Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Skurdžių rojus taksi versle

 
2017 04 19 11:48
Nors oficialūs duomenys liudija taksi vairuotojus gaunant elgetiškus atlyginimus, dėl to protestų sulaukta tik labai seniai. 
Nors oficialūs duomenys liudija taksi vairuotojus gaunant elgetiškus atlyginimus, dėl to protestų sulaukta tik labai seniai.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Taip negali būti“, – nusistebėjo vienas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovų sužinojęs, kad šešiolika Panevėžyje taksi paslaugas teikiančios bendrovės „Taxi Jazz“ darbuotojų vasario mėnesį uždirbo vos po 80,72 euro neatskaičius mokesčių, arba po 73,46 euro į rankas. Tai 28,54 euro mažiau nei šiuo metu valstybės remiamos pajamos.

VDI darbuotojo nuostabą galima suprasti. Lietuvos valstybė šiandien remia pajamas, kurios sudaro 102 eurus per mėnesį. Manoma, kad mažiau uždirbantis žmogus jau negali tinkamai tenkinti net savo minimalių fiziologinių poreikių. Kitaip tariant, jis geriausiu atveju sugeba tik gyventi pusbadžiu, galbūt yra priverstas elgetauti. Dėl to valstybė mažiau nei minimalios remiamos pajamos gaunantiems asmenims suteikia teisę gauti dar ir socialinę pašalpą. Sunku patikėti, kad valstybei iš savo kišenės dar tektų remti ir taksi vairuotojus, dauguma kurių yra vyrai pačiame jėgų žydėjime.

Tačiau „Lietuvos žinioms“ atliekant žurnalistinį tyrimą aiškėjo, kad toks biudžeto lėšų taškymas yra visai tikėtinas. Maža to, valdininkai prisipažįsta esą bejėgiai pakeisti šiuo metu taksi versle, o gal ir kai kuriose kitose ūkio šakose, sukurtą ydingą darbo apmokėjimo sistemą.

Orų atlyginimą moka vienetai

„Lietuvos žinių“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 930 taksi paslaugas teikiančių firmų. Koks yra vidutinis jų vairuotojų atlyginimas, daugeliu atvejų lieka paslaptis. Mat vasario pabaigoje valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai „Sodra“ pradėjus skelbti vidutinius Lietuvos draudėjų priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų vidurkius, šie tapo viešai prieinami tik tų įmonių, kurios turi akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) statusą. Apie kitų juridinių asmenų vidutines algas, pavyzdžiui, individualias įmones (IĮ), „Sodra“ duomenų neskelbia. O taksi versle būtent jos ir sudaro daugumą.

Tačiau iš kitų draudėjų, apie kurių vidutinius atlyginimus valstybinio socialinio fondo valdyba jau pateikė duomenis, vidutinio darbo užmokesčio galima susidaryti įspūdį, kad verslininkams taksi paslaugų teikimas šiandien yra nuostolinga veikla. O vairuotojams tai reiškia apskritai gyventi visuomenės užribyje, pusbadžiu, o gal net ir badaujant. Tai labai keista žinant, kad vairuotojai kituose transporto sektoriuose, pavyzdžiui, krovinių vežimo, yra vieni geriausiai mokamų darbuotojų šalyje.

Dienraštis išsiaiškino, kad Lietuvoje yra vos kelios taksi paslaugų bendrovės, kuriose vairuotojams mokami santykinai orūs atlyginimai. Visos jos veikia Vilniuje. Bene dosniausia jų yra su „eTaksi“ prekės ženklu sostinėje dirbanti UAB „Oryo“, kur darbuotojo vidutinis mėnesinis atlyginimas vasarį siekė 1142,34 euro popieriuje, arba 868,18 euro atskaičius mokesčius.

Bene garsiausia Vilniuje taksi paslaugų bendrovė „Martonas“ darbuotojams vidutiniškai po mokesčių vasario mėnesį išmokėjo po 610,65 euro. Tačiau dauguma ir Vilniaus, ir kitų šalies miestų bei kaimų taksi firmų darbuotojų paskutinį žiemos mėnesį tenkinosi 200–350 eurų alga neatskaičius mokesčių, arba 182–312,5 euro į rankas. Tai gerokai mažiau nei Vyriausybės patvirtinta minimali alga, kuri nuo 2016 metų liepos 1-osios yra 380 eurų popieriuje, arba 335,3 euro atskaičius mokesčius.

