TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Sumokėti už pažeidimus neprivers

2013 08 27 6:00
Nepaisant dešimtmetį trunkančių kalbų, bendros nuobaudų išieškojimo sistemos ES kol kas nesukūrė. LŽ archyvo nuotrauka

Po kelių mėnesių Lietuvos kelių policijos darbą palengvins Europos Sąjungoje pradėsianti veikti tarpvalstybinė keitimosi informacija sistema - bus identifikuojami KET pažeidėjai iš visų ES valstybių. Nors nustatyti nusikaltusiuosius taps lengviau, nemokantys baudų piktavaliai galės ir toliau sėkmingai išsisukti. Vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka – tik ateities planuose.

Paprašytos kitos ES šalies, visos valstybės privalės suteikti duomenis apie eismo tvarkos pažeidėją naudodamosi duomenų apsikeitimo programa. Paskui pažeidėjui jo kalba bus išsiųstas laiškas, informuojantis apie kitoje ES šalyje padarytą pažeidimą ir jos priimtą nutartį dėl nuobaudos. Tiesa, pažeidėjo valstybė ir toliau negalės priversti jo sumokėti baudą.

„Diskusijos apie bendrą nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo sistemą Briuselyje vyksta intensyviai, tačiau ES šalių institucijoms teks nueiti dar ilgą kelią, kol tokia sistema bus realizuota. Turi būti suvienodintos nuobaudų išieškojimo taisyklės visose ES šalyse, vienos šalies pareigūno sprendimas skirti nuobaudų be papildomų procedūrų turėtų galioti visoje ES“, - paaiškino Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė.

Pasak pašnekovės, tai galima būtų padaryti ir tarpvalstybiniais susitarimais, tačiau šiuo atveju Lietuva nė su viena valstybe jų nėra pasirašiusi. Norint priversti piktavališkai baudos nemokantį kitos šalies pilietį susimokėti tektų kreiptis į tos valstybės teismą. Procesas užtruktų, o ir kainuotų, tad iš esmės tarpvalstybinių bandymų išieškoti baudas nėra.

Tarpvalstybinius susitarimus dėl bendro nuobaudų išieškojimo yra pasirašiusios tik kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Olandija ir Belgija. „Prašymų išieškoti nuobaudas iš Lietuvos piliečių, pažeidusių Kelių eismo taisykles kitose ES valstybėse, nesulaukiame. Būna, kad protokolus dėl nuobaudų išieškojimo dėl neišmanymo atsiunčia rusai, baltarusiai - juos tiesiog persiunčiame atgal“, - teigė antstolė. Anot jos, priversti sumokėti už kiaulystes keliuose užsienio pilietį neįmanoma. „Jei užsienietis pats nenori mokėti baudos, belieka palinkėti laimingo kelio“, - sakė D.Satkauskienė.

Darbus baigs laiku

„Juk negalime su rimbu stovėti ir visus prižiūrėti, kad susimokėtų ir taisyklių nepažeidinėtų. Žmonės turi išmokti elgtis pilietiškai ir atsakingai. Gal pavyks kartą išsisukti, kitus apgauti, bet galiausiai tai atsisuks prieš patį“, - neabejojo lietuviškos duomenų bazės prie tarpvalstybinės keitimosi informacija sistemos pritaikančios VĮ „Regitra“ Informacinių technologijų departamento direktorius Vytautas Jasiulevičius. Pasak jo, techninius darbus, įdiegiant tarpvalstybinę keitimosi duomenimis sistemą, „Regitros“ specialistai jau beveik baigė. Visi darbai pagal direktyvos nuostatas turi būti įgyvendinti iki šių metų lapkričio 7 dienos.

„Šiek tiek baugu, nes, matyt, būsime vieni pirmųjų ES užbaigusių duomenų apie transporto priemonių vairuotojus sistemos pritaikymą, o pirmiesiems visada ir darbo daugiausia tenka – bandyti sistemą, kitiems patarti“, - sakė V.Jasiulevičius.

