TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Šiukšlintojus tramdys ir baudomis, ir švietimu

2013 09 11 6:00
Padangas, alyvą ir kitas atliekas Europos Sąjungos direktyvomis yra įpareigoti surinkti ir tvarkyti autoservisai. LŽ archyvo nuotraukos

Dėl pramonės bei kitų įmonių veiklos, didėjančio gyventojų vartojimo auga ne tik pagamintų ir suvartojamų daiktų kiekis, bet ir atliekų srautas. Didelę jų dalį sudaro ir automobilinės atliekos. Pasak specialistų, net 60 proc. atliekų gali būti surinktos, be jokios žalos gamtai perdirbtos ir vėl iš naujo vartojamos jau kaip nauji produktai.

Tačiau šiandien Lietuvoje atliekos labai dažnai tvarkomos netinkamai, negana to, didelė jų dalis tiesiog nuvežama ir išmetama miškuose, paežerėse, paupiuose.

Atrodytų, šiukšlintojais jau piktinasi dauguma sveikai mąstančių piliečių. Tačiau įvairios kilmės atliekos kaip nedingsta, taip nedingsta net iš vaizdingiausių Lietuvos vietovių. Švarą jose kontroliuojantys pareigūnai gali papasakoti nemažai tvarkingam lietuviui sielą galinčių šiurpinti istorijų, kaip neatsakingi gyventojai darko mūsų šalies gamtą. Vieną tokių dienraščiui LŽ pasakojo Generalinės miškų urėdijos (GMU) prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.

Gamtą teršė serialo kūrėjai

„Didžiausią gyvenime šoką dėl šiukšlintojų eibių patyriau prieš kelerius metus lankydamasis Kretingos miškų urėdijoje. Tenai vaizdingomis Girulių apylinkėmis vingiuoja dviračių takas. Jis baigiasi specialiai atvykėliams padarytu landšaftiniu kirtimu, nuo kurio atsiveria fantastiškai gražus vaizdas į Baltijos jūrą. Deja, tą dieną, kai kartu su GMU komisija, tikrinusia tvarką vietiniuose miškuose, atėjome į kirtimo vietą, prieš mus atsivėrė baisus šiukšlynas, iš kurio labiausiai akis badė automobilių padangos“, - prisiminė GMU pareigūnas.

Jo tvirtinimu, pažeidėjus buvo nesunku nustatyti iš šiukšlių krūvoje paliktų sąskaitų faktūrų ir kitų įkalčių. „Labiausiai šokiravo tai, kad gamtą sudarkė filmavimo grupė, šiose vietose sukusi kažkokią „muilo operą“. Tam tikriems epizodams jiems buvo reikalingos ir automobilių padangos. Užuot atlikę darbą jas nuvežę atiduoti į autoservisus ar atliekų tvarkytojams, maisto ir automobilių atliekas jie paprasčiausiai paliko valstybės saugomos rekreacinės zonos teritorijoje. Blogiausia, kad žalos gamtai pridarė išsilavinę, kūrybingi žmonės, kurie lyg ir labiausiai turėtų aplinką saugoti“, - kalbėjo A.Vancevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad urėdijų darbuotojai miškuose, ir netgi tuose jų plotuose, kuriuos saugo valstybė, aptinka statybinių atliekų ir baldų. Ketvirtą vietą užima buitinės šiukšlės, o paliekamos automobilių atliekos yra trečioje vietoje. „Iš jų dažniausiai randame senų padangų. Oficialiai jos lyg ir nepriskiriamos prie pavojingųjų atliekų, tačiau miškams padaro didelę žalą. Padangos neyra, voliojasi ant miško pakloto, kuris galiausiai negaudamas saulės sunyksta“, - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Jis skaičiavo, kad kiekvienais metais šiukšlintojų padaromos žalos dydis Lietuvos miškams gali siekti šimtus tūkstančių litų. „Žalojamas ne tik kraštovaizdžio grožis. Atliekoms surinkti ir išvežti skiriami žmonės, kuriems mokami atlyginimai. Reikia ir technikos, o jai – degalų. Apie pačią gamtą jau nekalbu“, - vardijo vienas GMU atstovų.

