TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šilta žiema kelininkams – išlaidos ir „juodas“ darbas

2015 03 25 6:00
"Automagistralės" vadovų teigimu, žiemą užtikrinant saugų eismą buvo pasiektas svarbiausias kolektyvo tikslas - įmonės prižiūrimose transporto arterijose nežuvo nė vienas žmogus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kelininkus į neviltį varo vairuotojų kalbos, kad šiemet, kai žiema ir visas šaltuoju vadinamas metų laikotarpis yra šiltesnis negu paprastai, esą kelių tarnyboms nėra ką veikti. „Dirbame trečdaliu intensyviau nei tomis žiemomis, kai šaltukas laikydavosi apie minus penkiolika ar dar žemiau, turime kur kas daugiau ir išlaidų“, - sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis (l. e.) direktoriaus pareigas Egidijus Skrodenis.

E. Skrodenio teigimu, LAKD šią žiemą druskai ir jai barstyti išleido apie 5 mln. eurų daugiau negu praeitą žiemą, o asfalto ir žvyro dangų defektams taisyti - maždaug 1,2 mln. eurų daugiau nei paprastai. „Akivaizdu, kad ši žiema buvo šiltesnė nei kitos, tačiau ji atnešė nepastovius, šiek tiek šiltesnius ir keliams labai nepalankius orus. Visą šaltąjį sezoną vienas kitą keitė daugybė meteorologinių reiškinių: sniegas, šlapdriba, lijundra, lietus ir temperatūros svyravimai. O keliams, kai temperatūra laikosi apie nulį, oro sąlygos yra pačios blogiausios“, - aiškino laikinasis LAKD vadovas.

Egidijus Skrodenis: „Akivaizdu, kad ši žiema buvo šiltesnė nei kitos, tačiau ji atnešė nepastovius ir keliams labai nepalankius orus."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nebarstymas prilygsta nelaimei

Pasak E. Skrodenio, kai temperatūra svyruoja apie nulį, oro sąlygos blogos ne vien dėl to, kad daro ypač neigiamą poveikį keliams, tada patiriamos ir didesnės kelių priežiūros išlaidos. „Šią žiemą nuo gruodžio pabaigos iki vasario vidurio juos barstyti teko kone kasdien, dažnai ir ne po vieną kartą. Taigi druskos buvo sunaudota gerokai daugiau negu esant vidutiniškai žiemai. Paprastai šaltuoju sezonu išbarstoma apie 80-90 tūkst. tonų druskos. Turint panašų kaip ir pernai kelių priežiūros finansavimą šią žiemą išbarstyta gerokai daugiau – apie 130 tūkst. tonų druskos“, - skaičiavo E. Skrodenis.

Duomenys, anot jo, dar nėra galutiniai. Nors lauke jau pavasaris, temperatūros svyravimas apie nulį, ypač naktimis, neleidžia kelininkams atsipalaiduoti.

„Esant tokiai temperatūrai vairuotojai gal ir nemato didelių pavojų. Žiūrint pro automobilio langą kelias paprastai atrodo sausas arba šlapias lyg vasarą, bet čia slypi vadinamųjų šiltų žiemos orų klasta. Temperatūrai svyruojant apie nulį, ypač tada, kai krinta krituliai, susidaro plikledis, kurio plika akimi dažniausiai nė nematyti. Maža to, jis paprastai nukloja ne visą kelią, o tik atskirus jo ruožus, ir tampa dar pavojingesnis. Važiuodamas tariamai vasarišku keliu vairuotojas staiga patenka ant ledo ir automobilis tampa nevaldomas. Gerai, jei tai baigiasi tik nuvažiavimu nuo kelio“, - LAKD vadovui pritarė ir šalies magistralinius kelius prižiūrinčios valstybės įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.

Šaltuoju sezonu nutinka daugiau keistų ir neretai skaudžių avarijų - automobiliai susiduria kaktomuša ar tiesiog nevaldomi nusirita į pakelę. Tai rodo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiama statistika. "Temperatūrai svyruojant apie nulį druskos nebarstymas prilygsta nelaimei, todėl dažnu atveju ją reikia barstyti prevenciškai", - tvirtino V. Molis.

Vladislavas Molis: "Temperatūrai svyruojant apie nulį druskos nebarstymas prilygsta nelaimei."/LŽ archyvo nuotrauka

Dirbo 800 mechanizmų

LAKD direktoriaus pareigas l. e. E. Skrodenis pabrėžia, kad ne visose apskrityse druskos sunaudota vienodai. Tai priklausė nuo žiemą vyravusių oro sąlygų, kelių priežiūros lygio.

