TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Stovėjimo aikštelės – konfliktų zona

2013 09 10 6:00
Kartais supykus ant kitų vairuotojų reaguojama neadekvačiai.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Praėjusią savaitę startavusi socialinė akcija „Nulis pykčio“ skatins vairuotojus šalies keliuose elgtis draugiškai. Tačiau pykti kartais tenka vos tik rytą išėjus iš namų: pamatome, kad išsiblaškęs kaimynas visiems vėl užstatė išvažiavimą iš daugiabučio kiemo.

Palikite telefono numerį

Su tokia problema dažniausiai susiduria didmiesčių gyventojai. Prie sovietinės statybos daugiabučių suprojektuotos aikštelės jau seniai nebetenkina išaugusio automobilių kiekio. Taip nutikus belieka dvi išeitys – ieškoti nenaudėlio kaimyno pačiam arba kreiptis į policijos pareigūnus. Kituose miestuose gyventojams rasti eismui trukdančio automobilio savininką problemos dažniausiai nekyla, nes daugelis kaimynų vieni kitus pažįsta asmeniškai.

Vilniuje, kuriame daug gyventojų atvykę iš kitų miestų arba dažnai kraustosi iš vieno nuomojamo buto į kitą, į pagalbą dažnai atskuba kokia automobilių numerius mintinai mokanti, stovėjimo aikštelės "priežiūrą" pro langą nuo pat ryto iki vakaro atliekanti močiutė.

„Pažeidimas, kai nesilaikant stovėjimo taisyklių užtveriamas kelias kitoms transporto priemonėms, priskiriamas C kategorijos įvykiams, į kuriuos policija turi atvykti per valandą. Jei yra laisvas ekipažas, vykstame iš karto. Tokių situacijų būtų labai paprasta išvengti, jei gyventojai elgtųsi atsakingiau ir įsimintų vieną paprastą taisyklę: neradote kitos stovėti tinkamos vietos ir užstatėte privažiavimą kitam automobiliui – palikite savo kontaktinį telefono numerį. Reikia gerbti kaimynus. Net jei sustojote penkioms minutėms – kam kelti konfliktą ten, kur jo galima paprastai išvengti. Tokie konfliktai gali įsisiūbuoti ir iki labai rimtų nesutarimų. Jei rytą žmogus skuba į darbą, jis visada pyks, kad kaimynas buvo neatsakingas ir nepaliko numerio arba skambinant neatsiliepia“, - sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistas Marius Naruševičius.

Tenka išvairuoti policininkams

Iškviesti į aikštelę policininkai pirmiausia bando „Regitros“ duomenų bazėje nustatyti transporto priemonės savininko registracijos vietą, telefono numerį. Jei šis neatsiliepia telefonu, o registracijos vieta šalia – beldžiamasi į duris, jei nepavyksta greitai rasti – kviečiamas transporto priemonę nutempti galintis vilkikas. Fiksuojamas administracinis teisės pažeidimas, surašomas protokolas. Techninę pagalbą policijai tokiais atvejais teikiančios įmonės Vilniuje iš transporto priemonės savininko už nutempimą reikalauja 200 litų, papildomai 15 litų kainuoja viena para saugomoje stovėjimo aikštelėje.

„Kartais, ypač žiemą, atsitinka taip, kad mažiau patyręs vairuotojas tiesiog nesugeba tinkamai manevruoti sausakimšoje aikštelėje. Tada atvažiavę patruliai jo automobilį išvairuoja patys. Gyventojai turėtų suprasti, kad į policiją reikia kreiptis tada, kai tikrai patys negali išspręsti problemos. Mums padėti nėra sunku, tačiau spręsdami tokias problemas galime ilgiau neatvykti į kitus įvykius, kur mūsų pagalbos reikės kur kas labiau“, - pabrėžė policijos atstovas.