Kaltino „užgėrimus“

Vis dėlto ir tokiame niūriame fone išsiskyrė taksi bendrovės, kurios, „Sodros“ duomenimis, vasario mėnesį savo darbuotojams vidutiniškai už darbą sumokėjo vos po 100–150 eurų iki mokesčių, arba 91–136,5 euro – po jų. „Lietuvos žinios“pakalbino keleto jų vadovus. Nė vienas jų, savaime suprantama, net neužsiminė, kad, be oficialiojo, dar galėtų būti jų vadovaujamoje bendrovėje mokamas ir neoficialus atlyginimas vokeliuose. Buvo nurodomos kitos priežastys, tarp jų ir ta, kad darbuotojai neva pratinami prie naujo socialinio modelio.

Savita rekordininkė tarp mažiausias algas mokančių taksi bendrovių yra jau minėta Panevėžio UAB „Taxi Jazz“. Jos vasarį savo darbuotojams į rankas išmokėtas vidutinis atlyginimas – 73,46 euro – neatlaiko jokios kritikos. „Taxi Jazz“ direktorius Edmundas Valantiejus dėl skurdžių savo darbuotojams mokamų algų teisinosi atviriausiai ir, ko gero, originaliausiai. Jis bedė pirštu į firmos vairuotojus, kurie esą turi stiprų polinkį į alkoholį, nuolat daro pravaikštas, o jos oficialiose ataskaitose vėliau virsta prastovomis, už jas nemokama, tad paskui darbdavys yra priverstas mokėti ir skurdų mėnesio atlyginimą.

„Dauguma mūsų darbuotojų yra, aišku, vairuotojai. Daugelis jų yra „nerimti“. Jie nuolat „dingsta“, gali būti, kad ir užgeria. Kartais tie „dingimai“ trunka tris savaites, o būna – ir mėnesį. Paskui toks vairuotojas „atsiranda“, savaitę padirba – ir vėl „dingsta“. Tos dienos, kurias tokie vairuotojai turėjo dirbti, bet nedirbo, mūsų buhalterijoje vėliau automatiškai paverčiamos pravaikštomis, už jas nemokama. Ir kai mokamas valandinis atlygis už faktiškai išdirbtas dienas, kurių dažnai per mėnesį būna ne daugiau nei trys, vairuotojas gali tegauti ir 20 eurų. Kadangi tokių vairuotojų yra ir daugiau, jų pravaikštos labai sumažina bendrą mūsų bendrovės atlyginimų vidurkį, kurį vėliau skelbia „Sodra“, – pasakojo Panevėžio taksi firmos vadovas.

Jis tvirtino, kad nedrausmingus vairuotojus seniai būtų pakeitęs drausmingesniais, jei Panevėžyje apskritai tokių būtų įmanoma rasti. „Visi žino, kad Panevėžyje gauti darbą yra sunku, pas mus yra ir didžiausias nedarbas iš visų didžiųjų šalies miestų. Tačiau problema ne vien ta, kad nėra darbo. Nėra ir darbuotojų. Patikėkite, rasti gerą, neturintį žalingų įpročių taksi vairuotoją pas mus irgi labai sunku“, – kalbėjo E.Valantiejus.

Dauguma šalies taksi bendrovių darbuotojų paskutinį žiemos mėnesį tenkinosi vidutiniu 200–350 eurų atlyginimu neatskaičius mokesčių.

Tačiau jis žadėjo jau artimiausiu laiku atleisti visus nedrausmingus savo bendrovės vairuotojus, kad „negadintų atlyginimų vidurkio statistikos“.

