Saugaus eismo akcijų fone – mirtys keliuose

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2014-09-16 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2014-09-16 06:00
Nuo metų pradžios iki rugsėjo 15 dienos iš viso šalies keliuose ir gatvėse jau žuvo 175 žmonės. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Ru­dens pra­džio­je ša­lies ke­lius ir gat­ves nu­sė­jo mir­tys. Nuo rug­sė­jo 2-osios iki 12-osios, kaip ro­do Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos (LAKD) duo­me­nys, žu­vo 11 žmo­nių. Ar­ba kas­dien dau­giau nei po vie­ną žmo­gų. Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį - dar vie­na mir­tis. Va­kar Vil­niu­je - try­lik­ta au­ka. At­ro­do, di­de­lis rug­sė­jo pra­džios žū­čių skai­čius ke­liuo­se su­trik­dė ir sau­gaus eis­mo spe­cia­lis­tus, ir val­džią.

Kol kas skau­džiau­sią šio mė­ne­sio ava­ri­ją, ku­rio­je žu­vo du žmo­nės ir vie­nas bu­vo su­nkiai su­žeis­tas, Pa­ne­vė­žy­je su­kė­lė ne­blai­vus po­li­ci­jos par­ei­gū­nas Va­le­ri­jus Sal­ma­nas. Jis sa­vo au­to­mo­bi­liu „Re­nault Es­pa­ce“ pės­čių­jų pe­rė­jo­je rė­žė­si į tris pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes. Mo­te­ris gy­vy­bę pra­ra­do iš­kart, jos vy­ras – po ku­rio lai­ko li­go­ni­nė­je. Par­trenk­tas ir su­ža­lo­tas bu­vo tre­čias žmo­gus.

Skau­dus eis­mo įvy­kis bu­vo už­fik­suo­tas rug­sė­jo 2 die­ną Jur­bar­ko ra­jo­ne. Trys vy­rai mo­to­cik­lu „Dae­lim“ nu­va­žia­vo nuo ke­lio ir tren­kė­si į me­dį. Eis­mo įvy­kio au­ko­mis ta­po du 1988 me­tais ir 1993 me­tais gi­mę vy­rai, o mo­to­cik­lo vai­ruo­to­jas iš įvy­kio vie­tos pa­bė­go.

Pa­sak LAKD sta­tis­ti­kos, nuo me­tų pra­džios iki rug­sė­jo 12 die­nos iš vi­so ša­lies ke­liuo­se ir gat­vė­se jau žu­vo 173 žmo­nės, ar­ba net 4,8 proc. dau­giau nei per­nai nuo tuo pa­čiu me­tu (165).

Mi­li­jo­nai – į balą

Be­ne pir­mie­ji į tra­giš­ką šio rug­sė­jo sta­tis­ti­ką ke­liuo­se dė­me­sį at­krei­pė drau­di­kai. Eu­ro­pos drau­di­mo bend­ro­vė „ER­GO In­su­ran­ce“ iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me tei­gė, jog nuo­lat „...kar­to­ja­ma nuo­sta­ta, kad pra­si­dė­jus nau­jiems moks­lo me­tams tiek vai­ruo­to­jams, tiek pės­tie­siems rei­kia bū­ti itin bud­riems, pa­si­ro­do, yra ne iš pirš­to lauž­ta“. Drau­di­kai su­skai­čia­vo, kad Lie­tu­vo­je, pa­sta­rų­jų me­tų duo­me­ni­mis, rug­sė­jo ir spa­lio mė­ne­siais už­fik­suo­ja­ma apie 45 proc. dau­giau ava­ri­jų, ku­rio­se su­ža­lo­ja­mi pės­tie­ji ar ki­ti eis­mo da­ly­viai, nei ki­tais mė­ne­siais.

