės teritoriją kerta keliolikos kilometrų ruože nuo Panerių stoties per centrą į Naująją Vilnią, viena geležinkelio atšaka yra nutiesta į tarptautinį Vilniaus oro uostą.

Laimė, šiandien tomis linijomis važinėja vien keleiviniai traukiniai, o krovininiai jau gerus metus kursuoja naujai pastatytu Kyviškių-Valčiūnų aplinkkeliu, aplenkiančiu sostinę.

SĮ „Vilniaus planas“ miestiečiams patrauklias erdves stengiasi suplanuoti ten, kur dabar traukiniais daugiausia važinėja keleiviai. Pirmiausia geležinkelio rajono patrauklumą turėtų didinti po geležinkeliais ir virš jų kelių pastatyti tiltai, viadukai, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, pralaidos.

„Dar 2014 metais parengėme pasiūlymus, buvo pradėta juos derinti, diskutuoti. Bet į techninį projektą tai neišaugo, nes nebuvo klausimas išspręstas su bendrove „Lietuvos geležinkeliai“.

Dalis sostinės gyventojų, ypač – mokiniai, Savanorių prospekto link, kur dažniausiai yra ir jų mokymo įstaigos, žingsniuoja pėstute tiesiog per dvikelio geležinkelio bėgius.

Kad ir kaip būtų, teritorija aplink geležinkelius priklauso „Lietuvos geležinkeliams“. Miestas gali parengi sąlygas koncesijai, bet paskutinį žodį vis tiek tars geležinkelių bendrovė“, – konstatavo J. S. Večerskytė-Šimeliūnė.

Pamiršto Vilniaus užkampio vargai

Privatų investuotoją teigia suradusi VšĮ „Metro sąjūdis“. Investuotojas sutiktų skirti pinigų vienai problemiškiausių sostinės vietų atnaujinti. Dabar čia, kad sutrumpintų kelią, vilniečiai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis.

Ši vieta yra vos už kelių kilometrų nuo Vilniaus centro, pravažiuojama traukiniui judant Kauno link. Tačiau traukinio keleiviai nemato visų vargų, kuriuos patiria vaizdingoje, dviejų parkų apsuptoje vietovėje gyvenantys žmonės.

Šimto metrų tunelis per Žemuosius Panerius ir Užusienio rajoną skiriančią geležinkelio sankasą dažniausiai yra įveikiamas tik smarkiai susirietus.Alinos Ožič nuotrauka
Šimto metrų tunelis per Žemuosius Panerius ir Užusienio rajoną skiriančią geležinkelio sankasą dažniausiai yra įveikiamas tik smarkiai susirietus.Alinos Ožič nuotrauka

Daugiausia vargsta pietinėje pusėje nuo geležinkelio įsikūrę gyventojai. Čia yra Užusienio ir Zuikių gatvės, kuriose gyvena apie kelis tūkstančius vilniečių. Norint saugiai patekti į kitoje geležinio dvikelio pusėje esančią Ūmėdžių ir Vaduvos gatvę, šalia kurių nusidriekusiame pramoniniame Savanorių prospekte jau visomis kryptimis kursuoja viešasis transportas, tenka apvažiuoti geležinkelio liniją. Jei ji apvažiuojama per Kirtimų mikrorajoną, esantį į rytus nuo Užusienio ir Zuikių gatvės, tenka kratytis 15 kilometrų, jei per Aukštuosius Panerius – 14 kilometrų.

Bet dalis gyventojų, ypač – mokiniai, Savanorių prospekto link, kur dažniausiai yra ir jų mokymo įstaigos, žingsniuoja pėstute tiesiog per dvikelio bėgius. Į abi puses važinėjant traukiniams tai nėra saugu, praeityje jau būta ir tragedijų.

Seneliai, kuriems sunku užlipti ant geležinkelio sankasos, neretai – vedini mažamečiais anūkais, dažniausiai renkasi tunelį, skirtą vandeniui ir purvui nutekėti. Šio lietaus vamzdžio ilgis yra apie 100 metrų, o diametras – apie 1,2 metro, kur net ir mažo ūgio suaugusiajam tenka smarkiai susiriesti. Dar didesnis vargas palijus, kai tunelio dugnu dėl vilnijančio vandens ir purvo neretai tenka rėplioti išsižergus.

Tačiau blogiausia čia gyvenantiems vilniečiams būna tada, kai prireikia iškviesti greitąją pagalbą neįgaliems ligoniams. Taupant laiką medikų automobilis paprastai privažiuoja Ūmėdžių gatve ir ją pratęsiančiu žvyro keliuku iki geležinkelio sankasos iš šiaurės pusės. O pietinėje geležinkelio pusėje paprastai jau laukia kitas automobilis, kuriuo priešpriešiniu žvyrkeliu artimieji priveža ligonį. Tada jis keliamas per geležinkelio dvikelį, o tai gali būti pavojinga ligonio ir jo bendrakeleivių saugumui.

