TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sulaikymo aikštelėse - nusivylimo atodūsiai

2013 05 13 6:00
Sausakimšose sulaikytų automobilių aikštelėse yra nemažai mašinų, kurių šeimininkai neatsiima jų jau dešimt metų. Oresto Gurevičiaus nuotraukos 

"Rašysit ar nerašysit - niekas nepasikeis. Mūsų verslas per menkas, kad jį gintų valstybė", - dienraščiui LŽ sakė klaipėdiškis Petras Sadauskas, vienas iš šalies verslininkų, kurių įmonės savo aikštelėse saugo policijos sulaikytus automobilius.

Tokių aikštelių turi visi didieji Lietuvos miestai ir rajonų centrai. Tam tikrais periodais Policijos departamentas (PD) skelbia konkursus iš nedrausmingų vairuotojų sulaikytiems automobiliams nutempti ir saugoti. Tačiau juos laimėjusios bendrovės atsiduria dvejopoje padėtyje. Sudaryta sutartis su policija lyg ir turėtų garantuoti įmonėms nuolatines pajamas, bet dėl, verslininkų nuomone, netobulų įstatymų didelės dalies tų pajamų negalima pasiimti. Mat pagal dabar galiojantį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sulaikymo aikšteles administruojančioms bendrovėms už paslaugas privalo mokėti ne PD, o patys pažeidėjai.

"Dauguma mūsų klientų neturi nei darbo, nei turto, dažnai - ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl net tuomet, kai teismas priteisia iš jų tūkstantines sumas, išieškoti pinigų nėra jokių galimybių", - dienraščio LŽ žurnalistui pasakojo Vilniuje sulaikymo aikšteles administruojančios bendrovės "Sauda" vadovas Saulius Kundrotas.

Automobiliai nebetelpa

Tačiau neišieškotos skolos - ne pats blogiausias dalykas šiuolaikiniam mūsų šalies sulaikytų automobilių saugojimo verslui. Kur kas blogiau, kad bendrovės įstatymu yra įpareigotos laikyti mašinas stovėjimo aikštelėse tol, kol jas atsiims savininkai. Jei automobilis dingtų, tai būtų traktuojama kaip vagystė ir nuostolius turėtų padengti administratorės. Todėl sulaikymo aikštelės pamažu virsta senų automobilių kapinėmis, o jose galima aptikti ir tokių egzempliorių, kurie čia riogso po dešimt ar daugiau metų.

Pavyzdžiui, šalia Minsko plento, vedančio į Vilnių, įsikūrusioje bendrovės "Sauda" aptvertoje aikštelėje dabar nuolat saugoma maždaug tūkstantis automobilių. Vieni jų čia atgabenti po avarijų, kiti pareigūnų sulaikyti už įvairius eismo taisyklių pažeidimus. Šioje teritorijoje atsiduria ir įkliuvusių kontrabandininkų turtas - ne tik lengvosios, bet ir sunkiasvorės mašinos, kuriomis buvo vežamos kontrabandinės prekės. Aikštelėje jau seniai trūksta vietos naujiems sulaikytiems automobiliams.

"Saudos" vadovo teigimu, bendrovė sprendžia problemą nuomodama vis naujus plotus. "Minsko plentas iš Vilniaus driekiasi į Šalčininkus. Šį miestą ir sostinę skiria 45 kilometrai. Juokaujame, kad kol pasieksime Šalčininkus, dar turime kur plėstis", - šmaikštavo S.Kundrotas.

Bendrovės "Sauda" vadovas S.Kundrotas nusiteikęs sulaikytų automobilių aikšteles, jeigu prireiktų, plėsti nuo Vilniaus iki Šalčininkų.

Nuostoliai - verslininkams ant pečių

"Saudos" sulaikytų automobilių aikštelė įsikūrusi užmiestyje, ten, kur žemės nuoma santykinai nėra brangi, todėl ir bendrovės patiriami nuostoliai nuomojant naujus plotus automobiliams, už kurių saugojimą niekas nemoka, palyginti nėra dideli. Daug blogiau toms administratorėms, kurių aikštelės prisiglaudusios apstatytose miestų teritorijose, - jos neturi galimybių plėstis. Arčiau miestų centrų esančioms aikštelėms taikomas didesnis negu užmiestyje žemės nuomos tarifas, todėl saugodami savo teritorijose mašinas, kurių niekas neatsiima, verslininkai patiria ir daugiau nuostolių.

Tarkime, Kauno bendrovė "Šančių autoservisas ir Ko" su laikinosios sostinės policija yra sudariusi sutartį, pagal kurią iš sulaikyto automobilio savininko įmonė gali už mašinos nutempimą reikalauti 242

litų, už saugojimą - 20 litų per parą. "Turime nemažai klientų, kurių automobiliai į aikštelę atitempti dar 2003-iaisiais ir iki šiol neatsiimti. Tokių vairuotojų skolos jau gali siekti ir po 10 tūkst. litų", - piktinosi įmonės vadovas Arvydas Barvainis.

"Šančių autoserviso ir Ko" sulaikytų automobilių aikštelės - būtent iš tokių, kurių galimybės plėstis yra ribotos. "Keisti tie dabar veikiantys norminiai aktai. Jie gina ne sąžiningą verslą, o pažeidėjus, kuriems į įstatymus - numoti ranka. Bendrovėms užtektų, kad norminiuose aktuose būtų nustatytas konkretus automobilio saugojimo terminas - tarkime, pusė metų arba metai. Jei per tą laiką sulaikytos mašinos savininkas neatsirastų, jo nuosavybė galėtų būti perduota, pavyzdžiui, kad ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ši automobilį galėtų parduoti arba saugoti specialioje valstybės išlaikomoje stovėjimo aikštelėse, kaip yra Vakaruose. O pas mus visi nuostoliai užverčiami verslininkams ant pečių", - stebėjosi A.Barvainis.

Klaipėdietis prarado viltį

"Rašysit ar nerašysit - niekas nepasikeis. Mūsų verslas per menkas, kad jį gintų valstybė. Buvo daugybė pokalbių televizijoje, straipsnių laikraščiuose, susitikimų su Seimo nariais, ir niekas nepadėjo. Blogus, mūsų nuomone, įstatymus buvome apskundę ir teismams - ieškinius atmetė. Niekam sulaikytų automobilių administratorių problemos neįdomios. Čia ne Visagino atominė elektrinė ar suskystintų dujų terminalas, kur "vaikšto" šimtai milijonų. Mūsų verslas pernelyg menkas, kad valdžia juo imtų rūpintis", - nė nebandė slėpti nusivylimo P.Sadauskas, sulaikytų mašinų aikšteles Klaipėdoje administruojančios bendrovės "Petras ir kompanija" vadovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva tikriausiai likusi vienintelė pasaulyje

valstybė, kurioje automobilis teisiškai yra prilygintas nekilnojamajam turtui. "Visa esmė - registracija. Žmogaus vardu registruotas turtas negali būti atimamas be teismo sprendimo. Registruojami tik nekilnojamojo turto objektai ir automobiliai. Vienintelis būdas atimti mašiną iš savininko - teismas. Tačiau dėl sulaikytų automobilių kreiptis į jį turi teisę tik valstybė, kurios vardu mašina buvo sulaikyta. Ir net tuo atveju, jeigu automobilis būtų pripažįstamas neturinčiu šeimininko, aikštelės administratoriui jis nebūtų atiduodamas už skolą, o parduodamas per varžytynes", - mūsų šalies teisinės sistemos subtilybes dienraščiui LŽ aiškino P.Sadauskas.

Verslininko žodžiais, kitose Europos Sąjungos valstybėse elgiamasi daug paprasčiau. Jei žmogus nesirūpina savo automobiliu, valdžia jį leidžia parduoti kaip bet kokį kitą daiktą - ir be jokių bylinėjimųsi.

"Aišku, mes, verslininkai, galime kreiptis į teismą ir prisiteisti skolą iš automobilio savininko ar valdytojo už mašinos saugojimą. Tačiau reikėtų mokėti advokatui, padengti teismo išlaidas. Skola dar padidėtų, o mes neturime jokių galimybių atsiimti net ir tos jos dalies, kuri susikaupė už mašinos saugojimą. Paimti automobilio už skolą irgi negalime - žodžiu, visiškas akligatvis", - neslėpė apmaudo P.Sadauskas.

Kai kurios valstybės institucijos, tarytum patvirtindamos klaipėdiečio verslininko nusivylimą, dienraščiui LŽ atsakė, kad apie sulaikytų automobilių aikštelių problemą net nežino. Esą valdžia pasikeitė visai neseniai, o senųjų valdininkų vietas užėmę naujieji "dar nespėjo su viskuo susipažinti".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"