Neatsakingi vairuotojai neretai palieka dūlėti kur pakliūva net tokias atliekas kaip seni automobiliai.

Automobilių atliekos – ypač pavojingos

Vienos didžiausių atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių Lietuvoje UAB „Žalvaris" komercijos direktorius Sigitas Ašmonas atkreipė dėmesį, kad dauguma automobilių atliekų įrašytos į pavojingųjų atliekų sąrašą. „Sąraše yra elektros ir elektroninė įranga, jų dalys, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, tepaluoti skudurai bei sorbentai, panaudota alyva. Numestos bet kur, nerūšiuojamos ar netinkamai tvarkomos atliekos patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, sunkieji metalai ir kitos atliekos teršia orą, geriamąjį vandenį ir maistą. Lietuvoje kol kas tai – didžiulė problema“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

S.Ašmono tvirtinimu, viena pavojingiausių atliekų yra alyva. „Ji gaminama iš naftos, lengvai užsidega, o užsidegusi išskiria pačių įvairiausių pavojingų teršalų. Tarp kaimo bei miestelių gyventojų yra populiaru panaudota alyva tepti medieną. Esą alyva stabdo jos puvimą, apsaugo nuo kenkėjų. Tačiau tepti medienos alyva nepatartina, nes tokia mediena tampa pavojinga atlieka“, - aiškino „Žalvario“ komercijos direktorius.

Jo teigimu, padangas, alyvą ir kitas atliekas Europos Sąjungos direktyvomis yra įpareigoti surinkti ir tvarkyti autoservisai, kuriuose tos padangos ar alyva, taip pat kitos automobilių dalys yra keičiamos. „Bėda ta, kad dažnai šios pavojingos atliekos tvarkomos netinkamai, kenkiant gamtai. Tarkim, panaudota alyva deginama krosnyse, šildant patalpas. Per kaminus į atmosferą išmetame šimtus tonų labai pavojingų teršalų. Amortizatoriai atiduodami ne atliekų tvarkytojams, tai yra mums, o į metalo laužą, nors juose gausu alyvos. Slėpdami panaudotos alyvos susidarymo faktą neatsakingi autoservisai nepriduoda tvarkytojams tepalo filtrų, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti šios atliekos kiekį,“, - piktinosi S.Ašmonas.

S.Ašmonas: „Pavyzdingas atliekų tvarkymas yra mūsų visų reikalas – ir jis reiškia ne tik švarią gamtą ir apsaugotą žmogaus sveikatą."

Atsakingiausi – atstovų servisai

Pasak „Žalvario“ komercijos direktoriaus, autoservisai dažnai neturi informacijos, kaip atliekos turi būti rūšiuojamos, laikomos, ženklinamos. „Atliekas privalu laikyti atskirose tarose, ant taros būtinas atlieką ženklinantis užrašas. Tačiau labai daug autoservisų, ypač mažesnių, šios taisyklės nesilaiko“, - pabrėžė LŽ pašnekovas.

Anot S.Ašmono, atsakingiausi autoservisai yra tie, kurie vadinami firminiais ar dirba su pasauliniais automobilių gamintojais bei detalių tiekėjais. „Gerai besitvarkantys autoservisai dažniausiai būna Vakarų kapitalo įmonės. Nesakau, kad lietuviams priklausančios automobilių dirbtuvės nesitvarko, tačiau vakarietiško kapitalo įmonėse atsakingumo lygis nepalyginti aukštesnis“, - neslėpė „Žalvario“ atstovas.

GMU prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas A.Vancevičius piktinosi, kad Lietuvoje yra daug neatsakingų bendrovių, tarp jų – ir autoservisų, kurie, užuot sutvarkę, atliekas veža į nuošalias vietoves ir išpila gamtoje. „Tai jau sukčiavimas – už atliekų tvarkymą gamintojai ir importuotojai jiems sumoka, o atliekos taip ir lieka neutilizuotos“, - sakė GMU atstovas.

