TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Spūstys mažės, bet visiškai neišnyks

2009 09 30 0:00
Šiuo metu transporto grūsčių sostinėje mažiau, tačiau kai kurios gatvės piko metu vis dar dūsta nuo automobilių eilių.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Specialistai pataria nepainioti Vilniuje visu pajėgumu pradėjusios veikti automatizuotos šviesoforų sistemos su stebuklinga lazdele. Nors ir įdiegtos naujos technologijos, transporto spūstys mieste neišnyks. Tiesa, dabar eismą tapo lengviau kontroliuoti.

Ilgai laukta, skandalų lydima ir kai kurių vairuotojų keiksnota automatizuota šviesoforų valdymo sistema pagaliau veikia. Tikimasi, kad 145 mln. litų kainavusi naujovė padės sostinėje reguliuoti transporto eismą ir sumažinti spūstis.

Kita vertus, bent jau kol kas rytą į darbą, o vakare į namus nuosavu transportu vykstantys vilniečiai pernelyg nesidžiaugia. Piko metu kai kuriose sostinės gatvėse kaip ir anksčiau driekiasi automobilių eilės. Specialistai perspėja, kad visiškai išvengti spūsčių sostinėje nepavyks.

Sunkus įsibėgėjimas

Padaryti taip, kad sostinėje visiškai neliktų transporto spūsčių, kol kas techniškai neįmanoma. Pasitelkus naujas technologijas galima tik labiau jas kontroliuoti. XXI amžiaus didmiesčių siaubas - grūstys ir toliau kankins vilniečius bei miesto svečius. Tiesa, dėl naujų technologinių ir infrastruktūros sprendimų - papildomų estakadų ir aplinkkelių - padėtis yra geresnė nei 2005-2006 metais, kai Vilniaus eismas buvo visiškai chaotiškas.

Centralizuota eismo valdymo sistema Vilniuje turėjo būti iki galo įrengta kur kas anksčiau. Tačiau dėl įvairių priežasčių naujų technologijų "krikštynos" buvo vis atidėliojamos. Vis dėlto rugpjūčio 28 dieną sistema ėmė veikti visu pajėgumu.

Nors planuojami 6 "žalieji koridoriai" kol kas neveikia, naujovė ypatinga tuo, kad visi Vilniaus mieste esantys šviesoforai sujungti į bendrą sistemą. Dabar specialistai kompiuterių ekranuose gali matyti beveik visas sankryžas ir bet kuriuo metu keisti šviesoforų signalus bei reguliuoti automobilių srauto pralaidumą.

Automatizuota šviesoforų valdymo sistema kurį laiką jau anksčiau buvo išbandoma mieste. Ji veikė nenuosekliai - šviesoforai buvo reguliuojami tai vienur, tai kitur. Šiuos bandymus netrukus pajuto ir vairuotojai. Tiesa, džiugesiu jie netryško, mat kai kurių sankryžų šviesoforai ėmė keistai veikti - atitinkami signalai degdavo pernelyg ilgai arba per trumpai, dėl to nusidriekdavo ilgos mašinų eilės.

Modernios technologijos neišgelbės

Į šviesoforų sistemos diegimo konsorciumą prieš trejus metus susibūrė bendrovės "Urbico", "HNIT-Baltic", "Fima" ir "Siemens".

Tiesa, prieš savaitę bendrovė "Siemens" pareiškė pasitraukianti iš Vilniaus centralizuoto šviesoforų sistemos diegimo konsorciumo - neva bendradarbiauti su jo nariais tapo nebeįmanoma. O konsorciumo lyderė "Urbico" netruko atgal pažerti analogiškų priekaištų bendrovei "Siemens", abu partneriai grasino teismais.

Kalbėdamas apie "žaliąjį eismo koridorių" "Siemens" pramonės sprendimų vadovas Kęstutis Čiplys neneigia, kad įdiegus naują sistemą visiškai išvengti grūsčių nepavyks. Jo nuomone, net ir moderniausios technologijos nepavers sostinės miestu, kuriame nėra transporto spūsčių. Tačiau specialistas viliasi, kad vilniečiai jau pajuto automatizuotų šviesoforų pranašumą. "Įdiegus šią sistemą eismo pralaidumas pagerėjo 20, o kai kur ir 30 procentų. Tai geresnis rezultatas, nei tikėjomės. Pradėjus įgyvendinti projektą buvo kalbama tik apie 15 proc. ribą. Žinoma, sostinėje yra ir bus vietų, kur automobilių spūstys vis dėlto susidarys, nes nekeičiant gatvių infrastruktūros kompiuterinėmis technologijomis pagerinti eismo pralaidumą vargu ar fiziškai įmanoma", - LŽ sakė K.Čiplys.

