TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sklaidosi nežinomybė virš „Saulės“

2015 03 03 6:00
Bandomasis traukinys "Saulė" vienintelį krovinį tiesiai iš Kinijos atvežė į Lietuvą 2011 metų pabaigoje. LŽ archyvo nuotrauka

Vasario pradžioje Kinijai išplatinus pareiškimą, kuriame pabrėžiamas noras aktyviau plėtoti draugiškus politinius ir ekonominius santykius su Lietuva, šviesesnė tapo ir šaudyklinio konteinerinio traukinio „Saulė“ ateitis.

Du ar net tris mėnesius trunkanti krovinių kelionė laivais iš Azijos į Europą ir atgal tenkina toli gražu ne visus užsakovus. Todėl maždaug prieš dešimtmetį bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ėmėsi žingsnių, kad krovinių siuntėjams būtų pasiūlytas alternatyvus sausumos kelias. Svarbiausias jo pranašumas – trumpesnis gabenimo laikas. Traukiniu atvežti krovinį iš Kinijos į Klaipėdos jūrų uostą užtrunka apie dvi savaites, o iš vieno svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių Kazachstano – vos 8 paras. Atrodė, lūžis turėjo įvykti prieš ketverius metus, po 2011-ųjų spalio Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės ir Kazachstano prezidento Narsultano Nazarbajevo susitikimo. Kazachai palaiko labai gerus santykius su Kinija, be to, per jų teritoriją driekiasi didelė „Saulės“ maršruto dalis. Optimizmo suteikė ir tai, kad jau tų pačių metų lapkričio 10 dieną Klaipėdą pasiekė iš Kinijos Čongčingo miesto startavęs pirmasis bandomasis traukinys su kroviniu, kurio galutinis maršruto taškas buvo Belgijos uostas Antverpenas, o po poros mėnesių toks pat traukinys iš mūsų uostamiesčio nudundėjo atgal į Aziją. Tiesa, šįkart jis riedėjo tik iki Kazachstano buvusios sostinės Almatos.

Tyliai, bet užtikrintai

Po bandomųjų važiavimų optimizmas liejosi per kraštus. 2012-ųjų pradžioje vienos projekto iniciatorių logistikos įmonės „VPA logistics“ valdybos pirmininkas Žilvinas Žilinskas sakė, kad maršrutu Almata-Klaipėda šaudyklinis traukinys „Saulė“ važiuos po du kartus per mėnesį. „Tačiau tai dar ne pabaiga. Mūsų planas - sujungti oro, geležinkelio ir sausumos transporto grandinę“, - tuomet kalbėjo verslininkas.

Iš tikrųjų "Saulė" šiandien kursuoja du kartus per mėnesį - pirmą ir trečią trečiadienį. Tačiau iš Klaipėdos traukinys važiuoja tik į Kazachstano Dostyko geležinkelio stotį ir iš jos, nors dar prieš kelerius metus buvo kalbama, kad jau 2015-aisiais kroviniai geležinkeliais tiesiogiai pasieks ir Kiniją.

Bet dabar „Saulė“ prisiminta ne dėl to, kad už lango – 2015-ieji. Lietuvos šaudyklinis konteinerinis traukinys atsidūrė dėmesio centre, kai vasario pradžioje Kinija prakalbo apie šiltesnius politinius santykius su mūsų valstybe. Jie atšalo 2013-aisiais, po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos vizito Lietuvoje.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovai teigia, jog visus pastaruosius metus bendrovė plėtojo „Saulės“ projektą per „žemesnio lygio“ ryšius su Kinija, nors viešumoje apie tai mažai buvo kalbama. Ir šis darbas, LG vadovų žodžiais, turėtų duoti gerų rezultatų jau artimiausioje ateityje. Kartu bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka pripažino, kad „atšilę santykiai politiniu lygmeniu (su Kinija – aut.) irgi suteikia papildomo optimizmo“.

Stasys Dailydka: "Atšilę santykiai su Kinija politiniu lygmeniu suteikia papildomo optimizmo." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Į Kiniją – per Kazachstaną

Pasak S. Dailydkos, jo vadovaujama įmonė ypač intensyviai dirba su Kinija nuo 2012-ųjų pabaigos, kai šioje šalyje buvo atidaryta LG atstovybė. „Mūsų atstovybės Kinijoje įkūrimas jau pasitvirtino. Drąsiai tai sakau. Esu labai patenkintas jos darbu“, - tikino LG vadovas.