„ER­GO In­su­ran­ce“ at­krei­pė dė­me­sį, kad „ne­lai­mių ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti net ir pa­si­tel­kus įvai­rias sau­gaus eis­mo ak­ci­jas bei pro­jek­tus". „Nors rug­sė­jo pra­džio­je or­ga­ni­zuo­ja­ma ne­ma­žai ak­ci­jų, ku­rios ska­ti­na vai­ruo­to­jus bū­ti prie vai­ro at­sar­ges­nius, o pės­čiuo­sius, ypač vai­kus, gat­vė­je elg­tis ap­gal­vo­tai ir sau­giai, ne­lai­mių šio­mis die­no­mis įvyks­ta ke­lis kar­tus dau­giau nei įpras­tai. Su tuo ga­li bū­ti su­si­jęs ir pa­pras­tai ru­dens pra­džio­je in­ten­sy­ves­nis eis­mas – pa­dau­gė­ja vyks­tan­čių­jų į dar­bą ar ve­žan­čių­jų vai­kus į mo­kyk­lą, pra­si­de­da stu­den­tų antp­lū­dis iš ma­žų mies­te­lių į di­džiuo­sius ša­lies mies­tus“, – pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas „ER­GO In­su­ran­ce“ ža­lų ad­mi­nis­tra­vi­mo di­rek­to­rius Bal­ti­jos ša­ly­se Aud­rius Pil­či­cas.

Drau­di­kai tei­sūs. Keis­ta, kai kas­dien, la­biau­siai - per te­le­vi­zi­jos ir ra­di­jo ka­na­lus bei in­ter­ne­te, lyg iš gau­sy­bės ra­go lie­jan­tis pra­ne­ši­mų apie sau­gaus eis­mo švie­čia­mą­sias ak­ci­jas ke­liuo­se, bend­ruo­me­nė­se ir ki­tur, taip pat kvie­čian­čių sau­giai elg­tis rek­la­mų, mū­sų trans­por­to ar­te­ri­jos da­ro­si vis rau­do­nes­nės nuo žu­vu­sių­jų krau­jo.

Pa­sta­ruo­ju me­tu ir val­di­nin­kai dė­jo pa­stan­gų, kad, anot jų, ma­žė­tų tra­ge­di­jų ke­liuo­se. Bu­vo griež­ti­na­ma jau­nų vai­ruo­to­jų ren­gi­mo tvar­ka, di­di­na­mos bau­dos už Ke­lių eis­mo tai­syk­lių (KET) pa­žei­di­mus, kei­čia­ma ją griež­ti­nant au­to­mo­bi­lių pri­va­lo­mo­sios tech­ni­nės prie­žiū­ros ir re­gis­tra­vi­mo tvar­ka (ši­taip esą sten­gia­ma­si ša­lies ma­ši­nų par­ke at­si­kra­ty­ti ne­sau­gių se­nų au­to­mo­bi­lių), gra­si­na­ma at­gai­vin­ti net so­vie­ti­nę bau­dos taš­kų KET pa­žei­dė­jams sis­te­mą.

Ta­čiau nau­jos au­kos vis te­bes­kai­čiuo­ja­mos.

LŽ pa­šne­ko­vai ne­slė­pė - ge­res­niems re­zul­ta­tams eis­mo sau­gos sri­ty­je pa­siek­ti rei­kia mil­ži­niš­kų pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų, ta­čiau ne į švie­čia­mą­sias ak­ci­jas ar rek­la­mos pro­jek­tus, o pir­miau­sia - į in­ži­ne­ri­nius įren­gi­nius. Taip pat pri­va­lu keis­ti vi­suo­me­nės po­žiū­rį į sau­gu­mą ke­ly­je.

Ar tra­ge­di­jų gau­sa – tik su­ta­pi­mas?

Nemunas Abukauskas. / LŽ archyvo nuotrauka

Ne­mu­nas Abu­kaus­kas, LAKD Eis­mo sau­gu­mo sky­riaus ve­dė­jas, lei­do su­pras­ti, kad di­des­nis nei pra­ėju­siais me­tais žū­čių ke­lio­se skai­čius ga­li bū­ti tik tra­giš­kas ap­lin­ky­bių su­ta­pi­mas. Sau­gaus eis­mo spe­cia­lis­tas at­krei­pė dė­me­sį, jog pa­gau­sė­ju­sios tra­ge­di­jos ro­do, ant ko­kios pa­vo­jin­gos ri­bos jau daug me­tų ba­lan­suo­ja au­to­mo­bi­li­nin­kų bend­ruo­me­nė.

