TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Su greičio matuokliais nesivaiko - užfiksuoja vidutinį greitį

2015 07 24 17:49
Atkarpos pradiniame ir galiniame taškuose vaizdo kameros fiksuoja mašinos valstybinius numerius ir, sistemai suskaičiavus laiką, per kurį transporto priemonė įveikė atstumą, nustatomas vidutinis greitis. LKPT nuotrauka

Jau daugiau nei mėnesį magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpoje (A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai), nuo 29 iki 34 kilometro, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) pareigūnai išbando naują transporto priemonių greičio kontrolės sistemą, kuri apskaičiuoja kiekvienos transporto priemonės vidutinį greitį tam tikrame kelio sektoriuje.

Įsitikinę stabiliu sistemos veikimu, praėjusią savaitę policininkai pradėjo oficialiai fiksuoti ir skirti baudas stebimoje trasos atkarpoje greitį viršijusiems pažeidėjams. Pirmoji vidutinio greičio matavimo savaitė nustebino pareigūnus: užfiksuoti tik keli atvejai, kai greitis buvo viršijimas daugiau kaip 40 km/val. ar 50 km/valandą.

Išanalizavus gautą statistiką matyti, kad greičio viršijimo atvejų sumažėjo maždaug 10 kartų. Testuojant šią sistemą buvo užfiksuota 10 transporto priemonių, kurios vidutinį greitį viršijo daugiau kaip 50 km/val., o per savaitę tokių atvejų nebuvo nė vieno. Daugiau kaip 40 km/val. greitį viršijo tik 2 transporto priemonės, kai testavimo savaitę tokių buvo užfiksuota 16. Daugiau kaip 30 km/val. greitį šią savaitę viršijo 11 automobilių, testavimo metu jų buvo 59.

„Akivaizdu, kad tokia sistema pasiteisino. Kaip ne kartą esame skelbę, viena pagrindinių tragiškų eismo įvykių priežasčių šiame kelyje yra didelis greitis. Per savaitę drastiškų greičio viršijimo atvejų sumažėjo iki minimumo, vadinasi savo tikslą policija pasiekė“, – teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

Penkių kilometrų atkarpos pradiniame ir galiniame taškuose vaizdo kameros fiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius ir sistemai suskaičiavus laiką, per kurį transporto priemonė įveikė atstumą, nustatomas vidutinis greitis, per kurį buvo įveikta atkarpa. Atkarpa, kurioje matuojamas vidutinis greitis, pažymėta įspėjamaisiais ženklais.

Analogiškos sistemos įdiegtos ir sėkmingai veikia kitose Europos Sąjungos šalyse. Eksperimentinė kelio „Via Baltica“ atkarpa pasirinkta neatsitiktinai. Šis kelias paženklintas vienomis tragiškiausių, gausiausių ir skaudžiausių eismo nelaimių visoje šalyje.

Kitąmet – iki šimto atkarpų

Transporto priemonių vairuotojų, kurie viršys vidutinį greitį, laukia baudos ar teisės vairuoti atėmimas. Šiuo metu, pavyzdžiui, už daugiau nei 50 km/h viršytą greitį numatyta bauda nuo 289 iki 434 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių. Policijos atstovų teigimu, piniginėmis baudomis nebus baudžiami tik tie vairuotojai, kurie vidutinį greitį atkarpoje viršijo mažiau nei 10 km/h.

„Kol kas kalbame apie vieną eksperimentinę atkarpą. Po kelių mėnesių įvertinsime rezultatus ir, jei sistema veiks taip, kaip tikimės, atėjus rudeniui ieškosime galimybių gauti reikiamą finansavimą, kad kitąmet galėtume įrengti iki šimto tokių atkarpų, kuriose būtų matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis“, - pažymėjo Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Jo teigimu, šimto tokių greičio matavimo sektorių įrengimui prireiktų apie 1 mln. eurų. Lietuvos keliuose naujiems sektoriniams greičio matuokliams preliminarų palaiminimą yra suteikusi ir premjero Algirdo Butkevičiaus pirmininkaujama Saugaus eismo komisija, Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijos.

„Esame treti nuo galo Europos Sąjungoje pagal eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių, ir iš šios duobės niekaip negalime išsikapstyti. Manau, neatsiras prieštaraujančių tam, kad kuo daugiau vairuotojų Lietuvos keliuose laikytųsi saugaus greičio, nebent kelių chuliganai, bet jiems siekiame sudaryti tokią aplinką, kad jų nebeliktų“, - sakė L. Pernavas.

