Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Su pramogų technika – lyg ant parako statinės

 
2017 07 19 16:00
Važinėti be specialios kaklo apsaugos keturračiu motociklu mirtinai pavojinga.
Važinėti be specialios kaklo apsaugos keturračiu motociklu mirtinai pavojinga. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Internete, ypač vasarą, mirgėte mirga kvietimų nerti į ekstremalias pramogas, kurioms naudojama ir technika. Tačiau pasivažinėjimas keturračiais motociklais, bagiais ar net visureigiais bekele slepia ir tamsiąją dalį – kartais apie ją pramogautojai sužino per vėlai.

Birželio viduryje iš vieno Aukštaitijos miesto į Labanoro girią atvykusi kompanija išsinuomojo keturis keturračius motociklus. Prieš pramoginę kelionę visiems buvo pasiūlyta pasirašyti sutartis dėl technikos nuomos. Žmonės savo parašais taip pat patvirtino išklausę instruktažą, kaip elgtis, kad kelionė būtų saugi.

„Nors padėjau parašą, iš tiesų tikro instruktažo nebuvo. Nuomos sutartis irgi mažai kas skaitė. Manėme, jog išsinuomoti keturratį yra tas pat, kas ir automobilį. Juk kai tekdavo važinėti nuomota mašina, visada žinodavome, kad ji yra apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju ir kasko draudimu. Tad atsitikus nelaimei žalą, išskyrus kelių šimtų eurų franšizę, padengia draudimas. Kadangi kelionės maršrutas driekėsi ne vien bekele, bet ir kraštu valstybinio kelio, kuriame galioja Kelių eismo taisyklės (KET), mums nekilo nė menkiausios abejonės, kad motociklai galėtų būti nedrausti kasko draudimu. Man ši aplinkybė paaiškėjo tik tada, kai keturračiu nuslydau nuo žvyrkelio ir nusiritau nuo statokos nuokalnės“, – pasakojo vienas savo pavardės nenoręs viešinti ekstremalaus žygio dalyvis.

Pavojingos pramogos

Aukštaičio teigimu, į avariją jis pateko dėl to, kad per greitai lėkė priekyje važiavęs instruktorius – teko vytis. „Buvau antras, stengiausi neatsilikti. Bet turėjau labai mažai keturračio valdymo patirties. Skriedamas dideliu greičiu pernelyg staiga pasukau vairą ir motociklas tapo nevaldomas“, – klojo pramogautojas.

Laimė, risdamasis į nuokalnę jis smarkiai nesusižeidė. Tačiau šiek tiek nukentėjo keturratis. „Man tie apgadinimai pasirodė nedideli, bet bendrovės savininkas pareiškė, esą motociklas yra brangus, kainuoja apie 30 tūkst. eurų, todėl net mažiausias įbrėžimas – aukso vertės. Atrėžiau, kad technika, ypač ta, kuria leidžiamasi į ekstremalius žygius, privalo būti apdrausta kasko, o aš turiu atlyginti tik franšizę. Tada išgirdau, jog ekstremalioms pramogoms naudojamų transporto priemonių kasko draudimu nedraudžia nė vienas Lietuvos draudikas. Pasirodo, pats pasirašiau sutartį, pagal kurią sugadinęs keturratį įsipareigojau atlyginti nuostolius. Dar sykį peržiūrėjau dokumentą, nes nebuvau jo atidžiai perskaitęs. Ir iš tikrųjų radau juodu ant balto parašyta, kad jei dėl mano kaltės kerturračiui padaroma žala, privalau jį suremontuoti arba atlyginti padarytus nuostolius grynaisiais, arba pakeisti tokiu pat techniškai tvarkingu motociklu. Bandžiau prieštarauti, jog prieš kelionę nebuvo suprantamai išaiškintos mano teisės ir pareigos, bet nepadėjo. Pavyko tik pasiekti, kad žalos sumą nuo pusantro tūkstančio eurų sumažintų iki kelių šimtų“, – piktinosi dienraščio pašnekovas.

Vyras prisipažino – jį net panika apima pagalvojus, kas būtų atsitikę, jei, tarkime, kelyje būtų sužeidęs kartu važiavusį žmogų. „Greičiausiai visa gyvenimą būčiau mokėjęs“, – nuogąstavo aukštaitis.

