Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Sėda į benzinines mašinas

 
2017 01 03 10:00
Prognozuojama, kad jau netrukus šalies keliuose ir gatvėse automobiliai dyzeliais varikliais taps atgyvena. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naudotų automobilių, turinčių benzininius variklius, poreikis Lietuvos turguose pastaruoju metu toks didelis, kad tokie automobiliai kartais jau tampa deficitu. Automobilių prekeiviai nesistebi – juk tiek Briuselio, tiek ir vietos valdžia grūmoja orą labiau teršiantiems dyzeliukams, tad nežinia, kokia ateitis jų laukia, o pirkti juos gali būti neperspektyvu. Be to, daug svarbesni kitas argumentas: Lietuvoje, regis, smarkiai išseko dyzelinių degalų kontrabanda, o be jos eksploatuoti senus dyzeliukus – prabanga.

2016 metų trečiąjį ketvirtį 0,6 proc. (iki 18,6 proc.) padidėjo naujai į Lietuvą įvežtų benzinu varomų bei 1,3 proc. (iki 77,4 proc.) sumažėjo dyzelinu varomų automobilių. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, naujų dyzelinių automobilių buvo parduota 437 daugiau nei naujų benzininių, iš viso – 2,7 tūkstančio, tai rodo Autoplius.lt duomenys.

Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje 1,6 proc. padaugėjo ir benzinu varomų naujų lengvųjų automobilių, jie sudarė 31,9 proc. naujų automobilių rinkos.

Rokas Knyva: "Europos Komisija žada uždegti žalią šviesą automobiliams benzininiais varikliais."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Skaičiai akivaizdžiai byloja: lietuviai vis dažniau sėda į benzininius automobilius.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidento Roko Knyvos tvirtinimu, šiandien automobilių benzininiais varikliais gausėjimą mūsų šalyje lemia ir Europos Komisijos (EK) sprendimai, į ekologiją orientuota Europos Sąjungos (ES) politika.

„Jau kurį laiką matome tendenciją, kad naujų benzinu varomų automobilių daugėja, o dyzelinių skaičius krinta. Dėl ko tai vyksta? Manyčiau, išskirti kokią nors vieną priežastį būtų sunku. Antai Europos Komisija savo politikoje planuoja uždegti žalią šviesą automobiliams benzininiais varikliais. Apriboti taršesnių dyzelinių mašinų eismą savo centruose yra numatęs ir ne vienas Bendrijos didmiestis. Palankesnes įstatymo normas mašinų benzininiais varikliais turėtojams kuria ir kai kurios Europos Sąjungos šalys. Mat benzininės transporto priemonės yra mažiau taršios“, – situaciją komentavo R. Knyva.

Jo nuomone, nemažą poveikį vairuotojų apsisprendimui daro ir tai, kad šiuo metu gaminami benzininiai automobilių varikliai tapo taupesni, jų vidutinės degalų sąnaudos dažnai tik nedaug skiriasi nuo dyzelinių motorų.

Populiarumą didino ir kontrabanda

Dar prieš dešimtmetį tokia situacija buvo sunkiai įsivaizduojama. Lietuvoje nuo seno buvo manoma, kad benzininius variklius turinčias mašinas perka tik pinigų nemokantys skaičiuoti vairuotojai. Priklausomai nuo senumo dyzelinės lengvosios mašinos dėl jų populiarumo visada būdavo brangesnės (nuo 13 iki 70 proc.) už benzinines.

Tačiau papildomai išleistos sumos greitai atsipirkdavo eksploatuojant transporto priemones. Juk praėjusio tūkstantmečio paskutiniame dešimtmetyje dyzelinas degalinėse kainuodavo dažnai perpus pigiau nei benzinas.

