TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Savivaldybių nerūpestingumas virsta tragedija keliuose

2012 07 25 8:30
Romo Jurgaičio nuotrauka/Nuo metų pradžios iki liepos 1-osios avarijų savivaldybėms priklausančiuose keliuose, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, padaugėjo maždaug trečdaliu

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) paskelbė šokiruojančius skaičius: šiemet iki liepos 18-osios vietiniuose keliuose ir gatvėse, kurias prižiūri savivaldybės, žuvo net 29 proc. daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu metu. Galbūt iš dalies dėl to kaltas ir aplaidus savivaldybių požiūris į saugaus eismo problemas jų valdomose transporto arterijose.

Tiesa, bendra žūčių šalies keliuose statistika nėra beviltiška. Apskritai iki liepos 18 dienos žuvo 8 proc. mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Statistiką gelbėjo valstybinės reikšmės keliai, kuriuos prižiūri Susisiekimo ministerijai pavaldi LAKD, - šiemet juose užfiksuota 21 proc. žūčių mažiau.

Valstybinės reikšmės keliuose žuvusių žmonių skaičius mažėjo ir pastaruosius ketverius metus. Viešosios įstaigos Kelių ir transporto tyrimo instituto atsiųsta ataskaita rodo, kad direkcijos įmonių prižiūrimuose keliuose 2008-aisiais žuvo 346, 2009-aisiais - 265, 2010-aisiais - 214, 2011 metais - 212 žmonių.

2008-2009 metais žuvusiųjų buvo mažiau ir tose transporto arterijose, kurias valdo savivaldybės, - nuo 153 iki 105. Tačiau per kitus dvejus metus statistika išsilygino - 2010-aisiais ir 2011 metais vietinės reikšmės keliuose buvo žuvę po 85 žmones. O štai šiemet jau fiksuojamas tragiškas šuolis.

Dėl kai kuriuose miestuose blogėjančios statistikos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis savivaldybių atstovus kvietėsi pasiaiškinti ir reikalavo daugiau dėmesio skirti eismo saugumui. Daugiausia kliuvo Vilniaus savivaldybei, nes čia eismo situacija prastėjo.

Tikimasi, kad padėtis keisis į gera, kai įsigalios šiuo metu Susisiekimo ministerijoje rengiama juodųjų dėmių miestuose nustatymo metodika.

Savivaldybėse - olimpinė ramybė

Tačiau metodikos nustatymas - ateities dalykas. O dabar savivaldybėse ir joms atstovaujančioje Savivaldybių asociacijoje eismo sauga ir žmonių gyvybės tėra podukros vietoje.  

Tuo įsitikino ir LŽ žurnalistas, kai bandė iš savivaldybėms atstovaujančių žmonių sužinoti, kas kaltas dėl beveik trečdaliu išaugusio žūčių skaičiaus vietinės reikšmės keliuose.

Pirmiausia akivaizdu, kad savivaldybėse net nėra jokios statistikos, kokia yra eismo saugumo padėtis joms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose.

Susisiekus su didžiųjų miestų savivaldybėmis, jų atstovai dėl informacijos patardavo kreiptis į savivaldybėse veikiančius Transporto ir eismo organizavimo skyrius. Būtent jiems pagal savivaldybių nuostatus priskirta atsakomybė už transporto politiką. Tačiau kalbinami skyrių atstovai tik gūžčiojo pečiais - esą statistika žinoma vietinės policijos padaliniams. Be to, daugeliu atvejų buvo abejojama, ar tikrai Transporto ir eismo skyriai yra atsakingi už didėjantį žūčių skaičių jų pačių prižiūrimose transporto arterijose.  

Pareigūnai išties sklandžiai vardijo skaičius: kiek šiais metų jų prižiūrimose teritorijose įvyko eismo įvykių, kiek juose buvo sužeistųjų ir žūčių. Tačiau teritorijas kerta ir vietiniai, ir valstybiniai keliai, o kiek tragedijų įvyko juose atskirai, policininkai pasakyti negali.

