TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Seni autobusų parkai gelbėjasi išradingumu

2016 03 30 6:00
Pernai privalomąją techninę apžiūrą iš pirmo karto perėjo vos penktadalis (21,57 proc.) Vilniaus krašte keleivius vežiojančios bendrovės Vilniaus rajono autobusų parko transporto.   Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Privalomąją techninę apžiūrą (TA) atliekančių įmonių specialistai baisisi autobusų (jie priskiriami M3 klasei), kuriais teikiamos viešosios paslaugos, būkle, nes tik maža jų dalis TA pereina iš pirmo karto. Viešojo transporto parkų vadovai atkerta, kad ne viskas taip blogai, tereikia pasitelkti išradingumą.

Privalomąją techninę apžiūrą atliekančias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ tinklalapyje skelbiama, kad 2015 metais vos 48,45 proc. M3 klasės autobusų (daugiau kaip 5 tonas sveriančių transporto priemonių, skirtų žmonėms vežti ir turinčių daugiau kaip 8 sėdimąsias vietas keleiviams bei 1 vietą vairuotojui) perėjo TA iš pirmo karto. Dar 2013 metais šis rodiklis siekė 50,83 procento. Kita vertus, padėtis nėra tokia tragiška, jei palygintume autobusų ir kitų transporto priemonių 2015-ųjų rezultatus. Pavyzdžiui, pernai iš pirmo karto pereiti TA pavyko tik 50,93 proc. lengvųjų automobilių (priskiriamų M1 kategorijai), 48,95 proc. mikroautobusų (N2) ir 50,21 proc. ne daugiau kaip 2 tonas sveriančių visureigių (N1).

Blogiausia situacija – Šakiuose

Tačiau bendras M3 kategorijos transporto priemonių TA perėjimo iš pirmo karto rezultatas atrodo geresnis tik dėl to, kad į jį, kaip teigia „Transekstos“ specialistai, įtraukiami ir mažų privačių įmonių, kurios naudojasi naujais autobusais, rodikliai. Vertinant vien viešąsias paslaugas teikiančių miestų ir rajonų autobusų parkų rezultatus, prieš akis esą iškyla tragiškas vaizdas.

Kad patvirtintų šį faktą, „Transeksta“ pateikė ataskaitą, atspindinčią, kaip šalies autobusų parkai, kurių dauguma priklauso miestų ir rajonų savivaldybėms, perėjo TA. Vaizdelis iš tiesų nekoks. Iš viso ataskaitoje minima 541 Lietuvos įmonė, 37 jų – autobusų bendrovės, valdomos savivaldybių. Iš jų tik 4 (!) pernai sugebėjo įveikti TA barjerą taip, kad rezultatas būtų geresnis ar bent jau lygus visos šalies M3 kategorijos transporto vidurkiui (48,45 proc.). Tai – UAB Skuodo autobusų stotis (2015 metais iš pirmo karto TA perėjo 95,12 proc. jos autobusų), nauju parku garsėjantis Klaipėdos autobusų parkas (89,1 proc.), bendrovės „Kauno autobusai“ (74,52 proc.), „Trakų autobusai“ (74,62 proc.) ir Kupiškio autobusų parkas (48 proc.).

Likusių 33 savivaldybėms priklausančių įmonių rezultatai prastesni už Lietuvos vidurkį. Keturių blogiausių parkų (Biržų, Rokiškio, Širvintų ir Šakių) net 10 proc. autobusų 2015-aisiais nesugebėjo pereiti TA iš pirmo karto. Prasčiausią rezultatą parodė Šakių autobusų parkas. Pernai vos 3,23 proc. šios viešąsias paslaugas teikiančios įmonės transporto įveikė TA barjerą iš pirmo karto.

Nuo defekto iki tragedijos – vienas žingsnis

LŽ primena, kad visiškai naujų M3 kategorijos autobusų privalomoji techninė apžiūra atliekama po metų, kai transporto priemonės buvo įregistruotos Lietuvoje. Vėliau autobusų TA privaloma kas pusę metų.

Pasak „Transekstos“ specialistų, dažnesnių techninių apžiūrų pirmiausia reikia todėl, kad būtų maksimaliai apsaugoti viešuoju transportu važinėjantys žmonės. Juk milžiniškas skirtumas tarp nelaimės masto, kuris skaičiuojamas, pavyzdžiui, nuo kelio pylimo nuriedėjus lengvajam automobiliui ir tokią pat avariją patyrus autobusui, kuriuo gali važiuoti net kelios dešimtys žmonių. Daugeliu atvejų dėl tragedijos kalta ir bloga transporto priemonių būklė.

Nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „Linava“ keleivinio transporto vadovas Eugenijus Stolovickis yra minėjęs, kad miesto ir vietinio susisiekimo autobusų bei troleibusų būklę daug lemia šios technikos „amžius“. E. Stolovickio duomenimis, „Linavai“ priklausančiose susisiekimo įmonėse šiuo metu vietiniais maršrutais keleivius veža 2854 autobusai ir troleibusai. Net 74 proc. jų yra senesni nei 10 metų. Žadama, kad už 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos lėšas (43,4 mln. eurų) bus nupirkta 120 naujų saugių elektrinių ir hibridinių autobusų. Bet tai – tik lašas jūroje.