O tiesiogine prasme Lietuvos mašinų savininkų meilę dyzeliukams kurstė ir kontrabandininkai, kai du pastaruosius dešimtmečius pigūs kontrabandiniai dyzeliniai degalai, kuriuos iš Rytų nelegaliai arba pusiau legaliai veždavo sunkvežimių vairuotojai, Lietuvoje liejosi upeliais. Kiekvienas litras nelegaliai įsigytų dyzelinių degalų kainuodavo litu (apie 33 euro centai) – arba beveik trečdaliu pigiau nei degalinėje. Juolab, kad amžių sandūroje gamintos dyzelinės mašinos naudojo vidutiniškai 2 litrais mažiau degalų 100 km nei benzininės. Tiesa, dyzelinių automobilių valdytojai turėdavo daugiau vargo juos eksploatuodami, ypač žiemą. Tačiau nepatogumus atpirkdavo gaunama nauda – dyzeliuku galima buvo palakstyti neplėšant kišenės.

Visi šie faktoriai ir lėmė, kad šiandien, privalomosios techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, dyzelinės lengvosios mašinos sudaro 58,6 proc. viso Lietuvos šios kategorijos transporto priemonių parko, benzinu varomi automobiliai – 31,9 proc., dujomis – 9,2 proc., elektra – 0,3 procento.

Tačiau laikai keičiasi. Tai, kad Lietuvos automobilių parkas persiskirsto, buvo pirmąkart pastebėta 2012 metais. Kai kas mano, kad jį daugiausia lėmė ne dėl naujos Europos Sąjungos akcizų politikos vis labiau vienodėjančios benzino ir dyzelino kainos ar griežtesnė dyzelinių degalų kontrabandos iš Baltarusijos ir Rusijos kontrolė.

Portalo autoplius.lt teigimu, prieš penkerius metus dyzelinių mašinų paklausą Lietuvoje gerokai sumažino 2012-aisiais įsigaliojusios griežtesnės privalomosios techninės apžiūros (TA) taisyklės. Mat mašiną ruošiant TA į dyzelius reikia įdėti daug daugiau pinigų ir pastangų nei į benzininius variklius. „Be abejo, įtakos turėjo ir sumažėjęs srautas pirkėjų iš Rytų šalių (Rusijos, Baltarusijos), kurie ypač ieškojo dyzelinu varomų automobilių“, – komentavo autoplius.lt.

Lietuvoje nuo seno buvo manoma, kad benzininius variklius turinčias mašinas perka tik pinigų nemokantys skaičiuoti vairuotojai./Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Turguose tampa deficitu

Dienraščio „Lietuvos žinios“ kalbinti turgaus naudotų automobilių pardavėjai tvirtino, kad šiandien dyzelinių mašinų pirkimas šalyje būtų daug mažesnis, jei būtų atvežama pakankamai nenaujų transporto priemonių benzininiais varikliais. „Tačiau jų Vakaruose yra tiesiog per mažai, kad būtų patenkintas visų pirkėjų Lietuvoje poreikis“, – sakė Valentinas Naujanis, Kauno naudotų automobilių turgų administruojančios bendrovės „Varanas“ direktorius. Jis tvirtino, kad šalies mašinų parko kaita vyktų dar sparčiau, jei į Lietuvą būtų atgabenama pakankamai naudotų mašinų, turinčių benzininius variklius.

„Pirkėjai tikrai pirktų dar daugiau naudotų benzinu varomų automobilių, bet nėra poreikius atitinkančios pasiūlos. Viskas priklauso nuo Vakarų. Skelbimuose apie ten aukcionuose parduodamas naudotas mašinas matyti, kad tūkstančiui dyzelinių automobilių tenka vos 200 mašinų benzinininiais motorais. Tokią padėtį lemia Vakarų specifika. Pavyzdžiui, Vokietijos įmonės tik labai retai naudojasi benzinu varomais automobiliais. Daugiau tokiomis mašinomis važinėja šios šalies gyventojai, o apskritai vis tiek dominuoja dyzeliniai automobiliai“, – kalbėjo V. Naujanis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"