Sistemą rengusios bendrovės specialistas pripažįsta, kad rezultatas bus bergždžias, jei eismo dalyviai nepaisys taisyklių. "Turime daug pavyzdžių, net ir filmuotos medžiagos, kaip vairuotojai bei pėstieji nekultūringai elgiasi gatvėse. Tuo metu "žalioji banga" veiksminga tik tada, kai laikomasi saugaus greičio ir netrukdoma važiuoti kitiems automobiliams", - pridūrė K.Čiplys.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros lektorius Nerijus Kudarauskas LŽ sakė asmeniškai pastebėjęs, kad spūsčių sumažėjo, o kai kur jų išvis nebeliko. "Kad sistema jau veikia, pajutome. Kita vertus, yra gatvių, kur rytais tenka stovėti ir 30-40 minučių, tačiau anksčiau nuostabą kėlę daugybė naujų šviesoforų dabar, atrodo, duoda rezultatų. Būdavo dienų, kai sostinėje kelis kilometrus tekdavo važiuoti net pusantros valandos", - pasakojo universiteto lektorius.

Kultūros stoka

Jei automatizuota šviesoforų valdymo sistema veiks nepriekaištingai, dauguma sostinės vairuotojų iš darbo į namus atvažiuos bent 20 minučių greičiau. Vis dėlto tikėtis, kad mieste visiškai nebeliks spūsčių, naivu. Šiuo metu transporto priemonių yra tiek daug, kad jokios šiuolaikinės technologijos nepadės mieste užtikrinti idealių eismo sąlygų.

Vilniaus kelių patrulių rinktinės vadas Marius Putrimas LŽ teigė, kad paskutinėmis vasaros dienomis pradėjusi veikti automatizuota šviesoforų sistema bent rugsėjo pirmosiomis dienomis spūsčių problemos neišsprendė. Tačiau, pareigūno nuomone, dėl to būtų neteisinga kaltinti naujos sistemos. "Kiekviena naujovė yra sveikintina, tačiau nereikia pamiršti ir žmogiškojo faktoriaus. Kol keliuose ir gatvėse bus stokojama vairavimo kultūros, jokia kompiuterinė sistema neišgins grūsčių iš miesto. Jei visi vairuotojai gatvėse staiga taptų mandagūs, nereikėtų net automatizuotų eismo kontrolės sistemų, spūstys savaime sumažėtų", - LŽ aiškino M.Putrimas.

Psichologinės problemos

Savo ruožtu psichologai įsitikinę, kad spūstys gatvėse atsirado ne dėl ekonominių, bet psichologinių problemų. Jų teigimu, grūsčių sudarytojai - patys žmonės ir jų mąstymas. Pavyzdžiui, ekonomikos pakilimo metu Vilniuje nauji daugiabučiai ar biurų pastatai dygo kaip grybai po lietaus. Tačiau statybų organizatoriai, siekdami maksimalaus užstatymo, sąmoningai "pamiršdavo" prie pastatų įrengti erdvias automobilių stovėjimo aikšteles. Mieste taip pat itin trūksta požeminių ar daugiaaukščių stovėjimo aikštelių. Dėl šio trūkumo darbo dienomis automobiliai užgrūda miesto centrą ir jo prieigas. Vėliau, pasibaigus darbo dienai, automobilių virtinė juda miegamųjų rajonų link. Tokiu atveju spūstys neišvengiamos. Be to, Lietuvoje dauguma vairuotojų nelinkę nė akimirkai skirtis su automobiliu. Todėl siūlymas pagal galimybes kaip įmanoma dažniau naudotis viešuoju transportu ar pasivaikščioti pėsčiomis "ratuotiems" vilniečiams skamba it pasityčiojimas.

Psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna perspėja, kad spūstyse žmonės praranda ne tik laiką, poilsį bei gerą nuotaiką, bet ir patiria stresą, o dėl automobilių taršos gadinasi sveikatą. "Vėliau valstybei prireiks daug lėšų, nes reikės gydyti ne tik kamščiuose paaštrėjusias neurozes ar panikos priepuolius, bet ir astmą, lėtinį bronchitą, vėžines ir kitas ligas", - įspėjo R.Alekna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"