Pasak E. Stolovickio, labai prasta padėtis ir didžiuosiuose miestuose. „Linavos“ keleivinio transporto vadovas teigė, jog net 81 proc. Vilniuje eksploatuojamų autobusų ir troleibusų yra senesni nei 10 metų, Kaune tokio „amžiaus“ transportas sudaro 78 procentus.

„Transekstos“ ataskaita atskleidžia, kad praėjusiais metais iš didžiųjų miestų blogiausiai per technines apžiūras pasirodė Aukštaitijos sostinė. Iš pirmo karto TA perėjo tik 25,57 proc. UAB Panevėžio autobusų parko M3 kategorijos transporto priemonių. Klaipėdos ir Kauno rezultatai buvo palyginti neblogi, o štai Vilniaus viešojo transporto – lygus 36,57 proc., Šiaulių bendrovės „Busturas“ – 44,11 procento.

Nauja technika lemia ne viską?

Vis dėlto „Lietuvos žinių“ kalbinti kai kurių šalies autobusų parkų vadovai buvo nelinkę sutikti, kad Lietuvos miesto ir vietinio susisiekimo transporto padėtis tokia jau bloga. „Ar pastaruosius kelerius metus girdėjote apie tai, kad nors vienas miesto ar rajono autobusas dėl blogos techninės būklės būtų patekęs į skaudžią avariją, per kurią būtų žuvę žmonių? Tokių eismo įvykių tikrai nepasitaikė“, – pabrėžė ne vienas vadovas. Todėl, anot jų, ne viską galima spręsti iš to, ar autobusai pereina TA iš pirmo karto ir kiek jiems metų.

Paradoksas, bet šiuos žodžius patvirtina ir kai kurie „Transekstos“ skaičiai. Iš jų aiškėja, kad, pavyzdžiui, daug naujesnę techniką eksploatuojančiose privačiose bendrovėse Vilniaus Tolimojo susisiekimo kompanijoje (TOKS) ir Kauno „Kautroje“ padėtis nėra juntamai geresnė nei savivaldybės įmonėse. Pernai iš pirmo karto TA perėjo tik 46,67 proc. TOKS autobusų, „Kautros“ – 47,21 procento. Abiejų bendrovių rezultatas yra mažesnis už šalies vidurkį.

Nauju transportu tvirtino negalįs pasigirti ir 2015 metais geriausiai tarp Lietuvos autobusų parkų pereinant TA iš pirmo karto pasirodžiusios Skuodo autobusų stoties direktorius Rimantas Pabrėža. Jis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad įmonė turi 21 naudotą autobusą, bet dalis jų – dar sovietinių laikų palikimas. „Tačiau du kartus į techninių apžiūrų centrą stengiamės nevažiuoti. TA beveik visuomet pereiname iš pirmo karto“, – dėstė bendrovės vadovas.

Jo teigimu, sėkmės paslaptis paprasta. „Prieš kelerius metus atlikome tyrimą ir nustatėme, kad daugiausia TA kontrolierių nurodomų trūkumų susiję su autobusų stabdžių sistemomis. Bet mūsų įmonės mechanikai be specialios technikos jų aptikti negalėjo. Kai įsigijome stabdžių patikros stendą, problemos iš pirmo karto pereiti TA nebeliko“, – sakė R. Pabrėža.

Blogiausią rezultatą Lietuvoje, „Transekstos“ pateiktais duomenimis, 2015-aisiais pagal TA perėjimą iš pirmo karto parodžiusio Šakių autobusų parko direktorius Tomas Povilaitis irgi sutiko, kad jo vadovaujamai įmonei labai pravestų stabdžių patikros stendas. Tik paprasčiausiai neišgali jo nupirkti. „Naudotas stendas kainuoja nuo 8,7 tūkst. eurų, naujas – dvigubai daugiau. Jei leistų galimybės, ir įsigytume. Bet jos neleidžia“, – diplomatiškai kalbėjo T. Povilaitis, kurio įmonės 100 proc. akcijų valdo Šakių savivaldybė.

Tačiau verslininkas prisipažino naudojantis kitą gudrybę. „Mes neruošiame transporto priemonių prieš TA. Tiesiog nuvažiuojame į techninės apžiūros centrą, kontrolieriai surašo trūkumus, tada juos šaliname ir vėl bandome laimę. Paprastai antro karto užtenka, kad pusmečiui gautume TA. Galbūt statistikoje dėl to nelabai gražiai atrodome, tačiau sutaupome ir laiko, ir įmonės lėšų“, – aiškino T. Povilaitis.

UAB Rokiškio autobusų parko direktorius Valentinas Repčys pažymėjo, kad panašiai elgiasi dauguma šalies viešojo transporto įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"