Draudikams ekstremalumas nepatinka

Lietuvos draudimo bendrovės dėl pernelyg didelės rizikos atsisako drausti nuo nelaimingų atsitikimų ar kasko draudimu ekstremalias pramogas teikiančias įmones. Vadinasi, jei keturračio vairuotojas žvyrkelyje būtų sužalojęs bendrakeleivį ir būtų buvęs pripažintas kaltu, jam pačiam būtų tekę atlyginti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių siekiančius materialinius ir moralinius nuostolius. Dėl šio pavojaus verslininkai paprastai neperspėja pramogautųjų, tad jie tiki, kad bet kokius padarytus nuostolius atlygins draudimas.

Romas Kišūnas: “Jeigu spaustume sudaryti sutartis, prarastume klientus."/VM "Viesulas" nuotrauka
Romas Kišūnas: “Jeigu spaustume sudaryti sutartis, prarastume klientus."/VM "Viesulas" nuotrauka

Rokiškio pramogų organizatoriaus Romo Kišūno nuomone, iš ekstremaliose pramogose naudojamos technikos patys rizikingiausi yra keturračiai, vandens ir sniego motociklai. Bagių nuoma užsiimantis viešosios įstaigos (VŠĮ) „Moto-Roki“ savininkas tvirtino anksčiau nuomodavęs ir keturračius. „Kodėl dabar to nebedarau? Keturratis yra tokia transporto priemonė, kuria važiuojant kyla didžiausia mirtinų tragedijų tikimybė. Kiekvienais metais įvyksta po keletą nelaimingų atsitikimų, pasibaigiančių mirtimi. Mat keturratis virsta į priekį, jo vairuotojui dažniausiai sulaužomas sprandas, o tai retai suderinama su gyvybe. Todėl keturratininkų varžybas rengiančios federacijos draudžia sportininkams stoti prie starto linijos be kaklo apsaugų. Manau, toks reikalavimas turėtų būti įrašytas į KET. Tada jų privalėtų laikytis ir viešojo eismo dalyviai, ir pramogautojai trasose“, – kalbėjo R. Kišūnas.

Šešios iš septynių Lietuvoje veikiančių draudimo kompanijų, įsitraukusių į Lietuvos transporto draudikų biuro veiklą (jis administruoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo (TPVCAP) draudimo žalas), patvirtino, kad draudžia TPVCAP draudimu ekstremalioms pramogoms naudojamas transporto priemones. Tačiau nedraudžia jų kasko draudimu, nes pernelyg didelė nelaimių rizika. „If P&C Insurance AS“ filialas Lietuvoje pripažino nedraudžiantis pramoginės technikos nei kasko, nei TPVCAP draudimu. „Toks yra vadovybės sprendimas“, – „Lietuvos žinioms“ paaiškino telefonu atsiliepusi darbuotoja.

Akmenys į vairuotojų daržą

Kiti ekstremalias pramogas siūlantys verslininkai, kuriuos kalbino „Lietuvos žinios“, buvo linkę visą atsakomybę dėl konfliktų, kylančių sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, versti pramogautojams. Kad bylinėjasi su pramogautoju dėl žygyje sudaužyto motociklo, neslėpė ir mažosios bendrijos Markizo Karabaso keturračių klubo vadovas Vitalijus Milaševičius.

„Žmonės įsigijo dovanų kuponą ir atvažiavo. Buvo instruktažas, duoti šalmai, apsaugos, pirštinės, aprodyta trasa, supažindinta su važiavimo taisyklėmis. Bet jie tų taisyklių nesilaikė, apgadino pakelės stulpą, tvorą ir brangų keturratį. Sutvarkyti tvorą kainavo nebrangiai – nuostolis siekė apie 100 eurų, todėl suremontavo ją. O štai atlyginti žalos už sugadintą motociklą nenori. Ekspertai apskaičiavo, kad keturračio remontas kainuos tūkstančius. Žmogus atsisako atlyginti žalą motyvuodamas tuo, esą aš, savininkas, noriu neteisėtai iš to pasipelnyti. Kaip galėčiau pasipelnyti, jei kaltininkas pats prisipažino, kad rėžėsi į tvorą, virto ant šono, apgadino keturratį? Patikėkite, Lietuvoje tokių atvejų – daugybė, jų ypač pagausėja vasarą“, – pasakojo verslininkas.

Verslininkas dėl avarijų kaltina biurų darbuotojus, o labiausiai – informacinių technologijų specialistus.

Bendrovė „Lietuviškas safaris“ kviečia pramogautojus ekstremaliai leisti laisvalaikį važinėjant visureigiais. Tačiau anksčiau ji siūlė pramogas ir keturračiais motociklais. Įmonės direktorius Vaidotas Marozas dėl avarijų kaltino biurų darbuotojus, o labiausiai – informacinių technologijų specialistus.

„Virtualią realybę, kuri yra tų žmonių darbo dalis, jie perkelia į realų gyvenimą ir stengiasi kuo labiau nuvaryti išsinuomotą techniką. Lyg kompiuteriniame žaidime. Kažkokia beprotybė! Dėl tokio ekstremalaus važinėjimo iki avarijos – tik vienas žingsnis. Pastebėjau, kad panašiai elgiasi ir dauguma biuruose dirbančių jaunų žmonių, kurių dalis – jau trisdešimtmečiai. Jeigu esi ne beprotis, o padorus vairuotojas, ir sulaužai kito žmogaus daiktą, bet paskui atlygini nuostolius, niekas pretenzijų nereikš. Penkiolika metų dirbu šiame versle, dauguma klientų tokie ir buvo. Apdaužė mašinas, pripažino kaltę, sumokėjo už remontą ir draugavome toliau. Tačiau nemažai pasitaikė ir tokių, kurie šiaušdavosi, pareikšdavo, girdi, „toks yra jūsų verslas, patirti nuostolių jums įprasta, todėl mes nemokėsime“. Normalūs vairuotojai klauso instruktoriaus ir jokių nesusipratimų nekyla“, – dėstė V. Marozas.

Nusprendžia iš povyzos

Iš R. Kišūno pasakojimo paaiškėjo, kad chuliganiškas vairuotojų elgesys pramogaujant – tik viena medalio pusė. Kitą ekstremalias paslaugas teikiantys verslininkai, regis, linkę nuslėpti.

VšĮ „Moto-Roki“ vadovas mano, jog daug nesusipratimų padėtų išspręsti prieš važiavimą pasirašomos sutartys. Bet, kaip atskleidė R. Kišūnas, verslininkai ne visuomet išdrįsta jas siūlyti. „Jeigu spaustume sudaryti sutartis, prarastume klientus. Nes žmonės klausia: „O reikės atsakyti nelaimės atveju?“ Gavę teigiamą atsakymą daugelis atsisako pramogos“, – aiškino jis.

Ekstremalioms pramogoms naudojamos technikos kasko draudimu nedraudžia nė vienas Lietuvos draudikas, o aukštaitis, kaip pasirodė, pasirašė sutartį, pagal kurią sugadinęs keturratį įsipareigojo atlyginti nuostolius.

R. Kišūnas nelėpė, kad verslininkai rizikuoja. Jei pramogautojas sugadina techniką ar pridaro kitokių nuostolių, vėliau juos atlygina nuomotojas.

„Lietuviško safari“ direktorius V. Morozas prisipažino kitaip sprendžiantis problemą: jis duoda klientams pasirašyti sutartis, bet ne visiems. „Turiu patirties, „nuskenuoju“ žmones. Parašo prašau tik iš tų, kurie man atrodo įtartini, gali tapti nevaldomi. Pasirašoma maždaug po tokiu tekstu: „Susižeidęs, sugadinęs turtą ar sužalojęs trečiuosius asmenis, ne ginčo tvarka sutinku atlyginti nuostolius.“ Pats dokumentas vadinasi „Pareiškimas dėl atsakomybės“. Patyriau, kad parašas jame labai drausmina. Su klientu, kuris nesutinka su žalos suma, bylinėjamės tik tada, kai šis atlygina nuostolius“, – verslo patirtimi dalijosi bendrovės „Lietuviškas safaris“ vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"