Valdžia – bejėgė

Kitų taksi bendrovių vadovai nurodė kur kas subtilesnes priežastis, kodėl jų įmonėse darbuotojams mokama keliskart mažiau nei 150 eurų per mėnesį popieriuje. Tarkime, Klaipėdoje veikiančios taksi bendrovės „Amber taxi“, kurių darbuotojai vasarį vidutiniškai gavo po 118,75 euro popieriuje, arba 108,06 euro į rankas, direktorius Kęstutis Rekašius neslėpė, kad tai yra firmos politika. „Mūsų firma yra labai maža, dirbame pakaitomis, mokame minimalų Vyriausybės nustatytą darbo atlygį už išdirbtas valandas (neatskaičius mokesčių, šiuo metu valandinis atlygis yra 2,32 euro – aut.), – vardijo „Lietuvos žinių“ pašnekovas. – Vairuotojai sutinka pas mus dirbti, nes pas mus jie dirba papildomai. Kažkur jie turi pagrindinį darbą, o atliekamu laiku prisiduria prie jau gaunamo pagrindinio atlyginimo.“

Apie 100 eurų į rankas mokančios vienos Kauno taksi bendrovės vadovas, nenorintis, kad jo pavardė būtų viešinama, apskritai didžiavosi, esą jo bendrovė „realybėje įgyvendina naują socialinį modelį, kuris dar įsigalios“. „Seimas galutinio socialinio modelio dar nepatvirtino, bet pas mus jis jau galioja. Laisvu nuo studijų laiku mūsų bendrovėje vežiodami keleivius gali mokslams užsidirbti koledžų, universitetų studentai. Kai kurie jų net neturi globėjų, kurie juos išlaikytų, tad jeigu ne mes, tektų mesti mokslus. Nesakau, kad esame geri darbuotojams, bet ir mums, firmų savininkams, šalyje, kurioje niekas nėra linkęs naudotis brangiais taksi automobiliais, labai mažai kas lieka“, – skaičiavo kaunietis.

Tačiau neatrodo, kad valstybinės institucijos tikėtų taksi bendrovių vadovų pasiteisinimais. Ko gero, jos mano, kad atlyginimai taksi paslaugas teikiančiose įmonėse vis dar mokami nelegaliai. Pripažįstama ir tai, kad atskleisti galimą mokesčių slėpimą nėra nei pajėgų, nei teisės aktų.

Tarkime, šit kaip situaciją taksi rinkoje komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyrius: „Problema – tikrai aktuali ir opi, deja, tikrai ne visus klausimus gali atsakyti „Sodra“. Atsakysime apibendrintai, tačiau plėtojant tyrimą tikrai būtų naudinga pasikonsultuoti su valstybinėmis Darbo ir Mokesčių inspekcijomis, Finansinių nusikaltimų bei Specialiųjų tyrimų tarnybomis. Na, o įstatymai, pirmiausia, įtvirtina teisingo darbo apmokėjimo reikalavimą, kurio pažeidimus tiria skirtingos institucijos. Teisės aktuose yra įteisinta minimali mėnesinė alga, kuri turi būti mokama už visą darbo dieną visą mėnesį dirbančiam žmogui. Yra patvirtintas ir minimalus valandinis atlygis, tačiau juk galima dirbti ir valandą per mėnesį, teoriškai, žinoma. Pagrįsti mažą darbo užmokestį teoriškai galima įvairiais būdais, o su tuo jau kelerius metus kovoja jėgas suvienijusios „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija.“

„Lietuvos žinių“ kalbintas VDI vadovas žadėjo, kad bent jau „Panevėžio atvejis bus nuodugniai ištirtas, nes taip negali būti“.

Sostinėje daug metų veikė dviejų asmenų grupė, įsteigusi dvi dešimtis taksi įmonių. Jos per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 mln. eurų mokesčių.

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme imta nagrinėti didžiausia su keleivių vežimu taksi automobiliais susijusi byla, kurioje kaltinimai pateikti daugiau nei 20 asmenų ir antra tiek taksi bendrovių. Byla nagrinėti teismui buvo atiduota dar 2015 metų spalį, tačiau tyrimas pradėtas dar seniau – 2012 metais. Prokuratūra yra skelbusi, kad sostinėje daug metų veikė dviejų asmenų grupė, įsteigusi dvi dešimtis įmonių. Ji per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo 2 mln. eurų mokesčių. Galimi pinigų plovikai prisidengdami taksi verslu buvo susikūrę tikrą rojų iš pirmo žvilgsnio skurdžių karalystėje. Bylą žadama baigti nagrinėti metų pabaigoje. Matyt, nuo jos baigties daug priklausys ir viso galimo šešėlinio taksi verslo pažabojimas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"