TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Streso įtaka vairavimui

2013 09 13 13:20
Suirzę vairuotojai atkreipia į save dėmesį ir skleidžia nerimą aplinkui. adelaidenow.com.au nuotrauka

Turbūt visi vairuotojai daugiau mažiau žino kokias skaudžias pasekmes gali sukelti nuovargis už vairo. Streso ar pykčio įtaka galbūt mažiau žinoma ir subtilesnė, tačiau ji taip pat egzistuoja.

Įvairūs tyrimai rodo, kad stresas ir pyktis yra susiję su rizikingesniu elgesiu kelyje ir dažnesnėmis avarijomis. Tai lemia du dalykai: sumažėjęs dėmesingumas ir rizikingesnis elgesys kelyje.

Įvairias psichikos būsenas, kurios gali daryti neigiamą įtaką vairavimui, galima apibendrinus sudėlioti į tris kategorijas: tai stresas ar įtampa, pyktis arba agresija ir nuovargis. Šios būsenos veikia žmogaus suvokimo, mąstymo ir reagavimo procesus: pablogėja dėmesys ir galime nepastebėti svarbių detalių, sulėtėja informacijos apdorojimas ir psichomotorinės reakcijos. Tai reiškia, kad įsitempęs, apimtas emocijų ar nuvargęs žmogus vairuodamas prasčiau suvokia ir įvertina aplinką bei atitinkamai prasčiau reaguoja į kelyje susidarančias situacijas. Eksperimentai vairavimo stimuliatoriuje rodo, kad įsitempęs ar emocijų apimtas žmogus prasčiau kontroliuoja savo kūną, taigi nesugeba reikiamu metu, tiksliai ir laiku atlikti vairavimo veiksmo. Kūno kontrolė ypač sumažėja ekstremaliose situacijose.

Jei žmogus yra įsitempęs, jaudinasi dėl tam tikros situacijos savo gyvenime, dalį jo dėmesio atitraukia emocijos ir natūralu, kad jo mažiau lieka vairavimui. Kritus dėmesingumui jis gali pats nejausdamas viršyti greitį, nepastebėti svarbių pavojaus signalų. Arba atvirkščiai – įsitempęs žmogus išorinius įvykius nesąmoningai susieja su savo vidine būsena ir, pavyzdžiui, tam tikrą situaciją kelyje gali suvokti kaip pavojingesnę nei ji iš tiesų yra. Tuomet jis gali staigiai stabdyti taip sukeldamas avarinę situaciją.

Įpykęs žmogus yra linkęs elgtis agresyviai ir tai pasireiškia kelyje. Piktas žmogus priima aplinką ir kitus vairuotojus kaip priešiškus, gali „stumdytis“, rizikingai lenkti, nesilaikyti saugaus atstumo, rodyti įvairius įžeidžiančius ženklus, mirksėti šviesomis ir apskritai – kelyje elgtis rizikingiau, tokiu būdu „išliedamas“ savo pyktį ant kitų vairuotojų.

Be to, avarijų tikimybė priklauso ir nuo būdingos vairavimo strategijos. Pavyzdžiui, yra labai didelė tikimybė, kad „susikaupęs“ vairuotojas ekstremaliose situacijose padarys klaidą, nes pernelyg stengdamasis save kontroliuoti tik pablogins savo koordinaciją, tačiau jis daug rečiau papuola į tokias situacijas, nes yra labai atsargus. Tuo tarpu „atsiribojantis“ vairuotojas gali sunkesnėmis eismo sąlygomis susikaupti ir vairuoti visai gerai, bet atsipalaiduoti lengvoje ar jam gerai pažįstamoje atkarpoje, pavyzdžiui, važiuojant į namus, ir padaryti klaidą.

Koks tu vairuotojas?

Rizikos laipsnį gali lemti ir vairuotojo tvarkymosi su emocijomis strategija kelyje. Cincinačio universiteto psichologijos profesorius Geraldas Matthewsas išskiria 5 vairuotojų strategijų tipus, kurios skiriasi rizikos lygiu. Tai konfrontacija, adrenalino troškimas, susikaupimas, emocionalumas, įvertinimo siekimas ir atsiribojimas.

Konfrontuojantis vairuotojas dažniausiai siekia „nukrauti“ emocijas vairuodamas, yra linkęs viršyti greitį, naudoja garso signalą, „spaudžia“ kitus vairuotojus ir dažnai pažeidžia eismo taisykles bei gauna baudas. Tuščiame kelyje toks vairuotojas važiuoja pakankamai ramiai, jo agresyvus elgesys pasireiškia tik tuomet, kai aplink yra kitų vairuotojų.