„Ma­no nuo­mo­ne, eis­mo įvy­kių su le­ta­li­ne pa­bai­ga pa­gau­sė­ji­mas vie­nu ar ki­tu me­tu yra ir tra­giš­kas ap­lin­ky­bių su­ta­pi­mas. Lie­tu­vos ke­liuo­se vi­są lai­ką vyks­ta tai, ką aš ly­gi­nu su "sto­go ri­zi­ka". Tar­kim, dau­gy­bė žmo­nių su­si­ren­ka ant dau­giaaukš­čio, bū­ti­nai at­eis lai­kas, kai nuo sto­go kas nors nu­kris. Ga­li nu­kris­ti vie­nas žmo­gus, ga­li - iš­kart ke­li. Tai ly­gin­čiau su ser­gan­čia mū­sų au­to­mo­bi­li­nin­kų bend­ruo­me­ne. Jei iš­ve­si­me par­ale­lę su ke­liais, tai ga­li bū­ti ir ap­lin­ky­bių su­ta­pi­mas, bū­tent toks lai­kas at­ėjo rug­sė­jo pra­džio­je“, - kal­bė­jo LAKD at­sto­vas.

N. Abu­kaus­ko tei­gi­mu, sau­gaus eis­mo spe­cia­lis­tai nuo­lat kal­ba apie da­bar­ti­nę pa­dė­tį Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių bend­ruo­me­nė­je. „Ke­liuo­se va­ži­nė­ja, kai ku­riais duo­me­ni­mis, net iki 10 proc. gir­tų vai­ruo­to­jų, nuo­lat links­ta­ma vir­šy­ti grei­tį, ke­liai pil­ni ypač pa­vo­jin­gų, iš ke­lių ma­ši­nų su­vi­rin­tų kle­da­rų. Ži­no­ma, kad vi­si vie­nu me­tu jie ava­ri­jų ne­pa­tirs. Ga­li ne­tgi bū­ti, jog ku­rį lai­ką eis­mo įvy­kių ne­bus. Ta­čiau nuo­lat ba­lan­suo­si­me ant ri­bos, kai ava­ri­jų ga­li pa­si­pil­ti ma­siš­kai, nes ne­draus­min­gi vai­ruo­to­jai, ne­tvar­kin­gos jų ma­ši­nos vie­ną­kart vis tiek su­kels eis­mo įvy­kį. O kar­tais jų bus dau­gy­bė. Ir tra­giš­kų. Ma­tyt, da­bar tai ir vyks­ta“, - sa­kė sau­gaus eis­mo spe­cia­lis­tas.

Ta­čiau tra­giš­kos rug­sė­jo mė­ne­sio au­kų sta­tis­ti­kos jis ne­su­reikš­mi­no. „Ti­krai nė­ra taip, kad tra­ge­di­jų ke­liuo­se iš­kart pa­dvi­gu­bė­tų. Pa­sta­rų­jų me­tų sta­tis­ti­ka ro­do, jog tra­giš­kų eis­mo įvy­kių sta­tis­ti­kos krei­vė nei per daug pa­ky­la, nei per daug nu­si­lei­džia, nors tu­rė­tu­me ši­to siek­ti. Šį rug­sė­jį fik­suo­ja­mas tra­giš­kų at­si­ti­ki­mų au­gi­mas. Ki­tas klau­si­mas, ar toks jų pa­dau­gė­ji­mas ro­do, kad si­tua­ci­ja ne­grįž­ta­mai pa­blo­gės? Aš ti­krai ne­drįs­čiau ši­to teig­ti“, - ti­ki­no LAKD at­sto­vas.

Gel­bė­tų dau­giau pinigų

N. Abu­kaus­kas daug dė­me­sio krei­pė į in­ži­ne­ri­nių įren­gi­nių – til­tų, pra­lai­dų, via­du­kų, sau­gaus eis­mo sa­le­lių ir t. t. - tink­lo spar­tes­nę plė­trą. Ta­čiau ir čia yra po­van­de­ni­nių sro­vių.

