TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Skausmas brangus tik popieriuje

Nukentėjusieji per eismo įvykius vis dažniau siekia prisiteisti ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą. Už patirtus dvasinius išgyvenimus jie prašo net milijonų, bet realybėje dažniausiai lieka be nieko.

Lietuvoje tapo įprasta po eismo įvykio prašyti iš kaltininko atlyginti ne tik materialinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą. Avarijos aukos eismo dalyviai ar jų artimieji reikalauja įvairiausių sumų - nuo kelių šimtų iki keleto milijonų litų. Paprastai brangiausiai moralinė žala vertinama įvykus tragiškoms nelaimėms ar eismo įvykiams, sukėlusiems didelį rezonansą visuomenėje.

Tačiau išsireikalauti iš tokių avarijų kaltininkų atlyginti moralinę žalą - bergždžias reikalas. Kaltinamųjų kišenėse dažnai švilpauja vėjai, tad net antstoliai bejėgiai įvykdyti teisingumą.

Ant pečių - beveik milijonas

Beveik prieš puspenktų metų Aleksandrijoje girtas 3 vaikus mirtinai suvažinėjęs buvęs policininkas Saulius Paulikas moralinę žalą žuvusiųjų tėvams bus priverstas mokėti visą gyvenimą. Jį teismas aukų artimiesiems įpareigojo atlyginti 900 tūkst. litų žalą. Tačiau šiuo metu pataisos namuose kalintis nuteistasis mokėti neskuba ir, atrodo, artimiausiu metu to daryti neketina. Tiesa, net jei išėjęs į laisvę S.Paulikas įsidarbintų ir sąžiningai kas mėnesį mokėtų po 1000 litų, prireiktų net 75 metų, kad jis iki paskutinio cento atsiskaitytų su nukentėjusiaisiais.

Nors nuo tragedijos prabėgo keleri metai, artimieji pinigų iš avarijos kaltininko nesulaukia iki šiol. "Nežinau, gal 20 litų ir sumokėjo, nesidomėjau, bet aišku, kad tokių pinigų, kuriuos jam priteisė teismas, jis niekada neišmokės. Tiesa sakant, jokie pinigai vaikų mums nesugrąžins, tiesiog norime, kad būtų vykdomas bent šioks toks teisingumas. Tegul S.Paulikas žino, kad prievolė atlyginti tokią didelę žalą lydės jį visą gyvenimą", - LŽ sakė avarijoje žuvusio anūko iki šiol gedinti Stanislava Bučkuvienė.

Brangios turto paieškos

Moteris nesitiki, kad avarijos kaltininkas tokius pinigus kada nors uždirbs, juolab kad savo vardu jis neturi jokio vertingesnio turto. Anot S.Bučkuvienės, net ir automobilis, kuriuo jis sutraiškė vaikus, buvo registruotas motinos vardu. 

Žuvusiojo mažamečio močiutei labiausiai gaila, kad šioje situacijoje jie palikti likimo valiai. Mat moralinę kompensaciją iš tragedijos kaltininko nukentėjusieji privalo išsiieškoti savo lėšomis. "Turtą išieškoti galima tik per antstolius, tačiau tai brangiai kainuoja. Kartą aiškinomės, kiek atsieitų mėginimas išieškoti iš S.Pauliko nors mažą dalį priteistos kompensacijos. Atsakė, kad po 2 tūkst. litų kiekvienam - tik tada jie pradės išieškojimo procesą. Apmaudu, jog kelių litų skolą turintį žmogų antstoliai smaugia nedelsdami, o čia trys vaikai užmušti ir nieko negalima padaryti", - piktinosi S.Bučkuvienė.

Netiki teisingumu

Tris mažamečius pražudžiusio policininko atvejis dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra vienetinis. Beveik prieš 5 metus 6 žmones eismo įvykyje pražudęs ir už tai 8 metams nuteistas Artūras Klumbys aukų artimiesiems taip pat įpareigotas sumokėti nemenką sumą - 440 tūkst. litų. Tačiau nukentėjusieji šių pinigų iki šiol nesulaukė. Tiesa, A.Klumbys po tragedijos pervedė aukų artimiesiems kelis tūkstančius litų, bet vėliau jaunuolio geranoriškumas baigėsi.

Sesers ir jos šeimos per šią kraupią avariją netekęs Artūras Zaiko LŽ patvirtino, kad eismo įvykio kaltininkas seniai nustojo mokėti priteistą žalą, be to, jis abejoja, ar išėjęs į laisvę ir susiradęs darbą A.Klumbys skubės atlyginti moralinius nuostolius.

"Pinigai gedulo nesumažins, bet ta suma turėtų priversti jį bent susimąstyti. Kita vertus, nemanau, kad teisingumas šiuo atveju triumfuos - na, išeis jis į laisvę, išvažiuos kur nors į užsienį, sėkmingai įsidarbins, o pinigų vis tiek nemokės, nes Lietuvoje atitinkamos institucijos nematys jo uždarbio ir negalės priversti atlyginti žalą", - kalbėjo A.Zaiko.

Didelė finansinė našta netrukus gali užgriūti ir už tragiško eismo įvykio sukėlimą 8 metams nuteisto buvusio policininko Sigito Šostako pečius. Aukų artimieji ruošia ieškinį, kuriame moralinę žalą prašoma įvertinti 700 tūkst. litų. Tiesa, prieš pusantros savaitės kaltinamąjį nuosprendį išklausęs avarijos kaltininkas pažadėjo dirbti visą gyvenimą, kad atlygintų nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Kad taip nutiktų, išėjęs į laisvę S.Šostakas privalės susirasti itin gerai mokamą darbą.

