TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Suodžiais užspringusį automobilį teko "pavaikyti"

2014 01 22 6:00
Naujiems automobiliams taikomi griežtesni reikalavimai, o iki 1980 metų pagamintoms mašinoms dūmingumo patikra neatliekama. LŽ archyvo nuotrauka

Jau beveik dvejus metus dyzelinių automobilių vairuotojai atlikdami techninę apžiūrą (TA) susiduria su papildoma procedūra – variklio dūmingumo patikrinimu. Ne vienas vairuotojas nustemba išgirdęs, kad jo iš pažiūros techniškai tvarkinga mašina teršia aplinką daugiau nei leistina.

Taip nutiko ir LŽ skaitytojui Vytautui iš Kauno, vairuojančiam 2004 metų dyzelinę „Toyota Avensis“. Vyriškio teigimu, jo pamėgtam automobiliui niekada nebuvo kilę rimtesnių techninių problemų. Vytautas tolimesnėms išvykoms mašinos beveik nenaudoja, dažniausiai ja važinėja į darbą, kuris - vos už kelių kilometrų nuo namų. Tačiau TA apžiūros mašina neįveikė dėl dūmingumo.

„Važinėju mažais variklio sūkiais, trumpus atstumus po miestą. Nepriskirčiau savęs lenktynininkų kategorijai, visada atidžiai laikausi Kelių eismo taisyklių. TA atlikę specialistai patarė man tiesiog paspausti automobilio greičio pedalą, tačiau kur man tai daryti? Tokiu atveju tektų viršyti greitį, o aš nenoriu turėti nemalonumų su kelių policija. Tačiau man keista, kad dabar ir būsimus vairuotojus moko ekonomiško vairavimo pagrindų. Juk turėtų jiems pabrėžti, kad naudinga kartais ir didesnėmis apsukomis važiuoti, antraip nutiks kaip man - mašina užsiterš suodžiais“, - kalbėjo kaunietis.

Aukštojoje mokykloje dėstytoju dirbantis Vytautas teigė nenusižengęs savo principams ir automobiliu pats tyčia nelakstęs. Automobilį vaikyti jis patikėjo sūnėnui. Eksperimentas pavyko - antrąkart nuvykus į TA centrą, "Toyotos" dūmingumas jau neviršijo nustatytų normų.

Kartais užstringa vožtuvas

Kaip rodo TA statistika, dūmingumo patikros neįveikia maždaug kas penktas automobilis. Įdomu, kad iki 1980 metų sausio 1 dienos pagamintiems antikvariniams egzemplioriams tokia procedūra nė netaikoma - jų dūmingumo tiesiog nepavyks sumažinti jokiomis priemonėmis.

„Nuo 1980 iki 2008 metų pagamintų automobilių dūmingumo ribinis koeficientas šiuo metu negali viršyti 2,5 m-1 varikliams be turbopripūtimo ir 3 m-1 - varikliams su turbopripūtimu. Nuo 2008 metų registruotiems automobiliams taikoma žemesnė ribinė norma – 1,5 m-1. Priežasčių, kodėl variklis dūmija per daug, gali būti įvairių. Greičiausiai jūsų skaitytojo problemas nulėmė važinėjimas trumpais atstumais, nedideliais variklio sūkiais“, - teigė UAB „Transporto studijos“ vyriausiasis ekspertas Ramūnas Vėlavičius. Dar viena galima didelio dūmingumo priežastis, pasak jo, būna užstrigęs išmetamųjų dujų (EGR) cirkuliacijos vožtuvas, kuris nukreipia išmetamąsias dujas atgal į degimo kamerą. Taip sumažinamas kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose (nuodingų junginių koncentracija) bei padidėja degalų sudeginimo efektyvumas. EGR vožtuvas yra valdomas automobilio elektroninio kompiuterinio modulio. Šis apdoroja informaciją, gaunamą iš temperatūros daviklių, ir reikiamu momentu siunčia signalą atidaryti EGR vožtuvą. Kad vožtuvas sugedo, galima pastebėti iš gerokai sumažėjusios variklio galios. Dažniausiai EGR vožtuvo gedimo priežastis - prastos kokybės degalai, nes dalis išmetamųjų dujų per EGR vožtuvą patenka į įsiurbimo sistemą, o kartu su jomis - ir nešvarumai. Tad per užsikimšusį vožtuvą į įsiurbimo sistemą patenka nepakankamas dujų kiekis, reikalingas degimo procesui.