Kadangi operatyvios statistikos apie eismo įvykius vietinės reikšmės keliuose nėra, ramūs ir savivaldybių Transporto ir eismo organizavimo skyriai. Kalbinami LŽ žurnalisto jie atsikalbinėjo panašiai, kaip tai darė, pavyzdžiui, šios rūšies skyriaus Kauno miesto savivaldybės administracijoje vedėjas Gintautas Degutis.

Pasak N.Abukausko, savivaldybėms priklausančiuose keliuose mažinti avaringumą trukdo ir lėšų stoka.

Asociacija sutriko

Kauno valdininkas prisipažino žūčių statistiką pastarąjį sykį nagrinėjęs gegužės mėnesį, ir ji esą buvo gera. Tiesa, G.Degutis negalėjo įvardyti, kokio laikotarpio tai buvo skaičiai. Gali būti, kad valdininkas turėjo galvoje praėjusius metus. Tačiau nepasidrovėjo išvardyti, kuo savivaldybė prisidėjo, kad žūčių jai priklausančiose laikinosios sostinės gatvėse sumažėtų. Neva taip atsitiko dėl efektyviai ženklinamų gatvių, naujų įrengiamų eismo salelių bei šviesoforų, kitų darbų.

Tačiau toje pačioje Kelių ir transporto tyrimo instituto ataskaitoje gretinant 2010-ųjų ir 2011 metų duomenis aiškėjo, kad tais metais laikinosios sostinės gatvėse žuvo po devynis žmones. Kitaip sakant, per metus žūčių skaičius Kaune nemažėjo, bet ir nedidėjo, nors tokią mintį lyg ir bandė įpiršti G.Degutis.  

Šiokia tokia sumaištis kilo tik paskambinus į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Išgirdusi klausimą jos direktorė Roma Žakaitienė iš pradžių aiškiai sutriko, o vėliau ėmė tvirtinti, kad eismo saugumas savivaldybėms priklausančiuose keliuose neva "nėra asociacijos kompetencija". Ir patarė kreiptis į savivaldybes.

Tyrimų svarba

Savivaldybės, aišku, pažangios patirties galėtų pasisemti iš LAKD ir jos valdomų įmonių, kurių prižiūrimuose keliuose žūčių sumažėjo. Tačiau vargu ar tai įmanoma vien dėl tos priežasties, kad savivaldybėse lyg ir nėra nei konkrečiai įvardyto už eismo saugą atsakingo skyriaus, nei žmogaus.

Tuo tarpu direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas mielai dalijasi patirtimi, kaip buvo sumažintas žuvusiųjų skaičius valstybinės reikšmės keliuose.    

LŽ pašnekovas pažymėjo, kad norint pasiekti gerų rezultatų pirmiausia būtina turėti realiai įvykius vietinės reikšmės keliuose atspindinčią statistiką. Kaip minėjome, jos savivaldybėms kaip tik labiausiai trūksta.

"Šios veiklos sklandžiam vykdymui reikalinga išsami eismo įvykių priežastingumo tyrimų analizė, todėl privalo būti kaupiami, sisteminami ir analizuojami visi duomenys, kurie gali turėti įtakos vėlesniam efektyviam saugaus eismo priemonių diegimui", - sakė N.Abukauskas.

Jo tvirtinimu, pavyzdžiui, direkcijoje nuolat atliekamos naudos ir išlaidų analizės, kurios atskleidžia, kuriose kelių vietose įdiegtos eismo saugumo priemonės duoda didžiausią naudą.

"Teisybę sakant, gali pasirodyti keista, jog kalbėdami apie žmonių gyvybes kartu šnekame ir apie pinigus, apie tai, kad juos reikia skaičiuoti. Tačiau skaičiavimas būtinas, nes kiekvienas žuvęs ar sužeistas žmogus valstybei kainuoja labai didelius pinigus. Pirmuoju atveju dėl dažniausiai darbingo žmogaus praradimo, antruoju - dėl išlaidų, reikalingų jam gydyti, reabilitacijai ir panašiai. Todėl kiekviena įdiegta priemonė, jei ji išsaugo gyvybes - valstybei yra labai naudinga, o kuo mažesnė priemonės įrengimo kaina ir kuo daugiau ji išsaugo gyvybių, tuo ji yra ekonomiškai naudingesnė", - dėstė LAKD Eismo skyriaus vedėjas.