Beturčiai žalos neatlygins

LŽ kalbinti teisininkai neneigė, kad išsireikalauti atlyginti šimtus tūkstančių litų siekiančius moralinius nuostolius dažnai tiesiog nerealu. Jei kaltininkas neturi turto ir niekur nedirba, žalos atlyginimo procesas dažniausiai lieka gajus tik popieriuje. Tai LŽ patvirtino ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius.

"Jei žmogus nieko neturi, tai jis ir negali tos žalos atlyginti. Bet prievolė padengti moralinę žalą dėl to niekur nedingsta. Gal beturtis kada nors susiras gerai apmokamą darbą arba vieną dieną praturtės per loteriją. Tada įsižiebs viltis ir nukentėjusiesiems atgauti priteistą moralinę žalą", - LŽ aiškino G.Kryževičius.

Daugiau vilčių bent iš dalies atgauti priteistą moralinę žalą atsiranda tada, jei kaltinamasis gauna nuolatines pajamas. Tačiau net uždirbant vidutinį atlyginimą užtruks nemažai laiko, kol kaltinamasis sugebės visiškai padengti šimtatūkstantinius nuostolius. Mat žalai atlyginti iš atlyginimo išskaičiuojama tik dalis pajamų.

Prašymų daugėja

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamojo proceso katedros vedėjo dr. Raimundo Jurkos teigimu, teise po eismo įvykio reikalauti neturtinės žalos atlyginimo lietuviai naudojasi jau gerus penkerius metus. Anot jo, reikalavimų suma smarkiai skiriasi, nes kiekvienas eismo įvykis yra unikalus, o kiekvienas nukentėjusysis skirtingai vertina patirtus išgyvenimus. "Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad prašymų avarijos atveju reikalauti iš kaltininko atlyginti moralinę žalą Lietuvoje daugėja. Pasitaiko, kad prašo ir tūkstančio, ir 200 tūkst. litų. Mirties ar sunkių sužalojimų atveju kertelė kyla dar aukščiau. Bet tai nereiškia, kad tokias sumas teismai linkę patenkinti - dažniausiai apsiribojama kur kas mažesniais skaičiais", - LŽ tvirtino teisės ekspertas.

Pašnekovo teigimu, per eismo įvykį nukentėję žmonės gali prašyti priteisti tiek pinigų, kiek jiems atrodo teisinga. Mat įstatyme nėra numatyta ribų, todėl ieškinio suma gali siekti ir šimtus milijonų litų.

"Tokių atvejų, kad teismai patenkintų milijoninius moralinės žalos ieškinius dėl eismo įvykio, aš nežinau. Tiesa, iš S.Pauliko buvo prašoma priteisti 3 mln. litų, bet šios tragedijos moralinė žala buvo sumažinta kone 3 kartus", - LŽ dėstė R.Jurka.

Daugiau prašai, daugiau gauni

Teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje yra nustatytos ir papildomos neturtinės žalos dydžio įvertinimo aplinkybės, tokios kaip nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės, galimybių praradimas ir pan.

"Dažnai nukentėjusieji neturtinę žalą brangiai įvertina tikėdamiesi, kad kuo daugiau pinigų reikalaus, tuo daugiau jų gaus. Pavyzdžiui, prašantieji atlyginti 10 tūkst. litų žalą gali tikėtis gauti 1000 litų, o reikalaujantieji 100 tūkst. litų - 10 tūkstančių litų ar daugiau", - aiškino MRU Baudžiamojo proceso katedros vedėjas.

R.Jurka LŽ pabrėžė, kad teismai moralinės žalos dydį nustato ne "iš lubų", yra tam tikros teisinės ribos, pagal kurias tokiose bylose ir vadovaujamasi. "Kiek esu susidūręs asmeniškai, tai priteista moralinės žala, jei avarijoje nebuvo žuvusiųjų ar itin sudėtingų sužalojimų, svyruoja tarp 10-30 tūkst. litų. Tai maždaug 10 kartų mažiau, nei Lietuvoje dažnai įpratę prašyti nukentėjusieji. Tačiau iš esmės galutinė suma priklauso nuo to, kaip žmonės pagrindžia neturtinės žalos reikalavimus", - pridūrė jis.

Atlygina ir draudikai

Po avarijos už patirtą moralinę žalą gauti šimtatūkstantinę išmoką Lietuvoje praktiškai neįmanoma, o kelių tūkstančių - realu. Mat pagal galiojančias Transporto priemonės vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) įstatymo nuostatas, nukentėjęs avarijoje gali prašyti atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą iki 2500 eurų (apie 8600 litų). Nuo šių metų birželio 11 dienos ši suma didės dvigubai.

"Avarijoje nukentėjęs žmogus - ir vairuotojas, ir keleivis - savo patirtą moralinę žalą gali apibūdinti laisva valia ir nepagrįsti to jokiais finansiniais dokumentais. Savo ruožtu draudikai išnagrinėja pretenziją ir, jei pripažįsta ją draudžiamuoju atveju, atlygina nustatyto dydžio sumą. Pagal TPVCAD nuostatas, neturtinė eismo įvykio žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo", - LŽ paaiškino bendrovės "PZU Lietuva" Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas Mindaugas Balinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"