Pabūgsta tik utilizacijos

„Kiekvienas automobilis – atskira istorija, pasakoti jas būtų galima nors ir visą dieną. Šiuo metu savo aikštelėje saugome daugiau kaip 1000 automobilių, kurių niekas neatsiima. Tokiais atvejais, kai nutempiame stovėjimo taisykles pažeidusį automobilį, savininkai atsiranda greitai. Tačiau būna labai problemiškų piliečių. Jei mašinos neatsiima ilgiau kaip metus, kreipiamės į teismą. Aišku, dažniausiai automobiliai 20 metų ir senesni, keliavę iš rankų į rankas, tad nustatyti savininką gali būti ir neįmanoma. Yra „Regitros“ duomenų bazėje kaip kokio nors piliečio nuosavybė, bet atvažiuojam ir pakiša mums pardavimo sutartį, dažnai net fiktyvią, su mirusiu asmeniu sudarytą. Dažnai tenka kovoti iki paskutiniųjų. Kai informuojame, kad neatsiėmus automobilį utilizuosime, atsiranda ir savininkas, noriau pradeda bendrauti“, - pasakojo sostinėje sulaikymo aikšteles administruojančios bendrovės „Sauda“ vadovas Saulius Kundrotas.

Anksčiau transporto priemonės nutempimo ir saugojimo paslaugas teikė ir savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. „Vilniaus savivaldybė, matyt, norėjo mums sudaryti konkurenciją, manė, kad ši veikla labai pelninga. Bet greitai pamatė, kad tokiame versle daugiau nuostolių nei pelno. Nors susirinkdavo jie visą grietinėlę - imdavo tokius automobilius, kur aišku, kad savininkas transporto priemonės ieškos“, - teigė S.Kundrotas.

Jis patikino, kad atvejai, kai įmonės vilkikams tenka į saugomą aikštelę išgabenti kitiems išvažiuoti trukdančius automobilius, yra retesni. Vasarą pasitaiko po kelis per mėnesį. Bet jų padaugėja rudenį, kai į sostinę iš įvairių miestų atvyksta būrys mažiau patyrusių vairuotojų.

Pasijaučia kiemo šeimininkais

Nutinka ir taip, kad akiplėšiški gyventojai savavališkai be namo bendrijos ar savivaldybės leidimo atsitveria sau stovėjimo vietą, įsirengia technines eismo reguliavimo priemones – kuolelius, kelio ženklus, nubraižo linijas. Tokių atvejų pasitaiko ne tik daugiabučių kiemuose, bet ir senamiestyje, kur privati stovėjimo vieta dažnam – aukso vertės.

Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius LŽ informavo, kad šiemet mieste užfiksuoti 23 tokio pobūdžio administraciniai teisės pažeidimai. Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 10 iki 2000 litų. „Dažnai nustatyti pažeidėjus galime tik su pilietiškų gyventojų pagalba. Jei niekas neprisipažįsta, o įrodymų konkretaus asmens atžvilgiu nepavyksta rasti, savivaldybei tenka šalinti tokius savavaliavimo atvejus. Kiemai dažniausiai yra bendro naudojimo, ir niekas negali sau susidaryti išskirtinių sąlygų. Kartais teritoriją prie kiemo valdo namo bendrija, tada eismo reguliavimą ji derina savarankiškai su Kelių policijos tarnyba. Tačiau dauguma teritorijų prie daugiabučių Vilniuje priklauso savivaldybei – vadinasi, visiems“, - teigė Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Būna, kad ėmę kovoti su neva ne savo vietoje automobilį statančiais kaimynais savo kiemo šeimininkais pasijutę gyventojai imasi neadekvačių priemonių – supjausto padangas, paberia po jomis vinių, apibraižo automobilius. Tokiu atveju dėl apgadinto turto transporto priemonės savininkui belieka kreiptis į policiją, sankcijas už tokį nusikaltimą numato Baudžiamasis kodeksas. Tačiau net jei ir aišku, kas tas vandalas, visada reikia įrodymų arba pilietiškų kaimynų liudijimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"