Daugiausia druskos, pasak direkcijos vadovo, išbarstyta Utenos apskrityje ir automagistralėse A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei A2 Vilnius-Panevėžys. Šiuos kelius prižiūrinčios valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ ir „Automagistralė“ druskos sunaudojo apie 2 kartus daugiau negu praeitą žiemą.

LAKD duomenimis, kitose apskrityse jos taip pat išbarstyta daugiau nei pernai. Pastarąją žiemą valstybinės reikšmės kelius valė ir barstė per 800 mechanizmų. Buvo valoma daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, barstoma – beveik pusė jų. Nuolat barstomi magistraliniai ir krašto keliai, kurių ilgis siekia per kaip 6 tūkst. km, taip pat rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra didesnis nei 1000 automobilių per parą. Tai sudarė papildomus 1,4 tūkst. kilometrų. Vieną kartą pabarstyti visus magistralinius, krašto ir rajoninių kelių pavojingus ruožus kainuoja apie 300 tūkst. eurų.

„Kelininkams tai buvo "juodas“ darbas. Ir pavasariu jis dar nesibaigė“, - sako E.Skrodenis.

Darbas automagistralėse atsipirko

Pasak „Automagistralės“ direktoriaus, magistralinius kelius prižiūrintys kelininkai šį šaltąjį sezoną dirbo trimis pamainomis. Pagrindinis jų darbas vykdavo naktį, kai visi miegodavo, todėl paprastai rytą atsikėlę žmonės to "juodo“ darbo nė nepastebėdavo.

„Visi metų laikai savitai gražūs. Nenorėčiau gyventi ten, kur aplink - vien smėlio, arba vien sniego dykuma. Tačiau ir mūsų platumoje viskas linksta į tai, jog nebelieka žiemos, nors ji reikalinga mūsų klimatinės zonos gyventojams, jų prigimčiai. Net mūsų aplinka sukurta taip, kad be šalčių neiššąla augalams, gyvūnams ir žmonėms pavojų keliantys parazitai bei virusai“, - filosofiškai kalbėjo „Automagistralės“ vadovas.

Jis pažymėjo, jog „kelininkams reikia žiemos“. „Geriausia, kai už lango tvyro 15 laipsnių šaltis, ir laikosi jis ne dieną, bet mažiausiai savaitę. Šiemet didžiąją dalį žiemos sezono temperatūra svyravo apie nulį. Toks oras kenkia ne tik žmogaus organizmui, bet ir keliams“, - aiškino V. Molis.

Pasak „Automagistralės“ direktoriaus, apie nulį besilaikanti temperatūra pati blogiausia asfalto ir žvyro dangoms. Atsiradus menkiausiam asfalto įtrūkimui į jį patenka vandens. Kai oro temperatūra tampa neigiama, vanduo virsta ledu ir plečiasi, atšilus – vėl vandeniu.

LAKD direktoriaus pareigas l. e. E. Skrodenis sakė, kad „tokių perėjimų per 0 laipsnių šią žiemą suskaičiuota apie 100“. „Taigi plyšiai asfalto dangoje tiek pat kartų plėtėsi ir traukėsi. Todėl daugiausia duobių asfalto dangoje atsiranda būtent pavasarį. Šiems defektams šalinti žiemą naudojamas šaltas asfaltas. Per žiemą tas pačias duobes tenka taisyti po kelis kartus. Pavasarį, kai pradeda dirbti asfaltbetonio bazės, duobės užtaisomos jau karštu asfaltbetoniu“, - teigė laikinasis LAKD vadovas.

E. Skrodenis suskaičiavo, kad iš viso kelių priežiūrai žiemą (2014 metų lapkričio – 2015 metų kovo mėnesiais) skirta 33,5 mln. eurų. „Sniego daug nebuvo, tačiau temperatūrai svyruojant apie 0 laipsnių kelių dangos apledėdavo dažnai. Keliai barstyti ne po vieną kartą per dieną. Druskai pirkti, patruliuoti keliuose, budėti kelių tarnybose išleista apie 27 mln. eurų“, - tvirtino pašnekovas.

„Automagistralės“ direktorius V. Molis džiaugėsi, kad žiemą užtikrinant saugų eismą pasiektas pagrindinis kolektyvo darbo tikslas - įmonės prižiūrimuose keliuose nežuvo nė vienas žmogus. „Lietuvoje pagal Atmintinų dienų įstatymą artėja balandžio 6-oji, Saugaus eismo diena. Tikimės, kad vairuotojai šiais metais bus dar drausmingesni ir išvengs nelaimingų atsitikimų kelyje“, - vylėsi LŽ pašnekovas.

Parengta bendradarbiaujant su VĮ „Automagistralė“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"