TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Saugaus eismo akcijų fone – mirtys keliuose

2014 09 16 6:00
Nuo metų pradžios iki rugsėjo 15 dienos iš viso šalies keliuose ir gatvėse jau žuvo 175 žmonės. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rudens pradžioje šalies kelius ir gatves nusėjo mirtys. Nuo rugsėjo 2-osios iki 12-osios, kaip rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenys, žuvo 11 žmonių. Arba kasdien daugiau nei po vieną žmogų. Praėjusį savaitgalį - dar viena mirtis. Vakar Vilniuje - trylikta auka. Atrodo, didelis rugsėjo pradžios žūčių skaičius keliuose sutrikdė ir saugaus eismo specialistus, ir valdžią.

Kol kas skaudžiausią šio mėnesio avariją, kurioje žuvo du žmonės ir vienas buvo sunkiai sužeistas, Panevėžyje sukėlė neblaivus policijos pareigūnas Valerijus Salmanas. Jis savo automobiliu „Renault Espace“ pėsčiųjų perėjoje rėžėsi į tris pagyvenusius žmones. Moteris gyvybę prarado iškart, jos vyras – po kurio laiko ligoninėje. Partrenktas ir sužalotas buvo trečias žmogus.

Skaudus eismo įvykis buvo užfiksuotas rugsėjo 2 dieną Jurbarko rajone. Trys vyrai motociklu „Daelim“ nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Eismo įvykio aukomis tapo du 1988 metais ir 1993 metais gimę vyrai, o motociklo vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo.

Pasak LAKD statistikos, nuo metų pradžios iki rugsėjo 12 dienos iš viso šalies keliuose ir gatvėse jau žuvo 173 žmonės, arba net 4,8 proc. daugiau nei pernai nuo tuo pačiu metu (165).

Milijonai – į balą

Bene pirmieji į tragišką šio rugsėjo statistiką keliuose dėmesį atkreipė draudikai. Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ išplatintame pranešime teigė, jog nuolat „...kartojama nuostata, kad prasidėjus naujiems mokslo metams tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems reikia būti itin budriems, pasirodo, yra ne iš piršto laužta“. Draudikai suskaičiavo, kad Lietuvoje, pastarųjų metų duomenimis, rugsėjo ir spalio mėnesiais užfiksuojama apie 45 proc. daugiau avarijų, kuriose sužalojami pėstieji ar kiti eismo dalyviai, nei kitais mėnesiais.

„ERGO Insurance“ atkreipė dėmesį, kad „nelaimių nepavyksta išvengti net ir pasitelkus įvairias saugaus eismo akcijas bei projektus". „Nors rugsėjo pradžioje organizuojama nemažai akcijų, kurios skatina vairuotojus būti prie vairo atsargesnius, o pėsčiuosius, ypač vaikus, gatvėje elgtis apgalvotai ir saugiai, nelaimių šiomis dienomis įvyksta kelis kartus daugiau nei įprastai. Su tuo gali būti susijęs ir paprastai rudens pradžioje intensyvesnis eismas – padaugėja vykstančiųjų į darbą ar vežančiųjų vaikus į mokyklą, prasideda studentų antplūdis iš mažų miestelių į didžiuosius šalies miestus“, – pranešime cituojamas „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas.

Draudikai teisūs. Keista, kai kasdien, labiausiai - per televizijos ir radijo kanalus bei internete, lyg iš gausybės rago liejantis pranešimų apie saugaus eismo šviečiamąsias akcijas keliuose, bendruomenėse ir kitur, taip pat kviečiančių saugiai elgtis reklamų, mūsų transporto arterijos darosi vis raudonesnės nuo žuvusiųjų kraujo.

Pastaruoju metu ir valdininkai dėjo pastangų, kad, anot jų, mažėtų tragedijų keliuose. Buvo griežtinama jaunų vairuotojų rengimo tvarka, didinamos baudos už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, keičiama ją griežtinant automobilių privalomosios techninės priežiūros ir registravimo tvarka (šitaip esą stengiamasi šalies mašinų parke atsikratyti nesaugių senų automobilių), grasinama atgaivinti net sovietinę baudos taškų KET pažeidėjams sistemą.

Tačiau naujos aukos vis tebeskaičiuojamos.

LŽ pašnekovai neslėpė - geresniems rezultatams eismo saugos srityje pasiekti reikia milžiniškų papildomų investicijų, tačiau ne į šviečiamąsias akcijas ar reklamos projektus, o pirmiausia - į inžinerinius įrenginius. Taip pat privalu keisti visuomenės požiūrį į saugumą kelyje.

