TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Savas kregždes vertina – tik ne Lietuvoje

2014 10 14 6:00
Iš nuostolių kol kas neišbrendanti „Air Lituanica“ – tik aliuzija į stiprią nacionalinę oro bendrovę. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jei konferenciją, asamblėją ar susitikimą organizuoja skandinavai, į jį greičiausiai skrisite SAS oro linijų lėktuvu, jei vokiečiai – „Lufthansos“. Tik lietuviai negali pasigirti palankumu savo krašto verslui - skrydžiams jie renkasi kitų šalių kompanijas. Tokią tendenciją mato į užsienio komandiruotes dažnai vykstantys įvairių sričių specialistai.

Europos Sąjungoje (ES) galiojantys rinkos priesakai draudžia proteguoti tiek privačias, tiek valstybei priklausančias bendroves. Daugiau lemia viešieji pirkimai: kiekviena šalis gali numatyti tam tikrų išlygų ir pirkimo sąlygas parašyti taip, kad be vargo paremtų vietos bendroves globalioje konkurencinėje kovoje.

Tai liečia ir oro linijas. Jeigu šalyje veikia nacionalinis oro vežėjas, dažnai gardesnis bendro valstybinių užsakymų pyrago kąsnis atitenka būtent jam. Todėl jei skrendate iš Švedijoje vykusios konferencijos, o bilietais pasirūpino jos organizatoriai, nėra ko stebėtis, kad pasibaigus renginiui keliausite ne artimiausiu lėktuvu - gali tekti kelias papildomas valandas ar ilgiau palaukti, kol jūsų namų kryptimi kils Skandinavijos oro linijų SAS lėktuvas.

Maitina vietos ekonomiką

„Tokie niuansai – pozityvaus protekcionizmo pavyzdžiai. Pati pozityvaus protekcionizmo idėja nėra oficiali ir dėl ES direktyvų negali būti aprašyta įstatymuose. ES valstybėse viešųjų pirkimų įstatymai, nors ir kuriami pagal tas pačias direktyvas, skiriasi savo griežtumu. Mano žiniomis, Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymas yra vienas griežčiausių visoje Europoje. Jei kalbėsime tik apie aviakompanijas, daugelis valstybių, turinčių oficialų nacionalinį oro vežėją, pasilieka tam tikrų išlygų, kurios leidžia teikti pirmenybę būtent jo paslaugoms“, - aiškino Vilniaus Gedimo technikos universiteto (VGTU) Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas dr. Darius Bazaras.

Pasak logistikos eksperto, didžiausias nacionalinių oro linijų pranašumas konkurentų atžvilgiu dažniausiai yra tai, kad jos turi labai gerai išplėtotą skrydžių ir antrinių paslaugų tinklą bei stiprias vietines bazes. Šie vežėjai siūlo ne tik tiesioginius, bet ir patogius jungiamuosius skrydžius – ne pigiausias, tačiau efektyviausias paslaugas. Tuomet į viešųjų pirkimų sąlygas valstybinės institucijos kaip svarų argumentą gali įtraukti tiek kainos kriterijų, tiek patogumo, efektyvumo įvertinimą ir taip suteikti pranašumą valstybės valdomoms bendrovėms.

„Neformalioji dalis yra tai, jog ten valstybinės institucijos jaučia tam tikrą moralinį įsipareigojimą, kad tos šalies mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami jų nacionalinėje kompanijoje, kurios akcijų paketą ar jo dalį kontroliuoja valstybė. Taip valstybės pinigai grįžta atgal į biudžetą“, - pabrėžė D. Bazaras.

Lietuva nacionalinio oro vežėjo šiuo metu neturi. Į jo vietą lyg ir galėtų pretenduoti Vilniaus savivaldybės valdoma „Air Lituanica“, tačiau ši įmonė – milijardinėje skoloje skęstančios savivaldybės, o ne valstybės iniciatyva, tad juo labiau vargiai gali tikėtis lietuvių valdininkų ir politikų pozityvaus protekcionizmo.

„Mano asmenine nuomone, Lietuvai reikia nacionalinio vežėjo. „Air Lituanicos“ pavyzdys rodo, kad dirbti įmanoma. Kompanija veikia, nors liūdnų išankstinių prognozių būta. Kitas klausimas, koks veiklos modelis būtų pats efektyviausias. Atsižvelgiant į Skandinavijos patirtį, vienas galimų variantų – visų trijų Baltijos valstybių oro bendrovė. Vienareikšmiško sprendimo, žinoma, nėra, bet pats laikas apie tai kalbėtis, diskutuoti, svarstyti“, - tvirtino VGTU docentas.

Aviacija, anot D. Bazaro, yra verslas, formuojantis dideles pajamas kitose srityse – pradedant oro uoste veikiančių bendrovių pajamomis ir baigiant išlaidomis, kurios atitenka transporto, apgyvendinimo, viešojo maitinimo sektorių įmonėms.

Lietuvoje palaikymo neturi

Šį rudenį „Air Lituanica“ per savaitę siūlo 42 reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Nuo rudens pradžios atnaujintos kelionės į Amsterdamą, po pertraukos vasarą sugrąžintas populiarus Briuselio maršrutas. Į tvarkaraštį taip pat įtraukti vasaros sezono laikotarpiu pradėti skrydžiai į Danijos miestą Bilundą.

