TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Su traukinio bilietu į... autobusą

2009 04 08 0:00
Patogi kelionė geležinkeliu iš Berlyno į Europos kultūros sostinę Vilnių dabar įmanoma tik pasakoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Jei Berlyne geležinkelio stotyje paprašysi bilieto į bet kurią žemyno vietą, paslaugūs stoties darbuotojai pateiks ne vieną variantą, kaip kelionės tikslą pasiekti geriau. Tačiau kompiuterio išmintis ima streikuoti, kai įrašomas vietovardis Vilnius. Nors tokia stotis egzistuoja, ją pasiekti geležinkeliu - it riešutą perkąsti.

Nuo XIX šimtmečio vidurio Vilnius, o vėliau ir Kaunas turėjo patogų ryšį su Varšuva ir Berlynu bei su daugeliu kitų šalių sostinių. Tai nenutrūko ir sovietmečiu. Net ir pirmaisiais atgautos nepriklausomybės metais padėtis buvo nebloga. Tačiau šiek tiek anksčiau kaip prieš dešimtmetį sužinojome, kad į Berlyną keleiviniai vagonai su lentelėmis Vilnius-Berlynas, Berlynas-Vilnius neatsiris. Berlyniečiai, žinoma, galėjo pasiguosti, kad geležiniu keliu Vilnių pasiekti vis dėlto įmanoma - persėdus Varšuvoje.

Kelionė į Vilnių.

Šių metų pradžioje panorau atvažiuoti į Europos kultūros sostinę Vilnių. Kelias iš Berlyno į Varšuvą miegamajame vagone nevargina. Priešingai, žavus pasveikinimas rytą su arbata arba kava bei prancūzišku raguoliu. Manęs neišgąsdino net ir greitasis "sėdimasis" traukinys nuo Varšuvos iki Šeštokų.

Taigi Berlyno Lichtenbergo stotyje paprašiau bilieto gerai pažįstamam kelionės maršrutui. Informacinis lapelis tuoj buvo rankose, o aš vos neužmokėjau ir už bilietą. Gerai, kad vokiečių geležinkelininkė pastabesnė už mane. Ji atkreipė dėmesį į "mažą" pasikeitimą eismo tvarkaraščiuose. Išlipęs Varšuvos stotyje, toliau į Lietuvos pusę važiuoti galėsiu ne po valandos (kaip buvo anksčiau), o net po paros. Supratau, kad man atvažiavus į Varšuvos stotį "Centralnaja..." traukinys į Šeštokus jau bus išvažiavęs. Toks variantas pasirodė nelabai tinkamas.

Į Lietuvą per... Rusiją

Kaip senas ir ištikimas traukinių gerbėjas paprašiau paieškoti tinkamesnio varianto kelionei iš Berlyno į šių metų Europos kultūros sostinę Vilnių. Netikėtai sulaukiau kito pasiūlymo - važiuoti į Lietuvą per Kaliningradą. Tačiau simpatiškai Vokietijos geležinkelių darbuotojai net į galvą neatėjo mintis, kad šiai "patogiai" kelionei reikės įsigyti rusų tranzito vizą. Ką jau kalbėti apie "mielą" susitikimą su muitininkais. Šis kelionės maršrutas taip pat nesužavėjo.

Toliau gilinantis į galimybę geležinkeliu pasiekti Vilnių atsiranda dar vienas maršrutas. Pasirodo, Lenkija vis dėlto pagalvojo apie keleivių į Lietuvą reikmes. Tuo pačiu laiku kaip kadaise, 23 val., vietoj keturių miegamųjų vagonų suplanuotas vieno autobuso reisas į Vilnių. Į jį patenkama su traukinio bilietu, kurį iš anksto galima įsigyti ir Berlyno stotyje. Taip ir padariau. Pačiam bilietui nieko prikišti negalima. Tai įprastas traukinio bilietas tarptautiniam reisui.

Minčių dialogas

Autobusas nevėluoja. Jis laukia keleivių Varšuvos centrinės stoties išorinėje pusėje. Į tokią smulkmeną kaip biliete nurodytą vietą nekreipiamas dėmesys. Vairuotojas lenkų kalba siūlo sėstis "ten, kur dar laisva". Gerai, kad vietų pakanka.

Važiuojant autobusu pamatau Varšuvą iš visai kitos pusės. Dangoraižiais apkaišyta centrinė miesto dalis, šviesų žaismas ir grožis pamažu tirpsta, namai mažėja, gatvės siaurėja. Šiek tiek nejaukiai pasijunti tik autobusui pasinėrus į tamsą. Vėsa autobuse neleidžia greitai užsnūsti. Mintis, kad taip sėdėdamas kelionės tikslą pasieksi tik po dešimties valandų, taip pat neguodžia.