UAB „Žalvaris“ komercijos direktorius su pavydu balse kalbėjo, kad, skirtingai nei Lietuvos verslininkams, investuotojams iš Vakarų priklausančių įmonių ar jų atstovybių mūsų šalyje vadovams įskiepyta, jog į atliekų tvarkymą reikia žiūrėti labai rimtai. „Dar iki įmonės atidarymo jos vadovai pradeda domėtis, kokia galioja atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje. Ypač šiuo požiūriu išsiskiria skandinavų ir vokiečių įmonės. Ten yra normalu mokėti už atliekų tvarkymą. Lietuvių mentalitetas kol kas toks, jog darau ką nors negerai tol, kol nesulaukiu bausmės, jei nubaus – tada žiūrėsiu, kaip toliau elgsiuosi“, - stebėjosi S.Ašmonas.

Kas geriau: bausti ar įtikinti?

Kalbėdamas su LŽ žurnalistu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tvirtino, jog ministerija pastaruoju metu daro viską, kad sutramdytų gamtos niokotojus. „Antai Seimui pasiūlėme keisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir gerokai padidinti baudas už aplinkos šiukšlinimą. Dabar, pavyzdžiui, už miškų teršimą nepavojingomis medžiagomis pilietis ar įmonė gali būti nubausta 200 litų bauda, saugomose teritorijose nuobaudos suma išauga dvigubai. Tačiau tai juokingos sumos žinant, kokia žala padaroma gamtai dėl šiukšlintojų veiklos“, - teigė Aplinkos ministerijos (AM) vadovas.

AM pasiūlytos kodekso pataisos bus svarstomos jau rudens sesijoje.

Vis dėlto skandinaviškų lengvųjų automobilių „Volvo“ atstovės Lietuvoje UAB „Sostena“ Standartų ir kokybės departamento vadovo Vyganto Ulicko nuomone, šiuolaikiniame pasaulyje toli gražu ne visuomet visuomenės elgesį galima paveikti draudimais ar didelėmis baudomis. „Patyrinėjęs Vakarų, o ypač Skandinavijos praktiką galiu pasakyti, jog draudimas nėra veiksmingas būdas diriguoti piliečiams. Šiandieninę visuomenę, kurios didžioji dalis yra gana išsilavinusi, geriau paveikti šviečiant. Tikrai nepakeisime tų piliečių, kurių blogi įpročiai jau susiformavo. Galime paveikti tik tuos žmones, kurie bręsta kaip asmenybės. O nuo mažens mokomi neteršti aplinkos vaikai to neleis daryti ir savo tėvams. Tuo tarpu baudomis efektyvu tramdyti neatsakingas įmones“, - kalbėjo vienas „Sostenos“ vadovų.

Ką gali nuveikti atsakingi vairuotojai?

Priversti neatsakingus autoservisus būti atsakingesnius gali padėti ir atsakingi vairuotojai, kaip tikino „Žalvario“ komercijos direktorius S.Ašmonas. „Atsakingi vairuotojai galėtų, pavyzdžiui, paklausti autoservisų darbuotojų, kaip bus tvarkomos iš jų automobilių išimtos pakeistos detalės, pavojingosios atliekos, kas su jomis bus daroma? Jei vartotojas rodys susidomėjimą atliekų tvarkymu, stengsis pasitempti ir autoservisai“, - pažymėjo LŽ pašnekovas.

„Pavyzdingas atliekų tvarkymas yra mūsų visų reikalas – ir jis reiškia ne tik švarią gamtą ir apsaugotą žmogaus sveikatą. Taip pat beveik visos automobilių atliekos gali būti panaudotos kaip antrinės žaliavos. Pavyzdingas atliekų tvarkymas reiškia, kad taupome žemės išteklius, kurių kiekvienais metais vis mažėja. Taip pat tai gerokai prisidėtų prie gamintojų, importuotojų tam tikrų atliekų sutvarkymo užduočių vykdymo“, - kalbėjo S.Ašmonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"