TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šešėlinė „Uber“ zona

2015 12 22 6:00
„Uber“, kaip naujovė Vilniuje, taksi rinką veikia pozityviai, tačiau didesnės konkurencijos nesudaro. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniuje prieš mėnesį startavusi tarptautinė elektroninė pavėžėjimo paslaugų platforma „Uber“ iki šiol veikia migloje – tokio tipo veiklos nenumato Lietuvos įstatymai. Išskirtinį dėmesį „Uber“ parodė ir sostinės meras Remigijus Šimašius, ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius, pavesdamas atsakingoms institucijoms, paprastai tariant, legalizuoti „Uber“ veiklą. Tačiau skaidriai veikti neskuba pati bendrovė.

Susisiekimo ministerijos (SM) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistams iki šiol nepavyksta iš „Uber“ gauti visų dokumentų ir duomenų apie įmonės veiklą.

„Bendrovė „Uber“ Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pirma pradeda veiklą, o tik tada svarsto, kaip ją legalizuoti. Iš to, ką „Uber“ atstovai mums praėjusią savaitę pateikė, nelabai ką galime spręsti, nes jie labai gudriai atsakė. Jų pateiktos sutarčių su vairuotojais ir paslaugos vartotojais kopijos turi daugiau bendro su IT paslaugų sutartimis. Sakyčiau, jie bando balansuoti ant pilkosios zonos ribos. Rekomenduojame jiems tas sutartis iš naujo įvertinti ir papildyti, kad jos atitiktų mūsų teisės aktus“, – LŽ sakė SM Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas.

Pasak jo, „Uber“ veikla, pagal pateiktus dokumentus, turi tiek taksi, tiek ir užsakomųjų reisų teikiamų paslaugų požymių. Preliminariai vertinant, paslaugų sutartį vairuotojas anglų kalba pasirašo su Nyderlandų Karalystėje įsteigta bendrove. Joje nėra įtraukta būtinų nuostatų, susijusių su šalių teisėmis ir pareigomis, todėl visa atsakomybė perkeliama „Uber“ partneriui, t. y. vairuotojui.

„Pati įmonė teigia, kad veiklos modelį pasirinko pagal užsakomųjų paslaugų reglamentavimą, tačiau tokį modelį taikančioms bendrovėms galiojantys konkretūs reikalavimai turėtų atsispindėti ir sutartyse. Susisiekimo ministerija mano, kad norint teikti paslaugą internetinės platformos pagrindu, kai suvedami vairuotojai ir keleiviai, „Uber“ veiklos modelis turi atitikti taksi paslaugos arba užsakomųjų reisų paslaugos reikalavimus“, – pabrėžė G.Jakubauskas.

Naudodamiesi programėle keleiviai mato ne tik konkretų vairuotoją, bet ir jo automobilį, jo buvimo vietą ir visą kelionės maršrutą bei galutinę kainą.

Seimas delsia, VMI laukia

Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti Kelių transporto kodekso pataisas. Už tai, kad būtų nustatytos veiklos taisyklės JAV bendrovei „Uber“ ar kitoms tokią veiklą vykdančioms įmonėms, balsavo 46, o susilaikė 4 parlamentarai. Prie pataisų, kurias savo parašais parėmė beveik visų parlamentinių frakcijų atstovai, Seimas grįš pavasarį.

„Su šios bendrovės atstovais mūsų specialistai buvo susitikę tris kartus. Tarėmės, kad jie automatiniu būdu teiktų informaciją, o mes galėtume tinkamai administruoti mokesčius, kuriuos privalo sumokėti su „Uber“ dirbantys vairuotojai. Tačiau kol kas, be pažadų, nieko iš jų nesulaukėme. VMI pozicija yra tokia: Lietuvoje veiklą pradėjęs užsienio mokesčių mokėtojas turėtų būti pats suinteresuotas kuo skubiau išspręsti savo atitikties įstatymams klausimus. Tikimės, jog artimiausiu metu bendrovė tai ir padarys. Kadangi „Uber“ Lietuvoje veikia per ES valstybėje registruotą kompaniją, problemų surinkti šiuos mokesčius neturėtų kilti, tačiau pelno ir kitus jai tenkančius mokesčius pati „Uber“ bendrovė šiuo atveju greičiausiai mokės Nyderlanduose. Iš esmės mokestinės prievolės Lietuvoje tenka ne „Uber“, o šia platforma besinaudojantiems vairuotojams“, – pažymėjo VMI komunikacijos vadovas Darius Buta.

