TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Siūlo griežtesnius saugumo reikalavimus lėktuvams

2015 10 11 12:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Susisiekimo ministerija parengė pataisas, kurios nevaldomoje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraidančius lėktuvus įpareigotų naudoti radiolokacinius atsakiklius.

„Visuose orlaiviuose, kurie skris Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, turės būti įrengta radijo ryšio aparatūra ir radiolokacinis atsakiklis. Daugelyje Lietuvoje skraidančių orlaivių tokia aparatūra ir atsakikliai jau būna įrengti, o Vyriausybės nutarimo projektu tik siekiama nustatyti prievolę atsakiklius įjungti skrendant virš Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Kuršių marių, ko nebuvo reikalaujama iki šiol“, – BNS pataisas aiškino ministerija.

Anot pataisos autorių, pakeitimai reikštų, kad šie orlaiviai būtų matomi skrydžių valdymo tarnyboms ir nelaimės atveju jiems galėtų būti operatyviai suteikta pagalba.

„Orlaiviuose, kuriuose tokios aparatūros ir atsakiklių nėra, bet jais bus norima skristi minėtoje oro erdvėje, juos reikės įrengti, tačiau šie įrengimo kaštai yra tikrai nedideli, ypač lyginant su saugumu, kurį bus galima užtikrinti jiems turint tokią įrangą“, – aiškina ministerija.

„Komerciniam oro susisiekimui šis pakeitimas iš esmės nėra aktualus, tokių orlaivių skrydžiai vyksta valdomoje oro erdvėje, kur tokie reikalavimai yra nustatyti ir dabar“, – taip pat nurodė pataisas rengusi ministerija.

Parengti šias pataisas pasiūlė Vyriausybės komisija, kuri po „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo „An-2“ nelaimės vertino žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Baltijos jūroje. Dėl papildomų reikalavimų skrendant virš vandens Vyriausybei bei ministerijoms pasiūlė spręsti ir Seimo komitetas, tyręs „An-2“ avarijos, paieškos ir gelbėjimo operacijos aplinkybes.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Orlaivyje buvo rastas tik vieno piloto – A.Mačiulio – kūnas. Jo organizme vėliau aptikta alkoholio.

Nelaimės priežastis tiriantis Susisiekimo ministerijos skyrius dar nėra pateikęs išvadų. Šis tyrimas kurį laiką buvo sustojęs, nes jam vadovavęs ministerijos orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys išėjo iš darbo.

„Kol pono B.Merkio nebuvo toje pozicijoje, šiek tiek buvome sustoję, bet dabar tęsiame darbus, analizuojame visą turimą informaciją. Kai ateis naujas tyrimų vadovas, manau, judėsime pirmyn. Jau yra įvykęs konkursas, kiek aš žinau, netrukus bus paskirtas nuolatinis saugos tyrėjas“, – BNS teigė laikinai ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriui vadovaujantis Arūnas Stankevičius.

B.Merkys, šiuo metu dirbantis lektoriumi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto Aviacinės mechanikos katedroje, BNS sakė, jog „An-2“ turėjo atsakiklį ir „panašu, kad jis buvo įjungtas“, tačiau ir su atsakikliais yra vietų, kur orlaiviai lieka nematomi.

„Ten nepadėjo, nes būna tokių zonų, kur atsakiklių, kaip ir visų radijo stočiųjų, nemato (...). Bet labai dažnai jis padeda ir žymiai saugiau visoje oro erdvėje, kai skraido su atsakikliais, nes skrydžių vadovai geriau mato visus orlaivius.Tai yra reikalingas dalykas oro saugai padidinti“, – teigė B.Merkys.

Visgi jis pažymėjo, kad mažiems orlaiviams įgyvendinti šį reikalavimą gali būti brangu.

„Tų atsakiklių, kurie tinka mažiems orlaiviams, yra palyginti nedaug modelių ir jie yra pakankamai brangūs. Atsakiklis yra toks daiktas, kuris spinduliuoja labai didelio intensyvumo radio spinduliuotę, ir jeigu dideliame orlaivyje yra vietos, kur padėti jo anteną toli nuo žmonių, kad spinduliuotė nebūtų jiems pavojinga, tai mažuose orlaiviuose tas techniškai yra sudėtinga“, – aiškino B.Merkys.

Iš ministerijos jis sakė pasitraukęs, nes esą „ten nebuvo sąlygų veiklą vystyti ir tai, kas ten yra daroma, yra tiesiog imitacija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"