TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Suomiškais stebuklais neįtikėjo

2015 12 23 6:00
Pastaruoju metu „Nexbtl“ kiekis vasariniame dyzeline pasiekė 45 proc., o žieminiame – net 56 proc., ir visas šis kiekis nėra apmokestinamas akcizu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas šį mėnesį kone vienbalsiai pritarė sprendimui panaikinti akcizų lengvatas benzinui ir dyzelinui, turintiems biologinės kilmės medžiagų. Atsinaujinančiu dyzelinu, kurį pati pristato kaip naujos kartos biodegalus, prekiaujanti „Neste Lietuva“ suabejojo, ar pavyks šį produktą išlaikyti Lietuvos rinkoje, kuri pripildyta pirmos kartos iš rapsų spaudžiamo metilo esterio.

„Yra labai didelė rizika, kad naujos kartos „Nexbtl“ dyzelinu papildytų produktų gali nelikti. Tačiau nenoriu tapti bloguoju pranašu – skaičiuosime, žiūrėsime. Tai yra išskirtinis produktas pasaulio mastu. Lietuva jo turėjo. Būtų labai gaila mūsų klientų, kurie išbandė naujuosius degalus ir pajuto teigiamą skirtumą. Labai daug priklausys nuo to, kokį susitarimą dėl didmeninės degalų kainos pavyks pasiekti su „Orlen Lietuva“. Tuomet ir paaiškės, ar naujos kartos dyzelinas liks rinkoje“, – sakė bendrovės „Neste Lietuva“ direktorius Ringaudas Steikūnas.

Pylė gausiai

Priminsime, kaip veikė ligšiolinė akcizų lengvatų biodegalams sistema.

Į vasarinį dyzeliną šiuo metu privaloma įmaišyti 7 proc. pirmos kartos biodegalų – riebalų rūgščių metilo esterio (RRME). Už šį kiekį akcizo lengvata nėra taikoma. Jei biodegalų dalis mišinyje siekia iki 30 proc., akcizu neapmokestinama dalis, viršijanti privalomus 7 procentus (pavyzdžiui, jei biodegalų yra 27 proc., tuomet lengvata taikoma 20 proc.). Tačiau jei biodegalų dalis viršija 30 proc., visai biodegalų daliai taikoma lengvata. Taigi jei dyzelino akcizas yra 330 eurų už toną, o dyzeline yra įmaišyta 30 proc. degalų, lengvata siekia 99 eurus už toną.

Skirtingai nei RRME priedo, naujos kartos „Nexbtl“ dyzelino į mišinį, pačių gamintojų teigimu, galima maišyti kiek nori – nors ir šimtą procentų, nes pagal kokybinius parametrus šie biodegalai netgi lenkia įprastą dyzeliną. Nors „Neste“ skelbė, kad „Pro Diesel“ degalai sudėtyje turi ne mažiau kaip 15 proc. naujos kartos biodyzelino, kokybės sertifikatai rodo, jog pastaruoju metu „Nexbtl“ kiekis vasariniame dyzeline pasiekė 45 proc., o žieminiame – net 56 procentus. Ir visas šis kiekis nėra apmokestinamas akcizu. Susidomėję tokia galimybe bandomosiomis dyzelino partijomis su „Nexbtl“ šiemet ėmė prekiauti ir kiti Lietuvoje veikiantys degalinių tinklai.

„Buvome pasirengę pradėti prekiauti degalais su „Nexbtl“, jei akcizo lengvata nebūtų panaikinta. Mūsų vertinimu, lengvatos buvo panaikintos todėl, kad jos valstybei kainavo brangiai ir nepasiekė iškeltų tikslų. Tuo metu, kai atsirado minimos lengvatos, jų uždavinys buvo skatinti šalies biodegalų ūkį ir atsinaujinančią energetiką, taip pat – siekti aplinkosaugos tikslų. Tačiau šiuo atveju lengvatomis buvo subsidijuojamas kitų šalių ūkis“, – savo poziciją LŽ išsakė „Statoil Fuel & Retail“ degalų kategorijos vadovas Ignas Klimaitis.

Per šių metų pirmuosius 10 mėnesių akcizų lengvatos dyzelinui, kuriame biodegalai viršija 7 proc., pasiekė 9,5 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį sudarė lengvatos dyzelinui, kuriame biodegalai viršija 30 procentų. /AFP/scanpix nuotrauka

Lengvatų nebenori

Priimdami sprendimą dėl akcizų lengvatų panaikinimo įstatymų pataisų iniciatoriai Seime skaičiavo, kad nuo 2014 metų dėl to, jog prekiaujama degalais, į kuriuos įmaišyta 30–60 proc. biodyzelino, per metus valstybė netenka 66 mln. eurų pajamų.