Ar tragedijų gausa – tik sutapimas?

Nemunas Abukauskas. / LŽ archyvo nuotrauka

Nemunas Abukauskas, LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas, leido suprasti, kad didesnis nei praėjusiais metais žūčių keliose skaičius gali būti tik tragiškas aplinkybių sutapimas. Saugaus eismo specialistas atkreipė dėmesį, jog pagausėjusios tragedijos rodo, ant kokios pavojingos ribos jau daug metų balansuoja automobilininkų bendruomenė.

„Mano nuomone, eismo įvykių su letaline pabaiga pagausėjimas vienu ar kitu metu yra ir tragiškas aplinkybių sutapimas. Lietuvos keliuose visą laiką vyksta tai, ką aš lyginu su "stogo rizika". Tarkim, daugybė žmonių susirenka ant daugiaaukščio, būtinai ateis laikas, kai nuo stogo kas nors nukris. Gali nukristi vienas žmogus, gali - iškart keli. Tai lyginčiau su sergančia mūsų automobilininkų bendruomene. Jei išvesime paralelę su keliais, tai gali būti ir aplinkybių sutapimas, būtent toks laikas atėjo rugsėjo pradžioje“, - kalbėjo LAKD atstovas.

N. Abukausko teigimu, saugaus eismo specialistai nuolat kalba apie dabartinę padėtį Lietuvos automobilių bendruomenėje. „Keliuose važinėja, kai kuriais duomenimis, net iki 10 proc. girtų vairuotojų, nuolat linkstama viršyti greitį, keliai pilni ypač pavojingų, iš kelių mašinų suvirintų kledarų. Žinoma, kad visi vienu metu jie avarijų nepatirs. Gali netgi būti, jog kurį laiką eismo įvykių nebus. Tačiau nuolat balansuosime ant ribos, kai avarijų gali pasipilti masiškai, nes nedrausmingi vairuotojai, netvarkingos jų mašinos vienąkart vis tiek sukels eismo įvykį. O kartais jų bus daugybė. Ir tragiškų. Matyt, dabar tai ir vyksta“, - sakė saugaus eismo specialistas.

Tačiau tragiškos rugsėjo mėnesio aukų statistikos jis nesureikšmino. „Tikrai nėra taip, kad tragedijų keliuose iškart padvigubėtų. Pastarųjų metų statistika rodo, jog tragiškų eismo įvykių statistikos kreivė nei per daug pakyla, nei per daug nusileidžia, nors turėtume šito siekti. Šį rugsėjį fiksuojamas tragiškų atsitikimų augimas. Kitas klausimas, ar toks jų padaugėjimas rodo, kad situacija negrįžtamai pablogės? Aš tikrai nedrįsčiau šito teigti“, - tikino LAKD atstovas.

Gelbėtų daugiau pinigų

N. Abukauskas daug dėmesio kreipė į inžinerinių įrenginių – tiltų, pralaidų, viadukų, saugaus eismo salelių ir t. t. - tinklo spartesnę plėtrą. Tačiau ir čia yra povandeninių srovių.

„Įdiegėme inžinerinę priemonę. Tačiau vienais metais ją įdiegus kitais ima ir staiga padidėja avarijų toje vietoje. Kyla klausimas: galbūt ta inžinerinė priemonė nebuvo reikalinga? Tada žiūrime, kokia padėtis ten, kur inžinerines priemonės buvo diegiamos aštuonerius metus. Matome: ten fiksuojamas bendras avarijų mažėjimas. Vadinasi, būtina ta linkme ir dirbti. Tų vietų, kuriose reikia tobulinti inžinerinius įrenginius, dar labai daug. Tai tikrai ne vienos dienos darbas“, - pasakojo LAKD atstovas.

Verta atkreipti dėmesį ir į statistikos vingrybes. Pasak N. Abukausko, dar visai neseniai avarijų statistiką gerinti buvo gana lengva. „Sakykime, 2006 metais eismo saugą gerinančių inžinerinių įrenginių dar tikrai nebuvo gausu. Užtekdavo įrengti greitį lėtinantį kalnelį, salelę ar pastatyti pralaidą, ir eismo įvykių toje vietoje smarkiai sumažėdavo. Paskui pradėjo veikti vadinamasis spyruoklės principas: iš pradžių jai suspausti nereikia daug pastangų, bet vėliau reikia daugiau ir lėšų, ir jėgos, ir viso kito“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

Pasak jo, eismo saugą užtikrinančių priemonių plėtrą labai apsunkina nuolatinis pinigų stygius. „Dabar jiems kasmet skiriame 18 mln. litų. Skaičiuojame, jog reikėtų dešimteriopai didesnių investicijų, kad avaringumo situacija būtų suvaldyta iki galbūt visuomenei priimtino lygio. Geriausia būtų, kad nė vienas žmogus nežūtų“, - sakė N. Abukaukas.