„Į­die­gė­me in­ži­ne­ri­nę prie­mo­nę. Ta­čiau vie­nais me­tais ją įdie­gus ki­tais ima ir stai­ga pa­di­dė­ja ava­ri­jų to­je vie­to­je. Ky­la klau­si­mas: gal­būt ta in­ži­ne­ri­nė prie­mo­nė ne­bu­vo rei­ka­lin­ga? Ta­da žiū­ri­me, ko­kia pa­dė­tis ten, kur in­ži­ne­ri­nes prie­mo­nės bu­vo die­gia­mos aš­tuo­ne­rius me­tus. Ma­to­me: ten fik­suo­ja­mas bend­ras ava­ri­jų ma­žė­ji­mas. Va­di­na­si, bū­ti­na ta link­me ir dirb­ti. Tų vie­tų, ku­rio­se rei­kia to­bu­lin­ti in­ži­ne­ri­nius įren­gi­nius, dar la­bai daug. Tai ti­krai ne vie­nos die­nos dar­bas“, - pa­sa­ko­jo LAKD at­sto­vas.

Ver­ta at­kreip­ti dė­me­sį ir į sta­tis­ti­kos ving­ry­bes. Pa­sak N. Abu­kaus­ko, dar vi­sai ne­se­niai ava­ri­jų sta­tis­ti­ką ge­rin­ti bu­vo ga­na leng­va. „Sa­ky­ki­me, 2006 me­tais eis­mo sau­gą ge­ri­nan­čių in­ži­ne­ri­nių įren­gi­nių dar ti­krai ne­bu­vo gau­su. Už­tek­da­vo įreng­ti grei­tį lė­ti­nan­tį kal­ne­lį, sa­le­lę ar pa­sta­ty­ti pra­lai­dą, ir eis­mo įvy­kių to­je vie­to­je smar­kiai su­ma­žė­da­vo. Pa­skui pra­dė­jo veik­ti va­di­na­ma­sis spy­ruok­lės pri­nci­pas: iš pra­džių jai su­spaus­ti ne­rei­kia daug pa­stan­gų, bet vė­liau rei­kia dau­giau ir lė­šų, ir jė­gos, ir vi­so ki­to“, - pa­žy­mė­jo LŽ pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, eis­mo sau­gą už­ti­kri­nan­čių prie­mo­nių plė­trą la­bai ap­sun­ki­na nuo­la­ti­nis pi­ni­gų sty­gius. „Da­bar jiems kas­met ski­ria­me 18 mln. li­tų. Skai­čiuo­ja­me, jog rei­kė­tų de­šim­te­rio­pai di­des­nių in­ves­ti­ci­jų, kad ava­rin­gu­mo si­tua­ci­ja bū­tų su­val­dy­ta iki gal­būt vi­suo­me­nei pri­im­ti­no ly­gio. Ge­riau­sia bū­tų, kad nė vie­nas žmo­gus ne­žū­tų“, - sa­kė N. Abu­kau­kas.

Rei­ka­lin­gas koor­di­nuo­jan­tis centras

Gediminas Navaitis. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sei­mo na­rio psi­cho­lo­go Ge­di­mi­no Na­vai­čio tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je iki šiol nė­ra komp­lek­si­nio dar­bo su lin­ku­siais gir­tau­ti ir sės­tis prie vai­ro ne­blai­viais vai­ruo­to­jais. „Griež­tos bau­dos gal ir ne­išsp­ren­džia vi­sų prob­le­mų, bet kai nė­ra ki­tų prie­mo­nių, ge­rai ir jos. Ta­čiau pa­grin­di­nė kryp­tis tu­ri bū­ti prob­le­mų komp­lek­si­nis spren­di­mas. Žmo­gus, ku­ris ga­vo tei­sę vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį, tu­ri ži­no­ti, kad jis yra la­biau gerb­ti­nas nei ki­tas, ku­ris to­kios tei­sės ne­tu­ri“, - at­krei­pė dė­me­sį psi­cho­lo­gas. O vi­sa tai, anot jo, pir­miau­sia yra su­si­ję su lie­tu­vių psi­cho­lo­gi­jos ypa­tu­mais.

Vai­ra­vi­mas iš­gė­rus, kaip ti­ki­no Sei­mo na­rys, tik da­lis bend­ros pra­stos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų vai­ra­vi­mo kul­tū­ros. Dėl to nė­ra veiks­min­ga prie­mo­nes nu­tai­ky­ti tik į vie­ną ydą. Prob­le­mos spren­di­mas tu­ri bū­ti vi­sa api­man­tis.