Gelbsti suodžių filtras

TA patikros metu variklio sūkius dažniausiai rekomenduojama laikyti apie 3500 sūk./min. Kaip nurodo Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka, dūmingumas vertinamas varikliui veikiant laisvojo greitėjimo režimu. Pavarų perjungimo svirtis turi būti neutralioje padėtyje, sankaba įjungta. Iš pradžių vykdomi ne mažiau kaip trys laisvojo greitėjimo ciklai, siekiant išmetimo sistemą prapūsti. Tada į išmetimo sistemos atvamzdį įkišamas matavimo zondas.

Prieš kiekvieną bandomąjį laisvojo greitėjimo ciklą variklis turi veikti tuščiąja eiga, esant minimaliam variklio alkūninio veleno apsisukimų dažniui, ne trumpiau kaip 10 sekundžių. Akceleratoriaus pedalas gana greitai ir tolygiai nuspaudžiamas, kad būtų maksimaliai išnaudojamas įpurškimo siurblio galingumas. Kiekvieno ciklo metu variklis turi pasiekti ribojamą arba gamintojo reglamentuojamą apsisukimų dažnį. Jei tokių duomenų nėra, didžiausias apsisukimų dažnis bandymo metu turi atitikti 2/3 maksimalaus apsisukimų dažnio. Tokie laisvojo greitėjimo ciklai atliekami nuo trijų iki šešių kartų, o galutinis dūmingumo koeficientas apskaičiuojamas išvedus aritmetinį vidurkį.

„Be abejo, tikrintojai vadovaujasi sveiku protu. Jeigu akivaizdu, kad po kiekvieno laisvojo greitėjimo ciklo rodmenys mažėja, galima ir dar keliskart ciklą pakartoti. Aišku, viskas su saiku, negali gi patikra trukti pusvalandį. Naujesniuose automobiliuose jau įrengti suodžių filtrai, o prietaisų skydelyje – filtro indikatorius. Tokiu atveju daug paprasčiau matyti, kai filtras suodžiais užsikišęs, ir laiku išvalyti sistemą. Tačiau jūsų skaitytojo 2004 metų „Toyota Avensis“ šio filtro neturi“, - pažymėjo R.Vėlavičius.

Benzinu skiesti nepataria

Prieš TA procedūrą pravartu pačiam dyzelinio automobilio savininkui papildomai prapūsti išmetimo sistemą - tereikia keletą kartų nuspausti mašinos akceleratorių iki aukščiausios variklio sūkių ribos. Padarius tai pirmą kartą į aplinką greičiausiai pasklis ganėtinai sodrus debesis, tačiau atliekant pakartotinius bandymus dūmai blės. Bus matyti, jog išmetimo sistema išvalyta.

Taip pat specialistai pataria dyzeline mašina prieš TA apžiūrą nuvažiuoti ilgesnį atstumą, kad įšiltų variklis, nes dūmingumas matuojamas tik pasiekus darbinę temperatūrą. Priešingu atveju teks gaišti ir laukti, kol variklis įšils dirbdamas tuščiąja eiga. Taip pat prieš lankantis TA centre turėtų būti savaime suprantama pakeisti automobilyje esančius filtrus.

Automobilistų forumuose tenka nugirsti ir tokių patarimų, kad naudojamą dyzeliną, atliekant sistemos prapūtimą prieš TA, derėtų praskiesti ketvirtadaliu benzino - neva liesesnis mišinys geriau išdegins susikaupusius suodžius.

„Taip elgtis kategoriškai nepatariu, juk automobilių varikliai pritaikyti naudoti konkrečius degalus. Gudrybė dyzeliną skiesti benzinu atėjo iš tų laikų, kai degalinėse tiek vasarą, tiek žiemą būdavo parduodamas vienodas dyzelinas. Dabar juk žiemą pilamės žieminius degalus, kurie pritaikyti prie žemų aplinkos temperatūrų. Jeigu įpilsime benzino į dyzeliną sename automobilyje, gal nieko blogo iškart ir nenutiks. Bet šiuolaikiniuose varikliuose, kurie yra preciziškai gaminami, pakitusios mišinio tepimo savybės tik dar labiau užterš sistemą, o detalės sparčiau dils. Jeigu norime, kad automobilis ilgai ir patikimai veiktų, būtina vadovautis gamintojo rekomendacijomis“, - paaiškino R.Vėlavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"