O šiuo metu, S. Dailydkos teigimu, "Lietuvos geležinkeliai“ aktyviausiai dirba su Kazachstanu plėtodami „Saulės“ projektą. „Ši šalis turi milžinišką įdirbį Kinijoje. Į vieno Kinijos jūrų uosto terminalą ji yra investavusi net 100 mln. JAV dolerių. Kazachstane su Lietuvos delegacija lankęsis Saulius Stasiūnas (LG Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas plėtrai – aut.) aptarė ir pasirašė tam tikrus susitarimus su Kazachstano nacionalinės geležinkelių bendrovės „Kazachstan Temir Zoly“ atstovais, taip pat - galingomis vietos kompanijomis, kurios užsiima verslu geležinkelių srityje. Turime daugybę sutarčių, pasirašytų ir su analogiškomis kinų organizacijomis“, - dėstė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.

Jis taip pat informavo, kad, siekiant dar didesnio LG ir Kazachstano santykių intensyvumo, jau netrukus ir šioje šalyje bus atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ atstovybė. „Kas pažįsta Rytų tradicijas, tam daug pasakys toks faktas, kad patalpas mūsų atstovybės biurui savo vadovaujamos įmonės centrinėje būstinėje sutiko skirti pats „Kazachstan Temir Zoly“ prezidentas Askaras Maminas. Dirbdami vienoje vietoje galėsime koordinuoti veiksmus ir siekti geresnių rezultatų“, - pažymėjo S. Dailydka.

Jis priminė, jog Lietuvą, kaip itin patikimą partnerę vežti krovinius, kazachai atrado palyginti neseniai - 2013 metais, kai A. Maminas ir jo vadovaujama delegacija apsilankė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. „Iki tol kazachams prioritetas buvo Latvija, Rygos ir Ventspilio jūrų uostai, ir jie nieko daugiau aplink nematė. Tačiau vertinimas visiškai pasikeitė išvydus puikų, moderniausiomis technologijomis "apginkluotą" mūsų jūrų uostą. Kazachai atvirai sakė, kad nieko panašaus nesitikėjo pamatyti. Paskui situacija pasikeitė iš esmės. „Kazachstan Temir Zoly“ paskyrė viceprezidentą, atsakingą už logistiką, taip pat lietuvių ir kazachų santykius. Viceprezidento žodžiais, jis yra mūsų, Lietuvos, transporto logistas. Toks požiūris – labai teigiamas. Anksčiau turėjome tik dalykinius santykius, o dabar – dar ir palankiai pasikeitusį požiūrį. Taigi galutiniai rezultatai irgi bus geresni, nei galėjome tikėtis, ir tik laiko klausimas - kada“, - kalbėjo LG vadovas.

Lietuvių koziriai: patikimumas ir skaidrumas

Pasak S. Dailydkos, krovinių gabenimą tarp Rytų ir Vakarų per Lietuvą suaktyvins ir sprendimas pagal investicijų apsikeitimo programą prie Kazachstano ir Kinijos sienos statyti Lietuvai priklausantį intermodalinį terminalą, o Klaipėdoje – tokį pat terminalą, kuris bus Kazachstano nuosavybė. „Tai duos postūmį ne tik plėtoti „Saulės“ projektą, bet ir apskritai formuoti tranzitinius konteinerinius traukinius“, - pabrėžė LG vadovas.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas atkreipė LŽ dėmesį, kad „tokios šalys kaip Kinija, Kazachstanas ar Turkija niekuomet nepriima atsitiktinių, skubotų sprendimų“. „Didelės valstybės visada žvelgia į ilgalaikę perspektyvą, įvertina visas aplinkybes. Tačiau konkuruodami su estais, latviais ir net pagrindiniais Rusijos uostais pastaruoju metu jaučiame, kad akys krypsta į mus, nes ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva vertinama kaip gana stabilus ir saugus regionas, kur mažesnė tikimybė, jog nutiks kas nors tokio, kas dabar vyksta kitur. Verslui svarbiausia - saugumas. Tad kai po truputį nuo latvių pradėta atsisukti į mus, matome – skaidrus verslas ir skaidrus uostas turi pranašumų. Ir atsitiktinumų čia nebūna“, - sakė vienas LG vadovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"