TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Seimūnai „Rail Balticos“ vėžę kreips į Vilnių

2013 12 16 6:10
"Rail Baltica 2" prie Latvijos sienos pasukus ne nuo Kauno, o per Vilnių, traukiniams papildomai teks įveikti apie 70 km ilgio lankstą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rytoj Seime bus svarstoma rezoliucija „Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo“. Jeigu parlamentarai jai pritars, kur kas padidės tikimybė, kad numatomo statyti greitojo geležinkelio europinė vėžė nuo pietinio Lietuvos pasienio (Mockava) į Rygą ir Taliną šaus per Lietuvos sostinę Vilnių, o ne per Kauną.

Rezoliucijos projektą Seimui vieningai teikia Socialdemokratų partijos Susisiekimo komiteto pirmininkas Artūras Skardžius ir pagrindinės opozicinės TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma bei tos pačios frakcijos atstovas Rokas Žilinskas, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narys Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Zbignevas Jedinskis, Darbo partijos frakcijos seimūnai Kęstutis Daukšys ir Sergejus Dmitrijevas.

„Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirašiusios tarptautinius dokumentus dėl europinės vėžės greitojo geležinkelio „Rail Balticos“ projekto, kurį remia ir Europos Sąjunga (ES). Šis projektas pavadintas „Rail Baltica 2“, nes buvo siekiama jį atskirti nuo šiuo metu statomos taip pat europinės vėžės geležinkelio iki Kauno projekto. Šio metu derinamos šalių pozicijos dėl projekto „Rail Baltica 2“ nuostatų bei jo įgyvendinimo. Labai svarbus yra geležinkelio trasos parinkimo klausimas. Jei greitasis europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos šaus pro Kauną į Rygą ir vėliau į Taliną, iš to nauda Lietuvai bus nedidelė. Naujuoju geležinkeliu tranzitu gabenami ES ir Nepriklausomos Valstybių Sąjungos (NVS) kroviniai paprasčiausiai praskries pro Lietuvą. Keleivių srautus maršrutais Vilnius-Varšuva bei Vilnius-Ryga ir toliau veš automobilių transportas“, - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu dėstė Seimo Ekonomikos komiteto narys A.Skardžius. Anot Seimo nario, padėtį ištaisyti ir nukreipti vėžę dar nėra vėlu, nes šiuo metu mūsų valstybės pasirašyti tarptautiniai dokumentai dėl projekto „Rail Baltica 2 “, pagal kurį europinė geležinkelio vėžė bus tiesiama iki Latvijos sienos, nesukelia teisinių pasekmių.

A.Skardžius: „Jei greitasis europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos sienos šaus per Kauną į Rygą ir vėliau į Taliną, iš to nauda Lietuvai bus nedidelė.“ J.Razma: „Pirmiausia Lietuvai reikia pažiūrėti, kaip atrodytų alternatyvus per Kauną tiesiamam „Rail Baltica 2“ variantas.“ /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prašys nagrinėti alternatyvų variantą

„Atsižvelgdami į tai, kad „Rail Balticos “ projektas savo apimtimi bei reikšme yra didžiausias transporto sektoriaus projektas Lietuvoje per visą mūsų istoriją, privalome tinkamai įvertinti ir priimti racionalius sprendimus ir dėl geležinkelio trasos, ir dėl projekto įgyvendinimo. „Rail Baltica“ turės ilgalaikių ekonominių, socialinių, strateginių, finansinių pasekmių visai šaliai, o kartu ir ne tik mums, bet ir mūsų vaikams, anūkams, proanūkiams. Šiuo metu jau aiškiai matome, kad projektas „Rail Baltica 2“ nepakankamai dera ne tik su mūsų šalies, bet ir ES interesais. Lietuvos sostinės Vilniaus eliminavimas iš naujojo geležinkelio trasos reikštų ir tai, kad apie 40 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) generuojantis ekonominis, taip pat ir pagrindinis politinis, kultūrinis centras lieka nuošalyje. Vilnius ir įgyvendinus "Rail Baltica 2“ tokį, koks jis teikiamas šiandien, ryšiams su Varšuva, Berlynu, Ryga bei Talinu palaikyti ir toliau naudosis šiuo metu esančia transporto infrastruktūra. Taip pat „Rail Baltica 2“ netektų esminės dalies potencialaus keleivių bei krovinių srauto, dėl to projekto ekonominė nauda ES mastu būtų gerokai mažesnė. Todėl akivaizdu, kad rezoliucija nėra nukreipta nei prieš Latviją, nei prieš Estiją, o tik siekiama maksimizuoti projekto naudingumą“, - kalbėjo A.Skardžius.