Reikalingas koordinuojantis centras

Gediminas Navaitis. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimo nario psichologo Gedimino Navaičio teigimu, Lietuvoje iki šiol nėra kompleksinio darbo su linkusiais girtauti ir sėstis prie vairo neblaiviais vairuotojais. „Griežtos baudos gal ir neišsprendžia visų problemų, bet kai nėra kitų priemonių, gerai ir jos. Tačiau pagrindinė kryptis turi būti problemų kompleksinis sprendimas. Žmogus, kuris gavo teisę vairuoti automobilį, turi žinoti, kad jis yra labiau gerbtinas nei kitas, kuris tokios teisės neturi“, - atkreipė dėmesį psichologas. O visa tai, anot jo, pirmiausia yra susiję su lietuvių psichologijos ypatumais.

Vairavimas išgėrus, kaip tikino Seimo narys, tik dalis bendros prastos Lietuvos gyventojų vairavimo kultūros. Dėl to nėra veiksminga priemones nutaikyti tik į vieną ydą. Problemos sprendimas turi būti visa apimantis.

G. Navaitis tvirtino, kad „Lietuvos keliuose justi pats blogiausias kaimietiškas mentalitetas“. „Jį, ko gero, paveldėjome iš savo prosenelių, kurie aukštino bričkelės greitį. „Bričkelė turi lėkti greitai“. Kuris tos bričkelės vadeliotojas greičiausiai pasiekia kelionės tikslą, tas ir kiečiausias. Visai kitas požiūris į vairavimo kultūrą tose šalyse, kur automobiliais važinėjama ilgesnį laiką. Tenai didžiausia vertybė yra ne nuvažiuoti greitai, o nuvažiuoti saugiai. Ir, pavyzdžiui, nuvykus į Šveicariją net nejauku prieiti prie kelkraščio. Nes vos, netgi netyčia pėsčiajam prie jo priėjus, visi be išimties gatve važiuojantys automobiliai sustoja. O tu galbūt net nesirengi tos gatvės kirsti. Tenai vairuotojas jaučiasi gerai, jei kam nors kelyje gera padaro, yra mandagus“, - pasakojo seimūnas.

Anot G. Navaičio, Lietuvoje vyraujančios „kaimo berno“ filosofijos esmė – pažeminti aplinkinius ir taip pasijusti pranašesniam už juos. „Kelyje tai pasireiškia kito vairuotojo statymu į blogesnę padėtį. Labai liūdna, kad taip elgiasi jauni žmonės. Greičiausiai tam tikrų įpročių jie įgyja jau mokyklose. Ten ypač populiaru tyčiotis iš silpnesniųjų. Nemaža dalis vaikų žino, kad tyčiodamiesi iš kitų gali išaukštinti save. Ir kai įsigyja automobilį, elgiasi lygiai taip pat“, - aiškino psichologas.

Kaip su tuo kovoti? „Laukti, kol pasikeis kartos, ir pavyzdingas elgesys keliuose savaime virs norma, tikrai nereikia. Nes šitaip pateisinamas neveiklumas. Reikalingas priemonių kompleksas, kurį kurtų įvairių sričių specialistai, tarp jų – ir psichologai. Jo tikslas – keisti mentalitetą. Bet pirma reikia įkurti koordinuojantį centrą. Jo funkcija – civilizuotų socialinių nuostatų ugdymo visuomenėje proceso koordinavimas. Kol to nepadarysime, bus trypčiojama vietoje“, - sakė jis.

G. Navaitis siūlė pradėti nuo to, kad kelių chuliganus būtų nustota vadinti „kelių ereliais“, nes tai „skatinantis, šaunumą liudijantis epitetas“. „Pradėkite chuliganus vadinti „kelių vištgaidžiais“ - tikrai efektas bus“, - patarė psichologijos specialistas.

Tragiška rugsėjo mėnesių statistika 2007-2014 m.

MetaiŽuvusiųjų skaičius
2007 m. rugsėjis81
2008 m. rugsėjis41
2009 m. rugsėjis24
2010 m. rugsėjis36
2011 m. rugsėjis24
2012 m. rugsėjis25
2013 m. rugsėjis22
2014 m. rugsėjis11*

* Iki rugsėjo 12 d.

Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"