Už viską atsako vairuotojai

„Uber“ veiklos principas nėra stebuklingas. Vadinamuoju „Uber“ partneriu gali tapti bet kuris bent dvejų metų vairavimo stažą turintis vairuotojas, jeigu jis nėra baustas už vairavimą apsvaigus arba už rimtus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, neturi kriminalinės praeities. Jo vairuojamas automobilis turi būti techniškai tvarkingas, keturių durų ir ne senesnis nei 10 metų. Vairuotojas gali dirbti kada panorėjęs, pakanka sėsti už vairo ir įsijungti „Uber“ programėlę, per kurią atkeliauja klientų užsakymai. „Uber“ platforma, sulaukusi užsakymo, pateikia užklausą arčiausiai kliento esančiam vairuotojui, kuris privalo per 15 sekundžių patvirtinti, jog priima užsakymą.

„Po darbo ir savaitgaliais turiu nemažai laisvo laiko, todėl nusprendžiau tai išbandyti ir užsiregistravau „Uber“ vairuotoju. Internetu pateikiau visus reikalaujamus dokumentus ir pažymas. Netrukus sulaukiau kvietimo į susitikimą viename Vilniaus viešbučių, kur buvo surengta įvadinė paskaita apie tai, kaip dirbti su šia platforma. Atvykęs aš ir dar dešimt žmonių iškart buvome įspėti, jog per susitikimą negalima filmuoti, fotografuoti bei įrašinėti to, ką kalba „Uber“ atstovas. Iškart pagalvojau – kam toks slaptumas? Juolab kad ypatingų paslapčių iš „Uber“ atstovo neišgirdome. Tik daug pagyrimų sau“, – stebėjosi vienas LŽ kalbintas „Uber“ vairuotojas, prašęs neatskleisti jo tapatybės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.).

Jo teigimu, maždaug dešimt tą vakarą į susitikimą susirinkusių būsimų „Uber“ partnerių pavėžėjimo paslaugą vertino kaip galimybę papildomai užsidirbti, bet ne pagrindinį darbą. Susitikimo pabaigoje visi gavo pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, o „Uber“ atstovai apžiūrėjo automobilius, kuriais vairuotojai ketina vežioti klientus. Pasak LŽ pašnekovo, susirinkimo dalyviai buvo taip entuziastingai nusiteikę, jog pasirašomų sutarčių nė neskaitė.

„Buvau vienintelis, paprašęs sutarties kopijos. Man davė lietuvišką variantą, bet perspėjo, kad vertimas nėra teisiškai galiojantis, mat galioja tik anglų kalba pasirašyta sutartis. Kai paprašiau angliškos kopijos, atsakė, jog dabar neturi atliekamos. Grįžęs pabandžiau perskaityti negrabiai į lietuvių kalbą išverstą tekstą. Esmę būtų galima įvardyti taip: visa atsakomybė tenka vairuotojui, o „Uber“, kaip aš supratau, už nieką neatsako“, – pasakojo vilnietis.

Papildys keliavimo galimybes

„Uber“ operacijų vadovo Lietuvoje Vytauto Černiausko teigimu, kol neišspręsti teisės aktų suderinamumo ir kiti klausimai, bendrovė veiklą vykdo kaip bandomąjį projektą. Jis tikino, jog glaudžiai bendradarbiauja su VMI, Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybe bei Vyriausybe, ir džiaugėsi premjero pareikšta parama.