Vietiniams vaikams kirsti pavojingą geležinį dvikelį įprasta nuo gimimo. Alino Ožič nuotrauka
Vietiniams vaikams kirsti pavojingą geležinį dvikelį įprasta nuo gimimo. Alino Ožič nuotrauka

VšĮ „Metro sąjūdis“ siūlo abu žvyrkelius sujungti maždaug 100 metrų ilgio, 8 metrų pločio ir 3,5 metro aukščio tuneliu automobiliams bei dviratininkams ir pėsčiųjų perėjimu. Iš valdžios būtų prašoma paskelbti koncesijos konkursą ir nurodyti tunelio matmenis. Pagal koncesijos sutartį privatus investuotojas tam tikram laikui išsinuomotų geležinkelininkams priklausančią valstybinę žemę, pastatytų tunelį ir sutartyje numatytą laiką jį eksploatuotų. Anot „Metro sąjūdžio“, investicijos atsipirktų per rinkliavą už tunelio naudojimą ir priežiūrą.

„Metro sąjūdis“ pripažįsta, kad rinkliava pateisintų lūkesčius tokiu atveju, jei pietinėje geležinkelio dalyje atsirastų pramogų parkas, mat ši Vilniaus dalis yra ypač vaizdinga, miškinga ir kalvota, tinkama, pavyzdžiui, slidinėti.

Įdomu, kad viešosios įstaigos atstovai noriai kalba ir apie privatų investuotoją. Tunelio įrengimo koncesijos konkurse taip pat nusiteikusi dalyvauti sostinės bendrovė „Vilniaus rentinys“. Ir „Metro sąjūdį“, ir „Vilniaus rentinį“ valdo Zykų šeima. „Metro sąjūdžiui“ vadovauja tėvas Juozas, o galimam investuotojui – jo sūnus Danas.

J. S. Večerskytė-Šimeliūnė: "Geležinkelis yra tarsi didelė geležinė upė, prie kurios baigiasi pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės, apskritai miesto šurmulys." Alinos Ožič nuotrauka
J. S. Večerskytė-Šimeliūnė: "Geležinkelis yra tarsi didelė geležinė upė, prie kurios baigiasi pėsčiųjų ir dviračių takai, gatvės, apskritai miesto šurmulys." Alinos Ožič nuotrauka

Jei Seimas nepakeis dabar galiojančių įstatymų, kad geležinkelių infrastruktūra gali naudotis tik AB „Lietuvos geležinkeliai“, o privatiems investuotojams tai yra draudžiama zona, gali žlugti požeminės geležinkelio pervažos ir pėsčiųjų perėjimo tarp Vilniaus Ūmėdžių ir Zuikių gatvių projektas. Juozas Zykus ryžosi savo ketinimą – siekti dalyvauti susisiekimo objektų statybose – pristatyti per žiniasklaidą, nes esą bijosi, kad patekęs į valdininkų rankas projektas paprasčiausiai nusės stalčiuose.

Nacionalinio saugumo korta

Iš AB „Lietuvos geležinkelių“ atsakymo dienraščiui aiškėjo, kad geležinkelininkai neprieštarautų, kad būtų pagerinta bendrovei priklausanti infrastruktūra. Tačiau kitos sąlygos privatiems investuotojams iš esmės nepalieka jokių vilčių. Ir daugiausia jos yra siejamos su nacionaliniu saugumu. Pavyzdžiui, Vilniaus centrą kertantis geležinkelis kartu yra ir tarptautinis tranzito koridorius, kuriuo Rusijos piliečiai pasiekia Kaliningrado sritį.

„Vertinti šio konkretaus projekto tikrai negalime, nes jis mums nebuvo pristatytas. Tačiau panašiais atvejais viena iš būtinų sąlygų yra perduoti pėsčiųjų tunelį neatlygintinai AB „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybėn. Nacionaliniam saugumui grėsmė tokiu atveju nekiltų, jei projektas atitiktų visus būtinus saugumo, techninius ir kitus reikalavimus ir netaptų privačia nuosavybe. Priešingu atveju jis negalėtų būti vykdomas“, – „Lietuvos geležinkelių“ poziciją dienraščiui išdėstė bendrovės atstovas Tadas Valančius.

SĮ „Vilniaus planas“ direktorė J. S. Večerskytė-Šimeliūnė sakė, kad tam tikros Vilniaus teritorijos tolesnė plėtra, kai ją suplanuotų savivaldybės įmonė, būtų patikėta investuotojams tik viešo konkurso būdu. Ir nebūtinai jame nugalėtų „Metro sąjūdis“ ir/ar jo pristatytas investuotojas. „Sveikiname kiekvieną iniciatyvą. Tačiau konkursas turėtų būti tarptautinis, nes naujų ir įdomių idėjų dažnai atveža ir užsienio architektai“, – reziumavo „Lietuvos žinių“ pašnekovė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"