G. Na­vai­tis tvir­ti­no, kad „Lie­tu­vos ke­liuo­se jus­ti pats blo­giau­sias kai­mie­tiš­kas men­ta­li­te­tas“. „Jį, ko ge­ro, pa­vel­dė­jo­me iš sa­vo pro­se­ne­lių, ku­rie aukš­ti­no bričkelės grei­tį. „Brič­ke­lė tu­ri lėk­ti grei­tai“. Ku­ris tos brič­ke­lės va­de­lio­to­jas grei­čiau­siai pa­sie­kia ke­lio­nės tiks­lą, tas ir kiečiausias. Vi­sai ki­tas po­žiū­ris į vai­ra­vi­mo kul­tū­rą to­se ša­ly­se, kur au­to­mo­bi­liais va­ži­nė­ja­ma il­ges­nį lai­ką. Te­nai di­džiau­sia ver­ty­bė yra ne nu­va­žiuo­ti grei­tai, o nu­va­žiuo­ti sau­giai. Ir, pa­vyz­džiui, nu­vy­kus į Švei­ca­ri­ją net ne­jau­ku prie­iti prie kel­kraš­čio. Nes vos, ne­tgi ne­ty­čia pės­čia­jam prie jo pri­ėjus, vi­si be iš­im­ties gat­ve va­žiuo­jan­tys au­to­mo­bi­liai su­sto­ja. O tu gal­būt net ne­si­ren­gi tos gat­vės kirs­ti. Te­nai vai­ruo­to­jas jau­čia­si ge­rai, jei kam nors ke­ly­je ge­ra pa­da­ro, yra man­da­gus“, - pa­sa­ko­jo sei­mū­nas.

Anot G. Na­vai­čio, Lie­tu­vo­je vy­rau­jan­čios „kai­mo ber­no“ fi­lo­so­fi­jos es­mė – pa­že­min­ti ap­lin­ki­nius ir taip pa­si­jus­ti pra­na­šes­niam už juos. „Ke­ly­je tai pa­si­reiš­kia ki­to vai­ruo­to­jo sta­ty­mu į blo­ges­nę pa­dė­tį. La­bai liūd­na, kad taip el­gia­si jau­ni žmo­nės. Grei­čiau­siai tam ti­krų įpro­čių jie įgy­ja jau mo­kyk­lo­se. Ten ypač po­pu­lia­ru ty­čio­tis iš silp­nes­nių­jų. Ne­ma­ža da­lis vai­kų ži­no, kad ty­čio­da­mie­si iš ki­tų ga­li iš­aukš­tin­ti sa­ve. Ir kai įsi­gy­ja au­to­mo­bi­lį, el­gia­si ly­giai taip pat“, - aiš­ki­no psi­cho­lo­gas.

Kaip su tuo ko­vo­ti? „Lauk­ti, kol pa­si­keis kar­tos, ir pa­vyz­din­gas el­ge­sys ke­liuo­se sa­vai­me virs nor­ma, ti­krai ne­rei­kia. Nes ši­taip pa­tei­si­na­mas ne­veik­lu­mas. Rei­ka­lin­gas prie­mo­nių komp­lek­sas, ku­rį kur­tų įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai, tarp jų – ir psi­cho­lo­gai. Jo tiks­las – keis­ti men­ta­li­te­tą. Bet pir­ma rei­kia įkur­ti koor­di­nuo­jan­tį cen­trą. Jo funk­ci­ja – ci­vi­li­zuo­tų so­cia­li­nių nuo­sta­tų ug­dy­mo vi­suo­me­nė­je pro­ce­so koor­di­na­vi­mas. Kol to ne­pa­da­ry­si­me, bus tryp­čio­ja­ma vie­to­je“, - sa­kė jis.

G. Na­vai­tis siū­lė pra­dė­ti nuo to, kad ke­lių chu­li­ga­nus bū­tų nu­sto­ta va­din­ti „ke­lių ere­liais“, nes tai „ska­ti­nan­tis, šau­nu­mą liu­di­jan­tis epi­te­tas“. „Pra­dė­ki­te chu­li­ga­nus va­din­ti „ke­lių višt­gai­džiais“ - ti­krai efek­tas bus“, - pa­ta­rė psi­cho­lo­gi­jos spe­cia­lis­tas.