Prieš užsnūsdamas mintyse šalia savęs pasisodinu bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovus bei jų pavaldinius, kurie atsakingi už Lietuvos geležinio kelio ryšio su Europos Sąjunga ir su Vakarų šalimis sužlugdymą. Pradedu su jais diskutuoti apie susidariusią padėtį. Kloju viską, kas man, senam geležinkelio gerbėjui, širdį slegia. Visų pirma nesiteikiama analizuoti, kodėl dabar trasoje į Vakarus keleivių taip mažai. Tačiau ar gali keleivių būti, jei kelionė geležinkeliu į Berlyną ar kitur pati nepatogiausia. Net esamų traukinių eismas su kaimynais nederinamas.

Vokiškas pavyzdys

Važiuojant autobusu įkyriai peršasi mintis, kad traukiniai ir keleivių vežimas - jau tik praeities reliktas. Kita vertus, siūlyčiau atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip atrodo neseniai baigta statyti Berlyno centrinė geležinkelio stotis. Vokišku punktualumu statyba užbaigta prieš dvejus metus, futbolo pasaulio čempionato išvakarėse. Tiek politikai, tiek statybininkai, tiek keleiviai šiandien laikosi bendros nuomonės: šiame amžiuje į panašias šventes ar renginius didžiausia svečių dalis važiuos būtent traukiniais.

Dideli kolektyvai, ansambliai ar ekskursijos (ypač jaunimas), jei tik įmanoma, naudojasi ir naudosis traukinių paslaugomis.

Atėjęs į Berlyno naująją stotį, šiuo metu moderniausią Europoje, pajunti kelionių traukiniais žavesį. Po plačiais stiklo stogais tarsi telpa keli miestai su įvairiausiomis keleivių aprūpinimo, paslaugų, informavimo institucijomis. Pakėlęs akis matai ir pačius traukinius.

Įsikarščiavęs paklausiau savęs mintyse, kaip bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" šiais jubiliejiniais metais pasitarnavo Lietuvai? Atsakymo nėra. O ir negali būti, nes tai tik keleivio pamąstymas naktinės kelionės autobuse - užuot važiavus traukiniu - metu.

"Komfortas" autobuse

Po kelių valandų kelionės autobuse norisi jau ir sąnarius pamankštinti. Matau žiburėlį prie siaurų durų arti šoninės autobuso sienos. Žinau, ten svarbi vieta - tualeto kambarėlis. Bent tiek! Net nepažadinęs šalia sėdinčio keleivio, lipu per jo kojas. Autobuso vidiniame take perkopęs dar vieną ant nuosavo guminio patiesalo miegantį likimo brolį pasiekiu ir tualetą. Jis švarus, tik, štai, durys be kabliuko.

Išėjusį iš ankštos tualeto kabinos pasitinka filmavimo kameros vertas vaizdas - iš siauro plyšio grindyse neriasi apkūnus vyras. Tai antrasis autobuso vairuotojas. Pailsėjęs po "grindimis", ten, kur saugomi keleivių lagaminai, eina pakeisti jau pavargusio kolegos. Saugumu tikrai pasirūpinta.

Netrukus autobusas sustoja. Išlipus prieš akis - menkai apšviestas gelsvas pastatas. Tai Balstogės geležinkelio stotis. Per šią pertraukėlę galima ir gaivaus oro į plaučius įtraukti bei pasikalbėti su bendrakeleiviais. Besikalbėdamas išgirstu vieno keleivio nuomonę: "Visai neblogai taip keliauti, netgi pigiau."

Vietoj epilogo

Vėl linguojame ir siūbuojame tamsiais keliais, per šykščiai apšviestus Rytų Lenkijos miestelius. Pagaliau ir aš smingu į gilų miegą. Tiesa, prieš tai džiaugsmingai pagalvoju: ties valstybės siena niekas nežadins. Štai ką reiškia "Šengenas"! Ir staiga... žadina šviesos. Ilgi pastatai, ant jų daug spalvotų reklamų. Įvairūs tarptautiniai firmų pavadinimai. Drumstoje galvoje šmėkšteli: į Šveicariją atvažiavome, ar kur? Pabudusio bendrakeleivio klausiu: kur mes? Atsakymas: tai... Kaunas. Džiūgauju, kad vis dėlto pailsėjau, o ir Vilnius jau netoli.

Turbūt į brėkštančio ryto dangų jau kyla vienas ar kitas lėktuvas. Gal net į Varšuvos pusę. Galbūt ten sėdi ir aukštas bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" pareigūnas. Kaip būtų gera, kad su kaimynais per pasitarimus bei derybas jis ne vien gardžią kavą gertų, bet ir būtų reiklus... O gal tokiam uždaviniui jau reikia jaunesnių ir gabesnių protų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"