TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

SSP lėtina pasenęs transporto taikomųjų mokslų vertinimas

2015 07 15 6:00
Lietuvoje įdiegus SPP transporto srityje atpigs krovinių vežimas per mūsų šalies teritoriją. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Kol dinamiškiems taikomiesiems mokslo tyrimams bus taikomos sustabarėjusios fundamentinių mokslo tyrimų vertinimo nuostatos, net neverta tikėtis didesnio proveržio, taip pat – ir transporto sektoriuje“, - teigė Europos Sąjungos (ES) "Horizon 2020“ mokslo programos komiteto (transporto konfigūracija) Lietuvai atstovaujantis ekspertas dr. Algirdas Šakalys.

Mokslininko teigimu, sumanumo arba išmanumo esmė – pačiomis naujausiomis moderniausiomis technologijomis paremtas tam tikrų procesų valdymas, kuris duoda greičiausią ir pigiausią rezultatą. Krovinių vežimo užsakovams tai reikštų, kad atlikę vos kelis veiksmus, pavyzdžiui, išmaniaisiais telefonais, galėtų sužinoti visą reikalingą informaciją apie krovinių vežimą per Lietuvą, maršrutus ir taip toliau. Valstybė, kuri aplenks kitas diegdama savo ūkyje sumaniuosius dalykus, taps nugalėtoja ir tarptautinėje konkurencinėje kovoje.

Žinoma, toks „sumaniojo transporto“ vaizdas yra labai supaprastintas. Kad krovinių vežimo ir logistikos sektorius veiktų pagal šiuolaikinius reikalavimus, būtina ir pati moderniausia infrastruktūra. O čia jau reikalingas ypač glaudus mokslo, verslo ir valdžios bendradarbiavimas. Tam Europos Komisija inicijavo Sumaniosios specializacijos programą (SSP), kuriai prioritetus parengė ir Lietuva. Mūsų šalyje prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių rengimą koordinuoja Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Jie atrenkami įvertinus didžiausius to ar kito regiono pranašumus.

„Mums neblogai pavyko atrinkti tiek Lietuvos transporto sektoriaus tolesnės plėtros prioritetus, tiek jų įgyvendinimo technologijas ir priemones, tačiau dabar laukia iššūkiai juos įgyvendinant praktikoje“, - interviu "Lietuvos žinioms" sakė dr. A. Šakalys.

Po vieną pralaimėsime

- Neseniai Vilniuje vykusiame SSP pristatyme Europos Komisijos atstovai gyrė Lietuvą už tai, kad ji buvo viena pirmųjų ES ir pirmoji tarp Baltijos šalių parengusi ir pristačiusi savo programą. Kas iš to Lietuvai?

- Tai reiškia, kad Lietuva jau gali pradėti įgyvendinti savo ambicingą Europos Sąjungos 2014 -2020 m. struktūrinių fondų remiamą programą, siekdama proveržio net šešiuose sektoriuose, tarp jų - transporto ir logistikos. Mokslo ir verslo atstovai nekantraudami laukė, kada ši programa pradės veikti. Ji atveria plačias galimybes mokslui ir verslui efektyviai bendradarbiauti siekiant lyderystės konkrečiame ūkio segmente, įgyvendinant specifinius SSP prioritetus.

- Ar su visais Lietuvos SSP prioritetais transporto sektoriuje sutinkate jūs, mokslininkas, dalyvavęs rengiant šią programą?

- Sumaniosios specializacijos prioritetai transporto sektoriuje buvo atrenkami kvalifikuotai ir skaidriai, nors kartais verdant ir aštrioms transporto verslo, mokslo ir valdžios institucijų atstovų diskusijoms. Manau, kad mums neblogai pavyko atsirinkti tiek transporto sektoriaus tolesnės plėtotės prioritetus, tiek jų įgyvendinimo technologijas ir priemones.

Dr. Algirdas Šakalys: “Lietuvoje ignoruojama naujausia patirtis ir žinios, sukauptos dalyvaujant prestižinėse ES tyrimo programose ir projektuose.” /LŽ archyvo nuotrauka

Vertindami iššūkius, kuriuos turi atspindėti sumaniosios specializacijos prioritetai transporto sektoriuje, visų pirma buvome priversti įvardyti grėsmę prarasti pozicijas tarptautinėse transporto ir logistikos rinkose, ypač konkurencinėje kovoje dėl Azijos ir Europos prekybos srautų. Įvertinome ir pasekmes, kurios randasi dėl blogėjančių politinių ir ekonominių santykių su Rusija. Todėl vienas iš Lietuvos SSP prioritetų transporto srityje yra skirtas naujų tarptautinių transporto ir logistikos jungčių plėtotei, kartu kuriant ir diegiant inovacinius tarptautinių transporto koridorių ir globalių logistikos tinklų valdymo modelius.

Beje, atsižvelgiant į naujausius globalizacijos iššūkius tenka pripažinti, kad neberacionali tampa tradicinė logistikos-tiekimo grandinių architektūra, suformuota konkrečios bemdrovės interesų pagrindu. Naujoji globali sistema privalo pasiūlyti: pirma, inovacinius paskutinės mylios ir ilgų nuotolių vežimų integracijos modelius; antra, mechanizmus bei modelius, užtikrinančius sklandų perėjimą nuo dabartinių nepriklausomų (atskiros brendrovės) tiekimo grandinių prie atviro tipo tiekimo tinklų, kuriuose ištekliai yra suderinami, susiejami ir prieinami net mažo dydžio įmonėms; trečia, instrumentus, šalinančius komunikavimo barjerus tarp tiekimo grandinės partnerių.