Blogiausia, anot jo, yra tai, kad kurdama studiją dėl projekto „Rail Baltica 2“ tarptautinė kompanija „Aecom“ visiškai nenagrinėjo ir neieškojo efektyviausio vėžės tiesimo varianto Lietuvoje. „Pavyzdžiui, Estijoje buvo svarstomas variantas, kad „Rail Baltica 2“ galėtų iš Rygos driektis ne tiesiai į Taliną, o padarytų papildomą 110 kilometrų lankstą – per Tartu. Tuo pat metu statant „Rail Baltica 2“ ne per Kauną, o per mūsų sostinę ir toliau per Panevėžį užtektų į šalį nukrypti 70 kilometrų. Pastaruoju atveju „Rail Baltica 2“ trasa būtų aktuali ir Baltarusijos kroviniams bei keleiviams vežti į ES rinką. Tai papildomai didintų projekto ekonominį naudingumą. Kodėl tokio, atrodytų, akivaizdaus, trasos varianto „neįžiūrėjo“ „Aecom“ studijos autoriai?" - retoriškai klausė A.Skardžius.

Pasak Socialdemokratų partijos Susisiekimo komiteto vadovo, tokiu atveju, jei Seimas nepritartų rezoliucijai „Dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo“ ir Vilnius liktų nuošalyje nuo greitojo europinio geležinkelio trasos, Lietuva pirmiausia prarastų ekonominį patrauklumą, o galiausiai – krovinių ir keleivių srautus.

R.Sinkevičius: „Gerai, kad Seimas leidžia rezoliucijas, tačiau jau netolimoje ateityje privalės įvertinti ir šio projekto ekonominę, ir politinę naudą." /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lauks išsamios analizės

Socialdemokratui pritaria darbietis K.Daukšys. „Jei „Rail Baltica 2“ driektųsi per Kauną ir toliau į šiaurę per Rygą, iš to labiausiai išloštų latviai ir estai. Tuomet didžiausias krovinių srautas, tarp jų – ir Rytų kryptimi, būtų gabenamas per Rygą ir Taliną, nes abu šie miestai turi tiesioginį susisiekimą su Maskva ir Sankt Peterburgu. Tačiau jei europinė vėžė kirstų Vilnių, tuomet jau mes, turėdami patrauklią geležinkelių jungtį su Minsku, galime tikėtis logistikos paslaugų paklausos augimo Vilniaus viešajame logistikos centre, kurio statybą numatoma baigti 2015 metais“, - su dienraščiu LŽ įžvalgomis dalijosi Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tarp Vilniaus ir Varšuvos nuolat juda labai didelis keleivių srautas. „Lietuviai mėgsta skraidyti iš Varšuvos į visas pasaulio šalis. Iš jų grįžtama vėl per Lenkijos sostinę. Keleivių srautas tarp dviejų miestų – didžiulis, tačiau dabar jie arba į kaimynės šalies sostinę nukanka savo transportu arba naudojasi dažnai užsieniečiams priklausančiomis oro vežimo bei tolimojo susisiekimo kompanijų paslaugomis. Kodėl keleivių negalėtų vežioti mūsų „Lietuvos geležinkeliai“?“ - klausė K.Daukšys.

