TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Slidu, vadinasi, pavojinga (1)

Nors jau rytoj prasideda kalendorinė žiema, nelabai aišku, koks metų laikas. Tačiau neabejokime: šaltis, dargana savo pasiims, ir važiavimo sąlygos taps tikrai sudėtingos.

Ypač sunku bus pradedantiesiems. Tad kaip važiuoti esant nepalankioms sąlygoms?

Vienas sudėtingiausių dalykų - suvaldyti slystantį automobilį. Kas šitatai įvaldo - tą galima drąsiai vadinti patyrusiu vairuotoju.

Slydimo anatomija

Pajudant iš slidžios vietos svarbiausia ratams neleisti per daug slysti. Vadinasi, būtina pradėti važiuoti mažesniais variklio sūkiais ir labai švelniai atleisti sankabą. Vos pastebėjus automobilį slystant, reikia tučtuojau švelniai atleisti akceleratorių ir nekeisti sankabos pedalo padėties.

Jau pradėjus važiuoti, perjungiant pavaras iš antrosios į trečiąją ir iš trečiosios į ketvirtąją - galima akceleratorių spausti iki galo ir pavaras perjungti žaibiškai.

Kaip žinoma, tokiais atvejais būtina būti pasirengusiam labai tikėtinam šoniniam poslydžiui ir, jei jis įvyko, būtina nedelsiant švelniai suktelėti vairą į poslydžio pusę. Čia derėtų priminti: kalbame apie automobilius, varomus priekinių ratų.

Esant labai slidžiai kelio dangai tai turime atlikti kuo švelniau. Ir gerai įsidėmėkime, ko tokiu atveju daryti nevalia. Būtent: labai slidžiame kelyje negalima staigiai atleisti sankabos, atitinkamai nepaspaudus droselio valdymo pedalo. Kitaip pasielgę galime bemat išlėkti iš kelio.

Mechanika

Tikriausiai visiems teko daug kartų matyti, kai nuo slidaus kelio automobilis, rodos, dėl nesuprantamų priežasčių, išlėkė į šalikelę. Pasiteiravus tų mašinų vairuotojų kaskart išgirsdavai maždaug tą patį: "Niekaip nesuprantu, kodėl taip atsitiko: be jokios akivaizdžios priežasties ar mano kaltės mašina ėmė slysti šonu, nieko negalėjau padaryti".

Tad kaip čia yra iš tikrųjų?

Jeigu įsibėgėję antrąja pavara, kuria galime važiuoti iki 60 km/h, norime įjungti trečiąją, nepamirškime, jog tai privalome daryti labai švelniai. Perjungiame pavaras taip, kaip mus mokė per vairavimo pamokas: visiškai atleidžiame akceleratorių ir numiname iki galo sankabos pedalą; variklis perjungiant pavaras dirba tuščiąja eiga. Vadinasi, vietoj buvusių didelių variklio sūkių teliko, sakykim, 600 arba 700 sūkių per minutę (vadinamieji tuščios eigos apsisukimai). Jei dabar įjungtume trečiąją pavarą ir staiga atleistume sankabą, neišvengiamai užblokuotume varomuosius ratus (užpakalinius arba priekinius) arba vieną iš varomųjų ratų (prisiminkime diferencialą!).

Bet kuriuo atveju imsime suktis vilkeliu ir patirsime visas tokio sūkio pasekmes.

Šis momentas itin pavojingas: variklis dirba labai mažais sūkiais, nes akceleratorius yra atleistas. Staigiai atleisdami sankabą, sujungiame užpakalinius ratus (arba priekinius, jeigu jie varomieji) su varikliu. Kad šis sujungimas neturėtų neigiamų pasekmių, ratų sukimosi greitis turi atitikti variklio sūkių skaičių, padalytą iš perdavimo santykio, būdingo tai pavarai. Jei variklis įstengia atlikti apie šešis tūkst. apsukų, tai perjungus pavaras iš antrosios į trečiąją, sūkių skaičius turi būti apie 3,5-4 tūkst. - maždaug atitikti maksimalų sūkio momentą arba būti vos vos už jį mažesnis.

Sujungus ratus su varikliu be šios sąlygos, greitai besisukantys ratai susidurs su gerokai lėtesniais variklio apsisukimais. Prasidės galynės: ratai ims greitinti variklį, o variklis stengsis pristabdyti ratus.

Kas nugalės? Žinia - variklis. Tik labai didelė jėga įstengtų, esant uždarytam droseliui, padidinti variklio sūkius nuo 700 iki 3,5 tūkstančio. Iš kur imti tokią jėgą? Iš varomųjų ratų? Bet jie slidinėja, ir mašina yra visiškai bejėgė.

Jei kelio danga grublėta, poslydis bus nedidelis - padangos sucyps, automobilio greitis šiek tiek sulėtės, ir daugiau nieko.

Slidžiame kelyje, aišku, bus kitaip: ratai nepajėgs įsukti variklio net per 2-3 sekundes, tad abu varomieji ratai ar vienas iš jų ims slysti. Gali įvykti ir dalinė blokada, kai ratas, kuriam derėtų riedėti, pavyzdžiui, 200 sūkių per minutę greičiu, ims riedėti 5 apsisukimais per minutę; praktiškai tai tolygu nuliui, o šiuo atveju - slydimui.

Taigi kad neužblokuotume varomųjų ratų ir išvengtume slydimo, prieš atleisdami sankabą turime akceleratoriaus paspaudimu padidinti variklio sūkius. Šiuo atveju - iki pusės maksimalių apsisukimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"