„Regitros“ darbuotojo teigimu, nuslėpti duomenis apie ES šalyse dėl KET pažeidimų prarastą vairuotojo pažymėjimą lietuvaičiams bus vis sunkiau. Nereti atvejai, kai lietuviai, užsienyje praradę pažymėjimą, grįžę tiesiog užsisako naują. Tačiau gavusi pranešimą iš užsienio valstybės apie už pažeidimus atimtą vairuotojo pažymėjimą, „Regitra“ išduotą naują anuliuoja.

Beveik 6000 kartų

Lietuvoje esantys užsieniečiai, padarę administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) bendra tvarka, jeigu ko kito nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

R.Vosyliaus teigimu, baudą pavyktų išieškoti tik iš Lietuvoje dirbančio ar registruoto turto turinčio kitos ES šalies piliečio. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvos keliuose kitų valstybių piliečiai padarė 5909 KET pažeidimus, tačiau kelių policijos statistikoje užsieniečiams skirtos nuobaudos neišskiriamos, todėl nežinoma, kiek būta atvejų, kai konfiskuotos užsieniečių transporto priemonės.

Užsienio šalies piliečio, kaip ir lietuvio, vairuotojo pažymėjimas sulaikomas tik už tuos KET pažeidimus, už kuriuos ATPK numato teisės vairuoti atėmimą. Asmens, iš kurio teisė vairuoti atimta ir kuris nuolat gyvena užsienio valstybėje, vairuotojo pažymėjimas, įsigaliojus nutarimui atimti teisę vairuoti, grąžinamas jį išdavusiai užsienio valstybės institucijai. Jei nepriimamas sprendimas atimti teisę vairuoti, pažymėjimas grąžinamas iš karto išnagrinėjus bylą.

„Policijos registruose kaupiami visi duomenys apie užsieniečių padarytus KET pažeidimus, ir policijos pareigūnai kelyje turi galimybę patikrinti informaciją, ar užsienietis nėra prieš pažeidęs KET, o jas pažeidusiesiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ar paskirti nuobaudą. Tačiau jei užsienietis Lietuvoje nedirba ir neturi turto, išieškoti paskirtą baudą kol kas beveik nėra galimybės“, - patvirtino Lietuvos kelių policijos tarnybos Aministracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas Rytis Vosylius.

Lenkai tvarkosi griežčiau

Idealiu atveju ES valstybėse turėtų veikti ne tik vienas bendras baudų išieškojimo mechanizmas, bet ir vienodos baudos už nusižengimus. Žinoma, kol statistinis lietuvis ar latvis uždirba tiek litų, kiek vokietis eurų, tai padaryti neįmanoma.

Kai kuriose kaimynėse valstybėse pareigūnams rankos nėra taip surištos. Pavyzdžiui, Lenkijoje baudų nemokančių vairuotojų problemos neliko prieš kelerius metus, kai ten pareigūnams buvo suteikta teisė areštuoti pažeidėjo automobilį. Už pažeidimus sustabdytas užsienietis vairuotojas Lenkijoje privalo iškart sumokėti baudą grynaisiais pinigais. Jei šis jų neturi, paimamas pažymėjimas ir leidžiama nuvažiuoti iki artimiausio bankomato. Jeigu apskritai neturi kuo sumokėti baudos, pažeidėjas vežamas į policiją, surašomas protokolas, o automobilis areštuojamas, kol bus sumokėta bauda.

Kaimynėje Latvijoje situacija panaši į Lietuvos, o ir nuobaudos už KET pažeidimus panašios. Jei nustatytą greitį (50 km/h gyvenvietėse ir 90 km/h ne gyvenvietėse) viršijote iki 20 km/h, policijos pareigūnas gali jus įspėti ir skirti 5 Latvijos latų baudą. Kuo daugiau viršijate nustatytą greitį, tuo didesnė bauda jums gali būti skirta – iki 300 Latvijos latų ir 3–6 mėnesiams atimta teisė vairuoti automobilį. Jeigu automobilį pastatėte draudžiamoje vietoje, policijos pareigūnas jus gali nubausti 20 Latvijos latų bauda. Tokia pat bauda Latvijoje gresia ir važiuojant neprisegus saugos diržo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"