Jis neslėpė, kad iš priemonių pirmiausia turimi galvoje inžineriniai įrenginiai keliuose - eismo salelės, viadukai, tiltai, atitvarai ir kita. "Tačiau direkcijoje atliekama ne tik inžinerinė saugaus eismo veikla - intensyviai vykdoma ir šviečiamoji veikla. O svarbiausia, kad ji suprantama paprastiems žmonėms. Direkcija vykdo saugaus eismo projektus "Saugokime vieni kitus kelyje" ir "Eismo saugumas bendruomenėse", organizuoja saugos diržų efektyvumo ir automobilio apsivertimo imitavimo įrenginių demonstravimą, kitus renginius. Taip pat gyventojams kiekvienais metais platina asmenines saugos priemones - atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes, rengia šviečiamojo pobūdžio leidinukus, brošiūras su vertinga informacija kiekvienam eismo dalyviui", - dėstė N.Abukauskas.

Savivaldybėms - vilties šiaudas

Paklaustas, kaip vertina tragišką padėtį savivaldybėms priklausančiuose keliuose, LAKD atstovas tvirtino, jog tai - ne vien pačių savivaldos organų problema.   

"Akivaizdu, kad savivaldybėse iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio eismo saugumui. Jose trūksta specialistų, kurie būtų atsakingi už saugaus eismo sąlygų gerinimą", - teigė LAKD Eismo skyriaus vedėjas.

Antroji savivaldybėms trukdanti vietinės reikšmės keliuose tvarką įvesti problema, N.Abukausko nuomone, yra lėšų trūkumas. "Be pinigų saugaus eismo neužtikrinsi", - liūdnai juokavo pašnekovas.

Vis dėlto pastaruoju metu, LAKD atstovo teigimu, reikalai juda pirmyn. "Pavyzdžiui, dabar vyksta gana glaudi diskusija tarp savivaldybių ir direkcijos, daugelio savivaldybių specialistai domisi saugaus eismo principais, Lietuvos bei pasaulinėmis tendencijomis, domisi, kokias ir kokiais atvejais saugaus eismo priemones būtina bei rekomenduojama diegti. Žinoma, čia vėl koją kiša tai, kad nėra pinigų", - sakė N.Abukauskas.  

Anot jo, eismo saugumą vietinės reikšmės keliuose mažina ir tai, kad savivaldybės iki šiol neturi juodųjų dėmių žemėlapių. "O jų nėra dėl to, kad savivaldybės iki šiol neturėjo juodųjų dėmių nustatymo metodikos. Valstybinės reikšmės keliuose juodųjų dėmių nustatymo metodikos taikymas savivaldybių teritorijose nebūtų visiškai tinkamas, nes savivaldybėms priklausantys keliai, kurių didelę dalį sudaro ir gatvės, turi savo specifiką. Juose visai kitoks eismo intensyvumas, kitoks eismo pobūdis, skirtingi nei valstybinės reikšmės keliuose eismo dalyvių poreikiai", - dėstė saugaus eismo specialistas.

Kita vertus, jo teigimu, situacija gana greitai gali keistis. "Šiuo metu rengiama juodųjų dėmių miestuose nustatymo metodika. Patvirtinus ją bus užtikrinta, kad avaringiausios vietos visuose miestuose bus nustatomos remiantis tais pačiais kriterijais. Svarbiausia, kad ši metodika leis ne tik gerai informuoti eismo dalyvius apie miesto avaringumo situaciją, avaringiausias bei pavojingiausias miesto vietas, bet ir parinkti efektyvias bei ekonomiškai naudingas saugaus eismo priemones, sudarys sąlygas eismo saugumui gerėti", - tikino N.Abukauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"