Labai paprastai trasos per Vilnių pranašumus įvardijo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Z.Jedinskis. „Vilnius yra Lietuvos sostinė, ir, manau, tuo viskas pasakyta. Čia sukuriama apie 40 proc. bendrojo Lietuvos vidaus produkto. Vilniuje verda turizmas, tai ir tarptautinis administracinis vienetas. Žodžiu, sostinė yra sostinė“, - tvirtino seimūnas.

TS-LKD seniūno pavaduotojas J.Razma tvirtina pirmiausia lauksiąs išsamios geležinkelio trasos per Vilnių studijos. „Pirmiausia Lietuvai reikia pažiūrėti, kaip atrodytų alternatyvus per Kauną tiesiamam „Rail Baltica 2“ variantas. “Aecom“ studijoje kaip vienas variantų minima, kad europinė vėžė galėtų nuo Lenkijos sienos driektis per Alytų, Vilnių, Panevėžį, šalia Vilniaus-Panevėžio automagistralės. Mano skaičiavimu, ši alternatyva net būtų pigesnė nei, pavyzdžiui, tiesti atskirą „Rail Balticos“ atšaką iš Kauno į Vilnių, apie kurią dabar kalbama Vyriausybėje. Tačiau „Aecom“ studijoje alternatyva nėra plačiau analizuojama. Esu už tai, kad būtų atlikta kuo išsamesnė analizė, o paskui žiūrėsime“, - teigė LŽ pašnekovas.

K.Daukšys: „Šiuo metu jau aiškiai matome, kad projektas „Rail Baltica 2“ nepakankamai dera ne tik su mūsų šalies, bet ir ES interesais.“ /Ritos Stankeviciutės (LŽ) nuotrauka

Ministras rezoliuciją vertina kritiškai

J.Razmai pritarė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. „Rezoliucijos yra gerai, tačiau jomis tikrai nieko neišspręsi. Siekiant pasirinkti patį tinkamiausią Lietuvai maršrutą būtina iš pradžių atlikti jų visų galimybių studijas. Jos turi įvertinti ekonominį naudingumą, socialinius, gamtosaugos ir kultūros paveldo aspektus, kitaip sakant, labai daug parametrų. Ir tik tuomet bus galima nuspręsti, kuri trasa yra tinkamiausia. Ekonominiai klausimai sprendžiami ne rezoliucijomis, o ekonomine logika“, - tvirtino dienraščio LŽ pašnekovas.

Projekto kaina, kaip sakė R.Sinkevičius, per Lietuvos teritoriją vertinama nuo 4 mlrd. iki 7 mlrd. litų. „Mes net į parduotuvę eidami pirkti sagos skaičiuojame. Valstybė turės į projektą investuoti labai dideles lėšas. 85 proc. projektams vykdyti reikiamų lėšų Europos Sąjunga skiria tiktai tinkamoms finansuoti išlaidoms. O, pavyzdžiui, žemei iš savininkų supirkti valstybei teks ieškoti pinigų pačiai. Už europinius pinigus Lietuva iš lietuvio žemės negalės įsigyti. Ir tokių netinkamų europiniam finansavimui išlaidų nuo bendros sumos susidarys apie 40 procentų. Tai milijardai. Ar Lietuva yra pasirengusi tokias sumas investuoti? Jei šalis investuoja 50 mln. litų ir daugiau, būtinas Seimo pritarimas. Aišku, gerai, kad Seimas leidžia rezoliucijas, tačiau jau netolimoje ateityje privalės įvertinti ir šio projekto ekonominę, ir politinę naudą. Juk projekto atsiperkamumas – labai abejotinas. Žinoma, galbūt jis svarbus šalies gynybai, Baltijos šalių vienybei. Ir tuos visus aspektus teks labai rimtai įvertinti“, - sakė R.Sinkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"