Susikaupęs vairuotojas ypač stengiasi vairuoti saugiai, laikosi visų greičio apribojimų, važiuoja lėčiau, laikosi tolimesnio atstumo nuo automobilio priekyje, kad tik iš anksto išvengtų visų realių ir įsivaizduojamų rizikų.

Emocionalus vairuotojas yra kritiškas sau – jis kaltina save, kad prastai vairuoja ir taip spausdamas save iš tiesų menkai pasitiki savimi, vairuoja susikaustęs, baikščiai, daro klaidas. Dažniausiai šie žmonės nemėgsta vairuoti ir sėda už vairo retai, priversti aplinkybių.

Įvertinimo siekiantis vairuotojas iš kiekvienos kelionės – net iki artimiausios maisto parduotuvės – nori „išspausti“ kažką vertingo, pavyzdžiui, pasijusti geresniu vairuotoju. Jis važiuoja lėčiau ir labai stengiasi vairuoti tobulai. Paprastai susikaupę, emocionalūs ar įvertinimo siekiantys vairuotojai po vairavimo jaučiasi išvargę, prastos nuotaikos, nes pats vairavimas jiems sukelia stresą.

Atsiribojantis vairuotojas yra nedėmesingas, kelyje galvoja apie įvairias buvusias situacijas ar ateities planus, menkai stebi kelią ir yra išsiblaškęs. Natūralu, kad jis daro klaidas, važiuoja per greitai ar per lėtai, pažeidžia taisykles ir papuola į avarijas.

G.Matthews įvardina dar vieną strategiją, kurios tikslas nėra susitvarkyti su kylančiomis neigiamomis emocijomis, bet veikiau pajusti malonumą. Tai adrenalino trokštantis vairuotojas, kuris jaučia malonumą rizikuodamas kelyje. Jis mėgaujasi greičiu, „nardo“ tarp kitų automobilių ir jaučiasi tarsi ralio trasoje. Jo elgesys gali būti labai panašus į konfrontuojančio vairuotojo, tačiau skiriasi tikslai: konfrontuojantis vairuotojas siekia išlieti pyktį, o adrenalino fanatikas siekia patirti malonumą.

Ar kuriame nors aprašyme atpažinote save? Galbūt esate ne grynasis tipas, bet bent iš dalies panašus. Tai signalas jums – su kokiais savo bruožais verta padirbėti: galbūt paieškoti kitų būdų išreikšti pykčiui arba sustiprinti pasitikėjimą savimi. Nustebsite, kai vieną dieną pajusite, kad tai ima atsispindėti ir jūsų vairavimo stiliuje.

Kaip išvengti galimos rizikos?

Prieš sėdant už vairo svarbu atkreipti dėmesį į savo būseną: ar aš dabar esu įsitempęs? Galbūt apimtas emocijų? Galbūt pavargęs? Jei suvokiate, kad jūsų savijauta gali jums trukdyti vairuoti, pamėginkite sau padėti. Prieš sėdant už vairo skirkite truputį laiko apsiraminimui ar poilsiui. Galima atsisėdus užsimerkti, atpalaiduoti visą kūną, jei yra galimybė, atremti galvą ir keletą minučių ramiai pakvėpuoti, pasiklausyti ramios muzikos, kad aprimtumėte ir pailsėtumėte.

Kad galėtumėte tai daryti, planuojant kelionę svarbu numatyti jai tiek laiko, kad kelyje nereikėtų skubėti ir turėti bent nedidelį laiko rezervą. Jei nuovargis apima esant kelyje ir jaučiate, kad tiesiog nebeįstengiate atsilaikyti, sustokite saugioje vietoje ir pasidarykite „miego pertraukėlę“ – nugrimzkite į snaudulį bent 10 minučių ir atsimerkę tikrai pasijusite žvalesni.

Stresą gali sukelti ir pavojinga ar netikėta situacija kelyje. Jei galite, sustokite ir pabūkite kol apsiraminsite. Galite atlikti atsipalaidavimą, pasivaikščioti aplinkui, pasiskambinti artimam žmogui ir pasikalbėti apie patirtą stresą – darykite tai, kas jums tuo metu labiausiai padėtų nuraminti emocijas.

Taip pat svarbu atpažinti savo strategiją kelyje ir susivokus stengtis atskirti savo būseną ir vairavimą. Jei jaučiate, kad negalite pilnai kontroliuoti savo emocijų ir elgesio kelyje, pagalvokite, ką galėtumėte padaryti, kad jūsų emocijos nekeltų grėsmės nei jums, nei kitiems kelyje.

Parengė Giedrė Putelytė lektorė, streso valdymo ekspertė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"