Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Senas akumuliatorius – šio to vertas

 
2017 01 24 11:30
Lietuvoje per metus vidutiniškai surenkama 10-12 tūkst. tonų senų automobilių akumuliatorių. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Žiemą paspaudęs šaltukas – paskutinė vinis į leisgyvio akumuliatoriaus korpusą. Pirkdami naują akumuliatorių, vairuotojai nori senąjį palikti pardavėjui. Tačiau reikalavimas priimti senus akumuliatorius pardavėjams nenumatytas.

Pasiteiravus akumuliatorių pardavėjų, ar šie iš vairuotojų, perkančių naują akumuliatorių, priima senąjį, galima išgirsti įvairių atsakymų. Mažesniuose miestuose esančios automobilių detalių parduotuvės, brangindamos kiekvieną klientą, senus akumuliatorius paprastai priima ir sumažina naujojo kainą. Tuo metu sostinėje veikiančių pardavėjų nuomonė šiuo klausimu skirtinga. Didelė dalis gyventojų akumuliatorius įsigyja iš didžiųjų prekybos centrų, kur palikti panaudotą seną bateriją nėra galimybės.

Mažesniuose miestuose – dar atidesni

Tokiu atveju vienintelis būdas atsikratyti seno rūgštinio (švino) akumuliatoriaus neteršiant aplinkos jame esančiomis pavojingomis medžiagomis – parduoti jį supirkėjams. Akumuliatorių supirkimo kaina iš esmės priklauso nuo švino supirkimo kainos, tačiau skirtinguose šalies regionuose ji nevienoda.

Pavyzdžiui, šalies sostinėje veikiančiose supirktuvėse vidutinė akumuliatoriaus kaina šiuo metu siekia 0,4 euro už kilogramą, o Alytuje – 0,7 euro už kilogramą. Taigi, jei skaičiuosime, kad vidutiniškai akumuliatorius sveria apie 15 kg, už jį supirktuvėje galime tikėtis nuo 6 iki 10 eurų.

„Kuo mažesnis miestas, tuo žmonės labiau naudojasi galimybe priduoti senus akumuliatorius – juk pragyvenimo lygis skiriasi. Supirkdami akumuliatorius bandome kainą sieti su švino kaina Londono metalų biržoje. Žiemą priduodančiųjų akumuliatorius pas mus padaugėja, tačiau didelio sezoniškumo nėra. Mat žmonės nebekaupia senų automobilių baterijų garažuose, laukdami tinkamiausios progos parduoti, kai pakils jų kaina“, – sakė Vilniuje veikiančios įmonės „Bateris“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Kvaraciejus.

Šioje įmonėje akumuliatoriai ne tik superkami, bet ir perdirbami. Pirmiausia atskiriama svarbiausia ir brangiausia akumuliatoriuose esanti medžiaga švinas. Akumuliatoriaus korpusas, jį pakartotinai plaunant ir smulkinant, virsta plastiko granulėmis. Šios dažniausiai keliauja į Lenkijoje arba Liuksemburge veikiančias automobilių akumuliatorių gamyklas, kur panaudojamos naujų korpusų gamybai.

Stebi supirkimo kainą

Lietuvoje per metus surenkama vidutiniškai 10–12 tūkst. tonų senų automobilių akumuliatorių. Situacija kur kas geresnė nei prieš dešimtį metų, kai vairuotojai senas baterijas būdavo linkę palikti bet kur – prie šiukšlių konteinerių, pamiškėse. Šimtus ar net tūkstančius eurų siekiančios baudos už taršą pavojingomis atliekomis taip pat padėjo išugdyti tinkamus įpročius.

Aplinkosaugininkai įspėja, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai po kaimus ir gyvenvietes važinėjantys senų akumuliatorių supirkėjai šių baterijų savininkus skatina teršti aplinką – siūlo išpilti akumuliatoriuose esantį elektrolitą.

„Tai didžioji klaida. Tikrai būna atvejų, kai žmonės, prieš atgabendami akumuliatorių į supirktuvę, ir patys sumano iš jo išpilti pavojingą elektrolitą. Akumuliatoriaus, kaip ir įvairių elektroninių atliekų, ardyti prieš priduodant šiukštu negalima. Gabenate visą akumuliatorių, o mes jį pasveriame ir pagal svorį sumokame tuo metu numatytą kainą. Akumuliatorius dažniausiai gyventojai keičia patys, ne servisuose, nes tai nesudėtinga procedūra, todėl daugumą jų mums ir atveža patys gyventojai“, – sakė bendrovės „EMP Recycling“ rinkodaros specialistė Rasa Buslavičienė.

Įmonėje, kurios filialai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, automobilių akumuliatoriai nėra perdirbami – dažniausiai keliauja pas kitose šalyse veikiančius perdirbėjus. Pasak R. Buslavičienės, jos atstovaujama bendrovė dirba pagal ISO standartus, todėl ir iš perdirbėjų, su kuriais bendradarbiauja, reikalauja tinkamų standartų, įrodančių, jog utilizacijai naudojamos technologijos turi mažiausią galimą poveikį aplinkai.

„Didelio sezoniškumo nejaučiame, nėra taip, kad vairuotojai užplūstų žiemą, kai dauguma keičia akumuliatorių. Pastebėjome, kad yra dalis vairuotojų, kurie iš tiesų pasidomi tuo metu galiojančiomis supirkimo kainomis ir atveža tada, kai kaina didžiausia“, – pažymėjo R. Buslavičienė.

Lietuviai – praktiški žmonės, todėl tie, kurie žino, kaip tinkamai atsikratyti seno akumuliatoriaus, pažiūri ir į supirkimo kainą. Tokią tendenciją pastebėjo ir bendrovės „Ekoterra“ vadovė Ivona Vladimirovienė.

„Dažniausiai švino supirkimo kaina pačioje metų pradžioje krinta ir pradeda kilti pavasarį, tačiau šie metai yra kitokie, nes švino kainos vis dar aukštos. Todėl tiems, kurie turi vieną ar daugiau senų akumuliatorių, tikrai nesuklys juos dabar pridavę“, – teigė pašnekovė.

Pavojingų medžiagų kokteilis

Kaip pažymi aplinkosaugininkai, rūgštiniai švino akumuliatoriai yra pagaminti iš medžiagų, kuriose gausu sunkiųjų metalų, elektrolito bei kitų pavojingų cheminių medžiagų. Išmesti į aplinką su kitomis mažiau pavojingomis šiukšlėmis, akumuliatoriai ima irti, tad sieros rūgštis, švinas, elektrolitas, kt. dariniai patenka į mūsų aplinką. Akivaizdus sieros rūgšties pavojus atsiskleidžia šią medžiagą tiesiog išpylus ant augmenijos – ji akimirksniu bus išdeginta, o toje vietoje dar kurį laiką niekas neaugs.

Toliau dirvožemiu skverbdamasi sieros rūgštis gali pasiekti gruntinius vandenis, užnuodyti augmeniją ir tokiu būdu patekti į žmonių bei gyvūnų organizmus. Taip pat garuojanti į aplinką patekusi sieros rūgštis per kvėpavimo takus gali patekti į žmogaus organizmą, o taip pat pakenkti visai ekosistemai apskritai.

Be to, iš akumuliatoriaus į aplinką patekęs švinas garuodamas patenka į žmogaus plaučius, nusėda virškinamajame trakte ir ilgainiui sukelia įvairias ligas, negalavimus. Akumuliatorių supirkimas užkerta kelią tokio pavojaus plitimui, kadangi gautos atliekos yra tinkamai eksploatuojamos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"