TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Siekis – sujungti Baltijos regionus

2016 03 09 6:00
ES Baltijos jūros regiono strategijos Transporto sektoriaus koordinatoriais dirbs švedas dr. Thomas Erlandsonas ir lietuvis dr. Algirdas Šakalys.  Alinos Ožič nuotrauka

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija, kurioje atspindimi svarbiausi valstybių bruožai, nurodo tris svarbiausius jos tikslus – išsaugoti jūrą, sujungti regionus ir talkinti gerovei.

Vasario 25 dieną Susisiekimo ministerijoje vyko Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros regiono (BJR) strategijos Transporto sektoriaus koordinacinės grupės posėdis. Per jį buvo svarstomi naujo veiksmų plano BJR transporto srityje kontūrai.

ES BJR strategijos koordinatorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius dr. Algirdas Šakalys sakė, kad nauji strategijos veiksmų plano kontūrai kuriami pastaruoju metu kardinaliai pasikeitus geopolitinei situacijai regione. Transporto koordinacinę grupę sudaro ES BJR šalių (Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos) transporto ministerijų atstovai. „Ateityje numatoma, kad koordinacinę grupę dar papildys ir kiti socialiniai partneriai, visų pirma šio regiono transporto industrijos atstovai“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino dr. A. Šakalys.

Permainas lemia geopolitika

– Kas ir kodėl įkūrė ES Baltijos jūros regiono strategijos Transporto sektoriaus koordinacinį komitetą? Kokie jo pirmieji uždaviniai?

– Pirmoji ES BJR strategija buvo pradėta rengti 2007 metais. Jos galutinis variantas oficialiai įsigaliojo 2009-aisiais. Tada buvo paskirti atskirų BJR strategijos sektorių koordinatoriai ir pradėtos formuoti koordinuojančios struktūros. Makroregiono transporto sektoriaus prioritetas – per maksimaliai trumpiausią laiką likviduoti transporto infrastruktūros ir transporto paslaugų kokybės skirtumus šalyse, įsikūrusiose Baltijos jūros rytinėje (ES naujųjų narių) bei vakarinėje (ES senbuvių) pakrantėse. Kartu turėjo būti didinamas bendras BJR transporto sektoriaus konkurencingumas.

Deja, prasidėjus geopolitinei krizei ankstesnės BJR strategijos įgyvendinimas buvo apribotas vadinamųjų minkštųjų galių taikymu. Kitaip tariant, gerosios patirties sklaida, skatinimu glaudžiau bendradarbiauti makroregiono mastu verslo, mokslo ir administracinėms viešosioms struktūroms, smulkiomis investicijomis iš BJR „Interreg“ fondų.

Paprastai kas trejus ar ketverius metus, reaguojant į naujausius laikotarpio iššūkius, regiono strategijos, taip pat ir transporto, yra peržiūrimos bei koreguojamos, patikslinami jų įgyvendinimo veiksmų planai. Transporto sektorius iš prigimties labai dinamiškas ir jautrus aplinkos pokyčiams. Juk dar neseniai ir Lietuvos transportininkai kėlė visai kitokius iššūkius, o dabar viskas kardinaliai pasikeitę. Tas pat – ir makroregione. Dėl to vėl privalome tartis dėl naujų BJR transporto prioritetų ir atitinkamai koreguoti regiono strategijos veiksmų planą. Per BJR Transporto koordinacinės grupės posėdį tai ir pradėta daryti.

Vilniuje BJR valstybių atstovai pateikė net 15 pasiūlymų. Jie bus tolesnių komiteto narių svarstymų dėmesio centre. 2016 metų pabaigoje galutinį veiksmų plano variantą turėsime teikti tvirtinti Europos Komisijai (EK). Kartu bus rengiamos ir svarbiausių tyrimų bei studijų, padėsiančių įgyvendinti strategijos tikslus, programinės gairės.

Dėmesio reikalauja šalių savitumai

– Ar ES BJR strategijos Transporto sektoriaus koordinacinė grupė nedubliuoja EK arba kitų Briuselyje veikiančių struktūrų darbo? Kam reikia regioninio koordinavimo?

– BJR strategija yra svarbiausių ES institucijų (EK, Europos Tarybos ir Europos Parlamento) inicijuotas, parengtas ir patvirtintas oficialus makroregioninės plėtros dokumentas, o ne kažin kokia Briuselio institucijų darbą dubliuojanti, gal net maišatį kelianti regioninė transporto politikų iniciatyva. Būtent ES BJR strategija atspindi svarbiausius Baltijos jūros valstybių regioninius bruožus ir įvardija tris svarbiausius jos tikslus aiškiais bei visiems suprantamais lozungais: „Išsaugoti jūrą“, „Sujungti regionus“, „Talkinti gerovei“.

Baltija – labiausiai pasaulyje užteršta jūra, todėl čia turi būti taikomos specifinės priemonės taršai mažinti. O kai kurių retai gyvenamų Suomijos ir Švedijos šiaurės regionų pasiekiamumo bei transportavimo išlaidos, ypač žiemą, yra tokios didelės, kad jų net negalima lyginti su kitų Europos regionų išlaidomis. Akivaizdu, jog vykdant bendrą ES transporto politiką būtina atsižvelgti ir į specifinius regiono ypatumus.

– Ar Baltijos jūros regiono strategijos transporto politikos koordinatoriai galės paveikti Baltijos jūros regiono valstybes ir paspartinti strateginius ES projektus, pavyzdžiui, „Rail Balticą“?

– Neturime itin didelių galių spręsti tokius uždavinius, kuriuos net suinteresuotų valstybių aukščiausioms valdžios institucijoms ne visuomet pavyksta įveikti. Todėl strateginių ES infrastruktūros projektų plėtra yra vienas svarbiausių ne tik suinteresuotų valstybių, bet ir Europos Komisijos bei jos paskirtų transeuropinių transporto koridorių (TEN-T) koordinatorių prioritetų. Projektas „Rail Baltica“ – Catherinos Trautmann, TEN-T koridoriaus Šiaurės jūra-Baltijos jūros regionas koordinatorės, tiesioginis rūpestis.

Tačiau TEN-T koridorių plėtra turi didelę įtaką Baltijos jūros regiono pasiekiamumui, mobilumui ir konkurencingumui. Todėl regiono transporto politikos koordinatoriai negali likti nuošalyje, kai sprendžiami šie klausimai. Mes prioritetą savo veikloje skirsime miestų ir kitų transporto mazgų integravimui į transeuropinius tinklus bei įvairių transporto ir logistikos kompanijų bendradarbiavimui konkrečiame transporto koridoriuje skatinti.

Paprasčiau kalbant, Europos transporto koridorių koordinatoriai savo veiklą sutelks į transporto infrastruktūros plėtros ir statybos darbus, o regiono politikos koordinatoriai rengs priemones, kuriomis bus siekiama kuo efektyviau kroviniais ir keleiviais „maitinti“ naują regiono infrastruktūrą, stengsis, kad ši greičiau atsipirktų ir pateisintų jai kurti išleistas lėšas.

– Akcentavote sumanios transporto specializacijos svarbą. Ką tai reiškia Lietuvai BJR valstybių kontekste?

– Lietuva inicijuoja BJR sumanios specializacijos prioritetus jau parengtų nacionalinių sumanios specializacijos ir inovacijos programų pagrindu, siekia jų sinergijos. Beveik visos šalys tiek BJR, tiek ES mastu sprendžia vežimų ilgais nuotoliais ir paskutinės mylios integracijos klausimus, kuria savo modelius. Tad kodėl mes BJR negalėtume kooperuotis įgyvendindami tokius projektus?

Dar vienas pavyzdys. Logistikos srityje pereinama nuo uždaro tipo globalių transportavimo-skirstymo prie atviro tipo tiekimo-skirstymo grandinių, kai tais pačiais ištekliais dalijasi ir naudojasi kelios kompanijos. Čia irgi būtų labai naudinga bendradarbiauti regiono mastu formuojant inovatyvius tokių naujo tipo tiekimo grandinių valdymo modelius. Sieksime, kad kuo daugiau valstybių paremtų šį mūsų siūlymą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"