Kita vertus, diskusijų laikas dėl programos turinio jau baigėsi. Dabar prasidės jos įgyvendinimo etapas. O pačios programos korekcijos bus galimos ir yra numatytos 2017 metais, atlikus pirmo jos įgyvendinimo etapo analizę.

Šiuo metu daug svarbesnis klausimas yra ne programos turinys, o tai, kaip užtikrinti sklandų SSP įgyvendinimą praktikoje. Programos prioritetų technologijų ir veiksmų finansavimas numatytas iš kelių šaltinių. Tokių suskaičiavau mažiausiai šešis, ir kiekvienas konkursas turės specifinius reikalavimus. Deja, kol kas neaišku, kokiais mechanizmais bus galima užtikrinti nuoseklų proceso "tyrimai-modelio parengimas-modelio adaptavimas" įgyvendinimą kiekvienai konkretaus prioriteto technologijai.

Ignoruojamos naujausios patirtys

- Inovacijų diegimas reikalauja greičio, nes jos atsinaujina vis sparčiau. Ar Lietuva jau yra pasirengusi operatyviai priimti tai, kas yra pažangiausia, tačiau pagal mūsų turimus išteklius brangu?

- Žinoma, transporto sektoriuje technologijos dar neatsinaujina per mėnesio ar kelių mėnesių laikotarpį, kaip tai yra informacinių technologijų srityje, tačiau ir čia neretai atsitinka taip, kad inovacija tampa seniena jau po 2- 3 metų. Todėl verslui operatyvesnę paramą turi suteikti taikomojo mokslo atstovai, parengdami modernesnes technologijas ir verslo modelius ir talkindami juos diegiant. Čia svarbu operatyviai panaudoti ir tarpinius tyrimų rezultatus.

Beje, į glaudesnę mokslo ir verslo tarpusavio sąveiką yra orientuota ir naujoji ES mokslo ir tyrimų programa „Horizon 2020“. Jos darbo plano 2016-2017 metų galutiniame projekte (konkursiniai kvietimai bus paskelbti spalį) logistikos projektams yra keliami tikslai didinti logistikos grandinių efektyvumą, sumažinti komunikacijos tarp svarbiausių transporto ir logistikos žaidėjų trukdžius. O vieni iš labiausiai laukiamų projektų rezultatų yra 30 proc. sumažinti krovinių perkrovimo kainą naudojant multimodalinio transporto inovatyvius sprendimus konkrečiose tiekimo grandinėse, taip pat – 10 proc. sutrumpinti transporto priemonių ir konteinerių pakrovimo laiką bei sumažinti pristatymo nuotolius.

Vadinasi, konkursinių kvietimų dalyviams būtina pademonstruoti savo gerąją patirti ir sukauptas žinias dalyvaujant analogiškuose ar artimos tematikos projektuose bei pateikti konkrečią ir inovatyvią tyrimų metodologiją sprendžiant projekto uždavinius.

Tuo pat metu mūsų šalyje šventai laikomasi Lietuvos mokslo tarybos nuostatų, pagal kurias dalyvaujant konkursuose svarbiausias kriterijus, nuo kurio labiausiai priklauso sėkmė, yra prestižiniuose žurnaluose publikuotų straipsnių, paprastai parengtų remiantis prieš kelerius metus atliktais tyrimais, kiekis. Mūsų šalyje yra ignoruojama naujausia patirtis ir žinios, sukauptos dalyvaujant prestižinėse ES tyrimo programose ir projektuose.

Solidaus taikomojo mokslo straipsnio rengimo ir publikacijos trukmė - 4- 5 metai (3-4 metai sugaištami tyrimams, dar 1-1,5 metų - publikacijai parengti ir paskelbti). O per tą laiką paprastai generuojamos naujos taikomojo mokslo žinios, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos plėtojant konkrečius projektus (arba panaudotos konkursuose rengiant konkrečių projektu tyrimų metodologiją).

Kol dinamiškiems taikomiesiems mokslo tyrimams bus taikomos sustabarėjusios fundamentinių mokslo tyrimų vertinimo nuostatos, net neverta tikėtis didesnio proveržio visiškai išnaudojant tarptautiniuose projektuose sukauptą transporto taikomojo mokslo potencialą, kuris paskatintų spartesnę Lietuvos transporto sistemos plėtrą.

- Teigiama, kad pagal investicijas į inovacijas Lietuva atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo tokių šalių kaip Estija. O kokia padėtis Lietuvos transporto sektoriuje?

- Kalbėdami apie transporto sektorių, turime visiškai priešingą situaciją. Neseniai įgyvendinant ES 7 Bendrąją mokslo ir tyrimų programą atlikti projekto METRIC tyrimai parodė, kad vertinant transporto paslaugų inovacinį aspektą Lietuva kartu su Švedija, daugeliu Vokietijos žemių ir kai kuriais Beniliukso bei kitų šalių regionais yra viena iš pirmaujančių šalių ES. Estija mums šiuo atžvilgiu nėra nei pavyzdys, nei konkurentė. Bet tai nereiškia, kad galime užmigti ant laurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"