Suteikia šansą pasitaisyti

Analogiškos vidutinio greičio matavimo sistemos jau yra naudojamos Italijoje, Olandijoje, Suomijoje, D. Britanijoje ir kitose ES šalyse. Pasak E. Šilerio, olandai, pavyzdžiui, yra pažengę dar toliau ir numatytose atkarpose ar net atskirose eismo juostose fiksuoja ne tik greitį viršijančius vairuotojus, bet ir tuos, kurie važiuoja mažesniu nei leistina greičiu ir taip stabdo eismą bei prisideda prie transporto spūsčių susidarymo.

„Mes to dar netaikysime, tai perspektyva, - pastebėjo E. Šileris. - Metodika yra patvirtinta generalinio komisaro įsakymu, o matuojamų kelio sektorių atstumus itin tiksliai apskaičiuoja metrologai. Pats principas yra netgi palankesnis žmonėms. Juk nejučia spustelėjus pedalą, momentinio greičio matuoklis pažeidimą fiksuos. Tuo tarpu matuojamoje kelio atkarpoje greitį trumpam viršijęs vairuotojas vėliau gali ir prilėtinti. Sektorių būdu matuojant vidutinį greitį, daugeliu atvejų greičio viršijimas apskaičiuojamas mažesnis nei būtų fiksuojamas stacionariais momentinio greičio matuokliais“, - pabrėžė komisaro pavaduotojas.

Anot E. Šilerio, vidutinio greičio matavimo sektoriai dažniausiai įrengiami ne miesto centruose, bet ilgesnėse stambiųjų gatvių atkarpose, įvažiavimuose į miestus. Labiau tinka tos gatvės ir keliai, kuriose eismo nestabdo šviesoforai ar mažiau šalutinių nuvažiavimų. Taip pat sektoriniai greičio matuokliai bus įrengiami magistraliniuose, krašto ar net rajoniniuose keliuose. Stacionarių momentinio greičio matuoklių Lietuvos kelių policijos tarnyba, be abejo, neatsisakys, o sektoriniai greičio matuokliai, viliasi policija, taps efektyvia papildoma priemone, mažinant greičiau nei leistina lakstančių vairuotojų skaičių keliuose.

Mažiau korupcijos

Policijos komisaras taip pat pažymėjo, kad ne baudos, o eismo ir visuomenės saugumas yra pagrindinis policijos veiklos tikslas.

Nuo šių metų liepos 1 d. baudų išieškojimą perleidus Valstybinės mokesčių inspekcijai tikimasi, kad pažeidėjams bus kur kas sunkiau išvengti prievolės sumokėti baudas.

Taip pat vis rečiau atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimus pavyksta išvengti ir Lietuvos keliuose smarkaujantiems vairuotojams iš kitų ES valstybių. Policija jau turi priėjimą prie dalies kitų Europos Sąjungos transporto priemonių registro ir gali pranešimą apie nuobaudą, išsiųsti ją kitų valstybių piliečiams. Tikimasi, kad artimiausiu metu sistema sujungs visų valstybių registrus, taip pat palaipsniui bus pašalintos paskutinės kliūtys, teisiniai skirtumai, kai kuriais atvejais trukdantys išieškoti baudas iš kitų ES valstybių piliečių.

Analizuodami pirmosios savaitės pažeidimų statistiką pareigūnai nustatė, kad nemaža dalis greitį viršijusių vairuotojų yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ateityje planuojama operatyviai apdoroti gautus duomenis ir pasienio ruožuose aktyviai stabdyti ypač ne ES valstybių, dažniausiai - Baltarusijos ir Rusijos vairuotojus, neleidžiant jiems išvengti atsakomybės. Dėl tokių bendrų priemonių policija tariasi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

"Apribodami kelių eismo taisyklių pažeidėjų ir policijos pareigūnų fizinį kontaktą ketiname kovoti su korupcijos apraiškomis, vis dar neapleidžiančiomis šios policijos veiklos srities. Visiškai įdiegus šią sistemą, ateityje galėtumėme atsisakyti rankinio greičio matavimo, kurį vykdo kelių policijos pareigūnai“, – kalbėjo L. Pernavas. Jis išreiškė viltį, kad Vyriausybė rudenį palaikys šią idėją ir skirs tam pakankamai lėšų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"