„Nuo pat pirmosios „Uber“ atėjimo į Lietuvą dienos sulaukėme visų valdžios institucijų šilto sutikimo. Šiuo metu bandomasis projektas veikia pagal esamus teisės aktus, tačiau bendradarbiaujame su valstybės institucijomis siekdami, kad teisinis reguliavimas būtų lankstesnis ir aiškesnis visoms dalijimosi ekonomikos bendrovėms Lietuvoje. Artimiausiuose „Uber“ planuose – teikti aukščiausios kokybės pavėžėjimo paslaugas Vilniuje“, – sakė V. Černiauskas. Jo manymu, ką tik pradėjus veiklą sostinėje, galvoti apie tolesnę plėtrą į kitus Lietuvos miestus kol kas per anksti.

V. Černiausko teigimu, pasaulinė „Uber“ patirtis rodo, kad pavėžėjimo paslaugų platforma papildo jau esamas transporto rūšis. „Mūsų paslaugos naudotojais tampa net ir tie gyventojai, kurie anksčiau vairuodavo nuosavą automobilį arba nesinaudojo taksi paslaugomis. Tad bene didžiausias mūsų konkurentas yra nuosavas automobilis“, – aiškino V.Černiauskas.

Bendrovės būstinėje – kratos

Panašiu virtualios dispečerinės principu jau šešerius metus didžiuosiuose šalies miestuose veikianti lietuviška taksi užsakymo platforma „eTaksi“ arba iš Estijos atkeliavusi „Taxify“ iš užsakymo per šią platformą sulaukusio vairuotojo už tarpininkavimą vidutiniškai gauna 10 proc. užsakymo vertės. Taksi užsakymo platformoms „eTaksi“ ir „Taxify“ už jų paslaugas moka patys vairuotojai.

Naudojantis „Uber“, kuri už paslaugą atsiriekia 25 proc. užsakymo vertės, visi finansų srautai keliauja per Nyderlanduose registruotą bendrovę.

Įdomu tai, jog vos prieš kelis mėnesius šios bendrovės būstinėje Amsterdame, vykdant ikiteisminį baudžiamojo proceso tyrimą, buvo atliktos kratos. Olandų prokurorai įtaria „Uber“ teikiant nelegalias taksi paslaugas. Olandų prokurorų teigimu, „Uber“, nepaisydama draudimo ir anksčiau jai skirtų 465 tūkst. eurų baudų, toliau sudaro sąlygas vairuotojams, neturintiems privalomos licencijos, teikti nelegalias paslaugas.

Į avariją geriau nepatekti

LŽ kalbinti „Uber“ vairuotojai teigė, jog atskaičius 25 proc. siekiantį paslaugos mokestį iš „Uber“ pervedamos sumos po mokesčių, įtraukus degalų sąnaudas, lieka maždaug pusė uždirbtų pinigų. Daugelis vairuotojų labai pozityviai vertina tai, jog į rinką žengusi „Uber“ pasiūlė partneriams garantuotą valandinį uždarbį. Jei vairuotojui nepavyksta per valandą atlikti pakankamai užsakymų – „Uber“ primoka. Garantuotas fiksuotas užmokestis priklauso nuo savaitės dienos ir konkretaus paros laiko. Prieš kiekvieną savaitę „Uber“ partneriai gauna patvirtintą kainoraštį. Pavyzdžiui, šią savaitę garantuotas valandinis užmokestis svyruoja nuo 5 iki 10 eurų.

Kita vertus, „Uber“ dirbantys entuziastai turėtų įvertinti ir tai, jog įvykus eismo įvykiui draudimo bendrovės gali atsisakyti kompensuoti žalą, įvykį pripažindamos nedraudžiamuoju, jei automobilis draustas tik standartiniu civilinės atsakomybės draudimu, kuris neleidžia taip draustu automobiliu teikti keleivio vežimo paslaugų. Be to, eismo įvykio metu nukentėjęs keleivis turėtų teisę reikalauti žalos kompensacijos iš jį vežusio vairuotojo.