Tra­giš­ka rug­sė­jo mė­ne­sių sta­tis­ti­ka 2007-2014 m.

MetaiŽu­vu­sių­jų skaičius
2007 m. rugsėjis81
2008 m. rugsėjis41
2009 m. rugsėjis24
2010 m. rugsėjis36
2011 m. rugsėjis24
2012 m. rugsėjis25
2013 m. rugsėjis22
2014 m. rugsėjis11*

* Iki rug­sė­jo 12 d.

Šal­ti­nis: Lie­tu­vos ke­lių po­li­ci­jos tarnyba

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Du Lie­tu­vos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų bū­riai šį sa­vait­ga­lį da­ly­vau­ja Lat­vi­jo­je vyks­tan­čio­se lau­ko tak­ti­nė­se pra­ty­bo­se, pra­ne­šė Krašto ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.
Bu­da­peš­te šeš­ta­die­nį vė­lai va­ka­re Bu­da­peš­to cen­trą su­krė­tė stip­rus „ne­ži­no­mos kil­mės“ spro­gi­mas, nuo ku­rio nu­ken­tė­jo du pro šalį ėję po­li­ci­nin­kai.
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra, [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
„Skry­bė­lai­čių ka­ra­lie­nė“ – tai is­to­ri­ja apie pa­grin­di­nės vei­kė­jos gy­ve­ni­mo ke­lio­nę ir jos virs­mą, kai drą­sa ir ryž­tas pa­de­da įveikti di­džiau­sius iš­ban­dy­mus.
Len­ki­jai 2,5 me­tų ati­dė­jus bend­ro du­jo­tie­kio pro­jek­to (GIPL) įgy­ven­di­ni­mo pa­bai­gą, Lie­tu­vos du­jų per­da­vi­mo bend­ro­vė „Am­ber Grid“ tu­rės nu­trauk­ti jau pa­skelb­tus vamz­džių pirkimo ir du­jo­tie­kio [...]
Po už­sie­nio ša­lis ke­lia­vę tu­ris­tai iš Lie­tu­vos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį ten iš­lei­do 409,7 mln. eu­rų – 15,6 proc. dau­giau nei 2015 me­tų sau­sio-bir­že­lio mė­ne­siais. Po Lietuvą su vie­na [...]
Sos­ti­nės ta­ry­bai ne­pri­ta­rus Vil­niaus kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės reor­ga­ni­za­ci­jai, jos fi­lia­le An­ta­kal­nio li­go­ni­nė­je vis­tiek tu­rė­tų įsi­kur­ti Ge­ria­tri­jos cen­tras,  skir­tas su senėjimo pro­ce­sais su­si­ju­sioms [...]
Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Alek­sand­ras Udal­co­vas ne­įti­ki­no Šiau­lių va­do­vy­bės, kad cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je rei­kė­tų pa­lik­ti sovietmečiu sta­ty­tą pa­mink­lą.
Ne­leng­vą per­ga­lę „Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai. Kau­nie­čiai na­muo­se 90:70 palaužė „Ju­ven­tus“ eki­pą.
Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se star­ta­vo nau­ja­sis 2017m.Lie­tu­vos mo­te­rų rankinio ly­gos var­žy­bos.
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) par­ei­gū­nai, iš­ana­li­za­vę tei­sės ak­tus, reg­la­men­tuo­jan­čius pri­ėmi­mą į Lie­tu­vos di­džių­jų mies­tų mo­kyk­las, pa­da­rė iš­va­das, jog būtina to­bu­lin­ti tei­sės [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Bū­ti­ny­bė kas­dien kel­tis ir dirb­ti nuo de­vin­tos va­lan­dos yra la­biau­siai pa­pli­tu­si kan­ki­ni­mo for­ma šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je, tei­gia­ma Oks­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Pa­ulo Kelley at­lik­to ty­ri­mo [...]
„Šno­be­lio“ pre­mi­jos įteik­tos moks­li­nin­kams, ku­rie ty­ri­nė­jo me­la­gius, žiur­kėms už­mo­vė kel­nes ar­ba gyveno kaip žvė­rys.
Komentarai
Dienos klausimas
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami