TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sukčiai lieka be pinigų ir be automobilių

2010 07 21 0:00
Nuo šio BMW buferis neva buvo pavogtas du kartus, bet valstybinis numeris vis mistiškai sugrįždavo jo savininkui.
"BTA draudimo" nuotrauka

Apgavikai, tyčia suniokoję savo šimtus tūkstančių litų kainuojančius automobilius ir tikėjęsi lengvai gauti draudimo išmoką, lieka be pinigų, be mašinos ir su skola. Į absurdišką padėtį juos įstumia beribis godumas, nesutarimai su bendrininkais ar net baimė.

Savo gudrumu įsitikinę sukčiai patenka ne tik į kurioziškas situacijas, bet ir prisidaro rimtų bėdų. O kai patys susipainioja tarp melagysčių, net teismui ryžtasi prisipažinti padarę nebūtą nusikaltimą.

Bendrovės "BTA draudimas" Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis LŽ papasakojo apie vienintelę įmonės istorijoje KASKO draudimo sukčiavimo bylą, nukeliavusią net iki Aukščiausiojo Teismo.

Trejus metus trukusi istorija prasidėjo dar 2007-aisiais, kai vilnietis Dimitrijus Pavlovas, tų metų kovo mėnesį bendrovėje KASKO draudimu apdraudęs dešimties metų senumo BMW 728, jau gegužę pranešė, kad neva pavogtas automobilio priekinis buferis. Tuo metu šio modelio mašinų detalės viliojo ne vieną ilgapirštį, o priekinis buferis buvo viena lengviausiai nuimamų dalių. Taigi draudimo specialistams vyriškio pasakojimas įtarimų nesukėlė. Bendrovė jam išmokėjo 1617 litų draudimo kompensaciją automobiliui remontuoti.

Išdavė neapdairumas

Istorija greičiausiai taip ir būtų pasibaigusi, jei ne jauno vyro godumas. Jau rugsėjo viduryje tas pats D.Pavlovas draudimo bendrovei pranešė apie dar vieną vagystę - neva dabar nuo jo BMW pavogti jau abu buferiai.

Tačiau šį kartą Ekspertizių skyriaus vadovui A.Žiukeliui kilo įtarimų, nes nebuvo pažeista automobilio bagažinė, nors galinį buferį galima nuimti tik ją atidarius ir iš vidaus atsukus keletą varžtų. Specialisto dėmesį patraukė ir po ankstesnės "vagystės" nepakeisti automobilio valstybiniai numeriai. Septintos klasės BMW priekinis numeris tvirtinamas ant buferio, o pavogtų numerių dublikatai neišduodami, tad draudikams buvo nesunku suprasti klastą.

A.Žiukelis nieko neužsiminė apie abejones dėl valstybinių numerių, tik paprašė kliento pateikti įrodymus, kad mašina po ankstesnės "vagystės" yra suremontuota. D.Pavlovas pristatė nuotraukas, kuriose ant automobilio puikavosi buferis su senuoju valstybiniu numeriu.

A.Žiukelis perdavė įrodymus bendrovės teisininkams, o šie - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Pareigūnams atliekant tyrimą įtariamasis neapdairiai atskleidė dar vieną sukčiavimo įrodymą: kai jis ir "BTA draudimo" specialistai buvo iškviesti į apklausą, D.Pavlovas atvažiavo ne kuo kitu, o tuo pačiu BMW, šįkart su abiem buferiais ir senaisiais valstybiniais numeriais. A.Žiukelis automobilį nufotografavo.

Godumas brangiai kainavo

Tai sužinojusi bylos tyrėja kitą dieną paprašė automobilį parodyti, bet BMW jau buvo išregistruotas ir, anot D.Pavlovo, parduotas užsieniečiui. Tačiau pakako fotografijų. Jose buvo aiškiai matyti, kad ant priekinio buferio pritvirtintas originalus valstybinis numeris, o buferio juostelės prikniedytos taip pat, kaip ir nuotraukose, darytose draudžiant automobilį, bei vyriškio pateiktose prieš antrąją "vagystę".

Baigus ikiteisminį tyrimą byla buvo perduota Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, bet sukčius klimpo vis gilyn. Lyg surinktų įrodymų būtų buvę maža, D.Pavlovas atkakliai laikėsi savo versijos ir pats teismui tvirtino, neva po buferio vagystės važinėjęs... su padirbtais numeriais, nors už tai taip pat baudžiama. Tačiau teismo ekspertai nustatė, jog visose nuotraukose valstybinio numerio plokštelė yra ta pati - prikniedyta ir be jokių žymių, kad būtų buvusi nuimta.

Pirmosios instancijos teismas tuomet nubaudė D.Pavlovą 10,4 tūkst. litų bauda už bandymą apgaule pasipelnyti, taip pat už melagingą pranešimą policijai apie neva įvykdytą vagystę ir įpareigojo grąžinti draudimo bendrovei 1617 litų, išmokėtų anksčiau. Tačiau vyriškis su teismo sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis tik sumažino baudą iki 9,1 tūkst. litų. Nors teismo sprendimas įsiteisėjo, vilnietis jį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjų kolegija šių metų gegužės 18 dieną skundą atmetė ir neginčijamai pripažino D.Pavlovą kaltu.

"Apsukruolių" logika

Tai toli gražu ne vienintelė sukčiavimo istorija - draudikai skaičiuoja jas dešimtis, ir tokių atvejų daugėja. Pasak A.Žiukelio, pernai "BTA draudimą" bandė apgauti apie 50 KASKO draudimu apsidraudusių klientų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jau užfiksuota 30 panašių atvejų. "Kol nebuvo krizės, žmonės turėjo darbus, mažai kas imdavosi klastojimo. Bet jau maždaug treti metai, kai sukčiai aktyviai veikia, ir jų nuolat daugėja", - tikino specialistas.

A.Žiukelio teigimu, pernai buvo kilusi didelė išperkamąja nuoma įsigytų naujų brangių automobilių niokojimo banga. Mašinų savininkai specialiai sudaužydavo jas taip stipriai, kad neapsimokėtų remontuoti. "8 ar 9 iš dešimties tyčia suniokotų automobilių buvo daužomi, tik kas dešimtas - deginamas arba vagiamas, nes tai yra sudėtingiau. Be to, šiuo atveju draudimo išmoką galima gauti tik už vieną mašiną, o inscenizavus avariją - už dvi", - apgavikų logiką aiškino A.Žiukelis.

Tačiau netikra avarija palieka savų žymių. Dauguma sukčiavimo atvejų išaiškėdavo, kai iš pirmo karto nepavykus stipriai apgadinti automobilio, draudimo klientai jį tyčia daužydavo dar kartą arba net talžydavo kūju ir akmenimis. Skolų prislėgti žmonės kartais suniokodavo paskutinį savo turtą, brangų automobilį, bet galiausiai likdavo ir be planuotos draudimo išmokos, ir be mašinos. Negana to, dar turėdavo sumokėti už ją išperkamosios nuomos bendrovei.

Vėliau apgavikai pasimokė iš "kolegų" klaidų ir, anot pašnekovo, sudaužydavo automobilį tik kartą. Tačiau juos išduodavo netikroviškos avarijos aplinkybės. Pavyzdžiui, išanalizavus mašinos slydimo trajektoriją po avarijos ir smūgio vietą tapdavo akivaizdu, jog pagrindiniame kelyje buvęs automobilis nejudėjo, o tiesiog stovėjo sankryžoje, kad iš šalutinio kelio išlėkusi bendrininko mašina galėtų į jį atsitrenkti.

Apgavysčių daugėja

Kartais pasitaiko ypač gudrių sukčių. Jiems pavyksta apgauti

draudimo bendrovę, bet tokių atvejų, pasak draudikų, būna mažai. Jie laimi tik todėl, kad įmonės pristinga įrodymų.

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas LŽ tvirtino, jog ištiriama apie 90 proc. visų sukčiavimo dėl draudimo išmokos atvejų. "Kiekvienas eismo įvykis turi tam tikrų aplinkybių, kurioms sutapus jis darosi mažų mažiausiai keistas", - kalbėjo G.Matiukas.

Metams bėgant atskleidžiama vis daugiau apgaulės atvejų. 2007-aisiais "Lietuvos draudimas" jų nustatė 78 už 0,6 mln. litų, o 2008 metais - jau dvigubai daugiau - 157 apgavystes už 3,4 mln. litų. Pernai bandymų sukčiauti dar labiau pagausėjo: užfiksuoti 272 atvejai, neišmokėta 6,1 mln. litų. 2009-aisiais atskleista ir brangiausia apgavystė: Klaipėdoje buvo inscenizuota vagystė su padegimu ir uždegta nauja mašina. Sukčiai planavo iš "Lietuvos draudimo" išsireikalauti maždaug 250 tūkst. litų draudimo kompensaciją.

Šiemet apgavikų irgi nemažėja, tik jų apetitas nebe toks didelis. Per pirmąjį 2010 metų pusmetį bendrovės specialistai nustatė 146 sukčiavimo atvejus. Apsukruoliai siekė gauti 2,7 mln. litų.

Tinka ir mažiau

Įtardami apgaulę žalos specialistai pirmiausia nusiunčia klientui laišką, kuriame paaiškina, kodėl nesutinka mokėti draudimo išmokos. Pasak "BTA draudimo" Ekspertizių skyriaus vadovo A.Žiukelio, dauguma, apie 90 proc., klientų nebesiginčija, kai nustatytos sukčiavimo aplinkybės pasiekia juos surašytos juodu ant balto. Į teismus patenka tik nesutinkančiųjų su draudimo ekspertų išvadomis bylos. Tačiau A.Žiukelis patikino, jog dar nėra buvę tokio atvejo, kad sukčiavimu įtariamą asmenį teismas pripažintų esantį nekaltą.

Bendrovės specialistas užsiminė, kad naujausia draudiminių įvykių klastojimo tendencija yra pasipinigauti iš smulkmenų. Tuomet vairuotojai siekia ne atsikratyti savo transporto priemonės, o pasipildyti piniginę. Žmonės surezga apgavystę dėl kelių šimtų ar poros tūkstančių litų, pradangina keletą kėbulo dalių. Tiesa, pastaruoju metu inscenizuotose avarijose dalyvauja vis senesni automobiliai.

Išduoda bendrai

G.Matiukas antrino, kad sukčiai sugalvoja vis naujų būdų, kaip apgauti draudimo bendroves. Kai kurie jų "dirba" ne po vieną, o grupėmis. Anot pašnekovo, tokios grupuotės veikia pagal kelias schemas. Viena jų - apdrausti KASKO draudimu prabangų automobilį, paskui jį pradanginti ir pranešti apie tariamą vagystę, o policijai pakišti mašinos "antrininką" - nepataisomai sudaužytą tokį patį automobilį.

Kita schema - Lietuvoje apdrausti automobiliai išgabenami iš šalies, dažniausiai į Rusiją, ten parduodami, o Lietuvoje likę grupuotės nariai po kurio laiko praneša apie "vagystę", neva mašinos pasigedę tik rytą. Tačiau net gudriausius tokių grupių scenarijus neretai išduoda nusivylę bendrininkai. G.Matiukas papasakojo istoriją, kuri išskyrė du draugus: "Planas buvo paprastas - jie apdraudė transporto priemonę KASKO draudimu ir nusprendė inscenizuoti tokią avariją, po kurios mašina būtų likusi nebepataisoma. Vienas sėdo prie vairo ir gana dideliu greičiu rėžėsi į kelmą, o kitas tuo metu viską filmavo. Juk smagu. Paskui mašiną pastatė nuošalesnėje vietoje. Rytą savininkas paskambino policijai ir draudikui užregistruoti įvykio - neva "atėjau, radau sudaužytą". Istorija baigėsi tuo, kad draugai susipyko ir visa filmuota medžiaga atsidūrė internetinėje erdvėje, pas draudikus ir, žinoma, policijoje."

Apakino baimė

Nors sukčiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o bandymas pasisavinti didesnę nei 250 MGL (31 250 litų) dydžio sumą gali nuvesti už grotų, draudikai tvirtina, kad daryti tokį nusikaltimą ryžtasi ne vien nesubrendę jaunuoliai.

"Dažniau sukčiauti mėgina jaunesni žmonės. Tačiau tenka susidurti ir su vyresniais vairuotojais ar net senjorais, bandančiais nesąžiningai gauti draudimo išmoką", - tvirtino įmonės "PZU Lietuva" Vilniaus žalų centro vadovas Modestas Žilionis. Pasak jo, kartais klientai mėgina sukčiauti net patekę į tikrą eismo įvykį - dešimtadalis jų siekia išpešti didesnę draudimo išmoką negu priklauso. O kitąsyk griebtis apgavystės pastūmėja ir baimė pripažinti savo žioplumą.

"Mūsų ekspertai dažnai mini vieną keistą įvykį. Jaunuolis nuvažiavo į automatinę automobilių plovyklą nuplauti tėvo vardu registruotos mašinos ir tik viduje prisiminė, kad nenusuko jos išorinės antenos. Prasidėjus plovimui jis greitai šoko iš automobilio, bet plovyklos šepečiai jau buvo pradėję suktis ir užlaužė paliktas atidarytas vairuotojo dureles, o vaikiną nuo galvos iki kojų apipylė putomis. Registruodamas įvykį jaunuolis iš baimės teigė, kad dureles nulaužė pro šalį važiuojantis automobilis, ir esą pasišalino iš įvykio vietos. Mūsų ekspertai iš karto nustatė, jog avarijos priežastis - visai kita. Istorija baigėsi tuo, kad sūnus prisipažino tėvui, kas iš tiesų nutiko, o šis tą pačią dieną atvyko pas mus ir viską papasakojo. Beje, įvykis ir taip buvo draudžiamasis", - prisiminė M.Žilionis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"