„Platforma „Uber“ yra puikus produktas bei gera naujiena Vilniui ir Lietuvai, nes kiekvienas garsus tarptautinis projektas, įžengęs čia, skleidžia pozityvią žinią apie Lietuvą. Pats ne kartą viešėdamas užsienio šalyse šia paslauga naudojausi. Nepaisant to, jog taksi paslaugos sostinėje per pastaruosius keletą metų smarkiai žengė į priekį, palyginti su Vakarų valstybėmis, rinka dar yra ankstyvos vystymosi stadijos. „Uber“, kaip naujovė Vilniuje, taksi rinką veikia pozityviai, – nuomone dalijosi bendrovės „Passenger Ground Services“, žinomos „Smart taxi“ pavadinimu, direktorius Vytautas Reisas. – Deja, kaip matome, teisiškai legalaus būdo veikti šiuo metu Lietuvoje jie neturi. „Uber“ vairuotojams taip pat siūlyčiau įvertinti ir su automobilio draudimu susijusius niuansus, mat galiausiai visa atsakomybė tenka ne kam kitam, o pačiam vairuotojui.“

Kitais atžvilgiais „Uber“ vairuotojai esą gali jaustis ramiau. Mat klientams pridarius nuostolių juos nesunku būtų nurašyti nuo kliento kredito kortelės, be kurios prie „Uber“ jis neprisiregistruotų. Saugiai gali jaustis ir patys keleiviai. Naudodamiesi programėle jie iškart mato ne tik konkretų vairuotoją, bet ir jo automobilį, jo buvimo vietą ir visą kelionės maršrutą bei galutinę kainą. Be to, po kiekvienos kelionės klientas vairuotoją gali įvertinti pasirinktu žvaigždučių skaičiumi, palikti apie jį atsiliepimą.

„Uber“ išpopuliarėjo JAV, kur dėl skirtingo taksi rinkos reguliavimo netgi tame pačiame didmiestyje gali būti rajonų, kur tradicinės taksi bendrovės negali teikti paslaugų. Be to, Amerikos didmiesčiuose taksi įkainiai, palyginti su „Uber“, dažnai labai dideli. Neabejoju, jog jie savo nišą ras ir čia. Tačiau nenuvertindamas „Uber“ sakyčiau, jog ji mums didesnės konkurencijos nesudaro“, – patikino V.Reisas.

Atėjimas lengvai nustebino

LŽ kalbintas taksi užsakymo platformos „eTaksi“ įkūrėjas ir vadovas Andrius Norkaitis sakė, jog apie „Uber“ planus įeiti į Lietuvos rinką buvo pradėta kalbėti dar gerokai prieš pusmetį, todėl tai netapę perkūnu iš giedro dangaus. Pašnekovas teigė, jog jį kiek nustebino šios bendrovės didelis noras įeiti į palyginti mažą rinką, kurioje taksi paslaugų kainos vienos mažiausių Europoje. „Uber“ strategiją pritraukti privačių vairuotojų su gerais automobiliais, kurie už mažesnę rinkos kainą pasiūlytų geresnės kokybės paslaugą, jis vertino kaip sudėtingą uždavinį.

„Prieš pradėdama veiklą Vilniuje „Uber“ save pristatė kaip sprendimą, padėsiantį skaidrinti taksi rinką, nes jos veikloje visiškai atsisakyta grynųjų pinigų. Vertinant šį aspektą valdžios atstovams tai tapo kone pagrindine priežastimi, kodėl „Uber“ bendrovei kuo skubiau turi būti sudarytos sąlygos veikti legaliai. Tačiau klausimas, ar valdžia įvertino tai, kad net 25 proc. taksi rinkos pajamų iškeliaus iš Lietuvos? Mano nuomone, yra daugybė efektyvesnių priemonių spręsti verslo skaidrumo problemą ir skatinti kokybės gerinimą“, – tvirtino A.Norkaitis.

Pasak jo, tiksliau numanyti atėjimo į Lietuvą poveikį taksi paslaugų verslui ir kokybei bus galima paaiškėjus teisiniam šios veiklos reglamentavimui ir mokestinei aplinkai. Tačiau, kada tai nutiks – neaišku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"