Tačiau pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis akivaizdu, jog minimos sumos buvo išpūstos, nors realūs skaičiai neką mažiau įspūdingi. „Neste“ naujuoju dyzelinu ėmė prekiauti praėjusį spalį, o per visus 2014 metus akcizų lengvatos dyzelinui, kuriame biodegalų dalis viršija 7 proc., iš viso sudarė 494 tūkst. eurų. Tuo tarpu vien per šių metų pirmuosius 10 mėnesių akcizų lengvatos dyzelinui, kuriame biodegalai viršija 7 proc., pasiekė 9,5 mln. eurų, iš jų didžiąją dalį sudarė lengvatos dyzelinui su didesne nei 30 proc. biodegalų dalimi.

Įdomu tai, jog lengvatų panaikinimą, pajutusi naujo konkurento iš Suomijos spaudimą, inicijavo Biodegalų asociacija, pati anksčiau inicijavusi šių lengvatų atsiradimą.

„Mes iš šių lengvatų neuždirbame, iš jų pelnosi didmenininkai. Dabar tomis lengvatomis naudojosi, galima sakyti, viena įmonė ir, jei ne įstatymo pakeitimas, kilo grėsmė, jog visas dyzelinas gali būti pakeistas „Nexbtl“ produktu. Tai didžiulė apkrova biudžetui. Be to, Lietuvos biodegalų gamintojai, kurie yra tvirta parama mūsų žemės ūkiui ir kuria pridėtinę vertę čia, turi turėti lygias konkurencijos galimybes. Mes nesame nusistatę prieš „Neste“, tačiau ji, parduodama čia, uždirba kur kas daugiau nei kitur, mat tokių lengvatų, kokios iki šiol galiojo pas mus, jokioje kitoje šalyje nėra. Jų produktas nėra antros kartos biodegalai – ir joks ne stebuklas. Tiesiog konkuruokime lygiomis sąlygomis“, – pažymėjo Biodegalų asociacijos, vienijančios Lietuvos gamintojus, vadovas Mindaugas Palijanskas.

Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojamą valstybės pagalbos skyrimo pagal Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonę „Parama biodegalų gamybos plėtros finansavimui“ programą 6 Lietuvos biodegalų gamintojams už 2015 metus bus skirta 8,5 mln. eurų paramos. Tokio pat dydžio parama buvo skirta ir pernai. NMA atstovė Aistė Mileikaitė LŽ patvirtino, jog ši paramos programa bus tęsiama ir kitais metais.

Siūlo ir žieminiam dyzelinui

Anot M. Palijansko, Lietuvos biodegalų gamintojai galėtų gaminti antros kartos biodegalus tik iš šiaudų, o ne iš riebalinių ir kitų daugiausia maisto pramonės produktų, tačiau tokiai gamybai šiaudų esą nepakaktų ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų pasiekti, kad transporte būtų suvartojama ne mažiau kaip 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagamintų degalų. Tačiau, pagal naują ES direktyvą, pirmos kartos iš rapsų ir grūdų gaminami biodegalai negalės sudaryti daugiau nei 7 procentus.

„Siūlome didinti bioetanolio kiekį benzine iki 10 proc., o į žieminį dyzeliną maišyti 5 proc. RRME. Tai padėtų didinti biodegalų suvartojimą Lietuvoje ir pasiekti įsipareigojimus ES. Dabar turime situaciją, kad per metus biodegalų suvartojimas netgi sumažėjo ir pernai nukrito iki 3,6 procento. Šiuo metu Lietuvos biodegalų gamintojų turimi pajėgumai leistų patenkinti šalies poreikius“, – neabejojo M.Palijanskas.

Net jei pirmos kartos biodegalai pasiektų leidžiamus 7 proc., Biodegalų asociacijos vadovas negalėjo atsakyti, kuo tektų užpildyti iki užsibrėžtų 10 proc. trūkstamus dar 3 procentus. „Jei Lietuva norės išvengti gresiančių milijoninių baudų už įsipareigojimų nesilaikymą, po 2016 metų Seimo rinkimų teks atsakyti naujajai valdžiai. Nenuostabu, jog artėjant rinkimams laisvų pinigų biudžete ieškantys valdantieji lengvatų atsisakė. Bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau teks apsispręsti, ar orientuojamės į pažangiąsias technologijas, ar į vakarykštę dieną“, – sakė „Neste Lietuva“ vadovas R. Steikūnas.

Šį pirmadienį Aplinkos ministerijos Seimui pateiktame „Nacionalinės atsinaujinančių išteklių plėtros programos 2016–2020 m. projekte“ siūloma suformuluoti siektiną uždavinį dėl 0,5 procentinio punkto energetinės vertės rodiklio pažangiųjų (antros kartos) biodegalų panaudojimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"