Vasarą, kaip įprasta, daugiau keleivių skrido pažintiniais tikslais, o rudenį suaktyvėja darbo reikalais keliaujantys žmonės. Be to, Vilniaus savivaldybės valdoma aviacijos bendrovė prieš kelias savaites pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl jungiamųjų skrydžių su prancūzų „Air France“ ir Nyderlandų KLM oro linijomis.

„Valstybinių institucijų darbuotojai mums yra labai svarbūs klientai, ypač keliaujantys iš Vilniaus į Briuselį ir atgal. Tai vienas vertingiausių mūsų maršrutų. Juo į komandiruotes skraido ne tik Europos Sąjungos institucijų darbuotojai, bet ir daug žmonių iš privataus verslo sektoriaus“, - pažymėjo bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.

Pašnekovo teigimu, itin svarbus šio maršruto konkurencinis pranašumas yra skrydžių laikas. Dabar „Air Lituanicos“ lėktuvas iš Vilniaus į Briuselį ir atgal skraido kasdien, išskyrus šeštadieniais. Į Briuselį orlaivis kyla 18 val., o į Vilnių - 20 val. vietos laiku. Tai patogu žmonėms, darbo reikalais į Briuselį vykstantiems iš vakaro, ir tiems, kurie po darbo dienos iškart skrenda atgal į Vilnių.

„Nors tokie keleiviai labai svarbūs, palaikymo Lietuvoje mes neturime. Žinoma, oficialiai to daryti kaip ir negalima. Tačiau visiems akivaizdu, kad valstybinis sektorius Vokietijoje ar Skandinavijoje yra neakivaizdžiai skatinamas rinktis nacionalinį oro vežėją. Pavyzdžių nereikia ieškoti toli. Latvijoje „Air Baltic“ turi labai didelį palaikymą. Surandama būdų, kaip, pavyzdžiui, konferencijų laiką suderinti taip, kad po renginio kitų patogių alternatyvų skristi namo neliktų - tik „Air Baltic“ lėktuvu“, - kalbėjo S. Bartkus.

Skrydžius perka per tarpininkus

Lietuvoje tokių palankumo nuostatų nėra. Komandiruotės Lietuvos Seimo, Vyriausybės, ministerijų darbuotojams dažniausiai užsakomos per tarpininkus – paslaugų pirkimo viešuosius konkursus laimėjusias vieną ar kelias kelionių agentūras. Dalis komandiruočių išlaidų padengiama iš valstybės biudžeto, nemažą dalį kompensuoja renginius organizuojančios ES institucijos.

„Kai ministerijos darbuotojams užsakomi skrydžiai, kelionių organizatoriui nurodoma kryptis ir datos, kada skrydžio reikia. Ministerija pati konkrečių oro linijų nesirenka. Kelionių organizavimo agentūra pasiūlo kelis skrydžių variantus ir atitinkamai oro bendroves, kurios tokiu laiku skraidina, o į komandiruotę vykstantis darbuotojas pasirenka priimtiniausią laiką. Dažniausiai pasitaikančias oro linijų kompanijas galima įvardyti tik pagal tai, kokiomis kryptimis darbuotojai daugiausia skraido: „Brussels Airlines“, LOT, „Air Baltic“, „Air Lituanica“, SAS“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. specialistė Vitalija Kolisova.

Ministerijos darbuotojai dažniausiai skraido į tuos miestus, kuriose yra įsikūrusios Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų institucijos, – į Briuselį, Liuksemburgą. Kiekvieną pusmetį taip pat suintensyvėja skrydžių į tuo metu ES Tarybai pirmininkaujančias valstybes. Pavyzdžiui, 2014 metų pirmąjį pusmetį ministerijos darbuotojai daugiau keliavo į Graikiją, o prasidėjus antrajam pusmečiui – į pirmininkavimo estafetę perėmusią Italiją.

Bendrovių „Air Lituanica“ ir „Brussels Airlines“ paslaugomis taip pat naudojasi nuolat į Briuselį komandiruojami Susisiekimo, Teisingumo ir Finansų ministerijų specialistai. Kai kurioms ministerijoms buvo sunku atsakyti į LŽ užklausą dėl oro linijų paslaugų, mat jos kelionių organizavimą visiškai perleidusios konkursą laimėjusiai agentūrai.

Bendradarbiavimo su jomis praktika taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija 2013 metais rengė viešąjį pirkimą dėl kelionių oro linijomis ir sudarė sutartis su trimis tiekėjais: „BPC Travel“, „Delta“ Turizmo centru ir „Aviaekspresu“. Kaskart atliekama apklausa ir renkamasi iš geriausio pasiūlymo. Ūkio ministerija („Westexpress“) ar Seimo kanceliarija („Delta“ Turizmo centras) bendradarbiauja tik su vienu paslaugų teikėju. Seimas sutartį su kelionių agentūra yra pasirašęs trejiems metams į priekį.

Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybių darbuotojų išvykos į užsienio valstybes yra labiau epizodinės. Panevėžio miesto savivaldybė informavo, kad darbuotojų kelionėms dažniausiai renkasi pigių skrydžių aviakompanijas „Wizzair“ ir „Ryanair“. Šiauliečiams mielesni ne Lietuvos oro uostai, o už 130 kilometrų esanti Ryga. Iš jos skrendama „Air Baltic“ ir SAS lėktuvais. Kokių oro linijų paslaugomis naudojasi ir kur skraido Vilniaus savivaldybės specialistai, LŽ nepavyko sužinoti. Keletą kartų iš atsakingų savivaldybės darbuotojų gavome patikinimą, kad informacija netrukus bus pateikta, bet atsakymo taip ir nesulaukėme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"