TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Susirūpino skolomis

2015 02 24 6:00
Albertas Šimėnas ir Vilius Nikitinas sutartinai tvirtino, kad "Lietuvos geležinkeliai" nenurims, kol neatgaus visos 8,4 mln. eurų skolos iš lenkų valdomos bendrovės "Orlen Lietuva".   Alinos Ožič nuotrauka

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), kurios 100 proc. akcijų valdo valstybė, vadovai pareiškė esantys susirūpinę dėl milijoninės Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomos „Orlen Lietuvos“ skolos.

LG raštu kreipėsi į naftos perdirbėją „Orlen Lietuva“ ir paprašė pateikti informaciją apie Mažeikių naftos perdirbimo bendrovės finansinę padėtį. „Lietuvos geležinkeliai“ partnerės finansine padėtimi susirūpino, kai paaiškėjo, kad sausio pabaigoje „Orlen Lietuvos“ pagrindinio akcininko „PKN Orlen“ iniciatyva buvo 36 kartus sumažintas šios įmonės įstatinis kapitalas. LG teigia, jog kyla pagrįstas klausimas, ar „Orlen Lietuva“ gali vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kai įmonės įstatinis kapitalas sumažintas nuo 208 mln. iki 5,8 mln. eurų. Ši suma, pasak LG direktoriaus pavaduotojo Alberto Šimėno, net menkesnė už „Lietuvos geležinkelių“ teismui pateiktus ieškinius naftininkams dėl nepriemokų už geležinkelininkų jiems suteiktas paslaugas.

Jei bendrovės skolos yra dvigubai didesnės negu jos įstatinis kapitalas, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jai gali būti skelbiamas bankrotas. Tačiau LŽ pasiteiravus, ar LG baiminasi, kad bus skelbiamas „Orlen Lietuvos“ bankrotas ir skolos kreditoriams „pradings“, sulaukėme palyginti diplomatiško atsakymo. „Nenoriu spekuliuoti šiuo klausimu, - sakė LG Teisės ir personalo departamento direktorius Vilius Nikitinas. - Vis dėlto neslėpsiu, kad tam tikrų nuogąstavimų turime. Nes kol nėra informacijos apie „Orlen Lietuvos“ valdomo turto finansinę būklę, kyla įvairių klausimų. Juk įstatymai labai įvairūs, ir jie įvairiai reguliuoja skolinių įsipareigojimų atsiradimus, jų pasekmes. Todėl šiuo atveju tikimės, jog operatyviai gausime informaciją iš „Orlen Lietuvos“, kad galėtume daryti savo prielaidas. Esmė ta, jog dėl jos („Orlen Lietuvos“ - aut.) neramiai jaučiamės jau seniai. Įmonės skola vis didėja, ir ramybės tikrai nebus, kol visos neatgausime. Tik gavę objektyvios informacijos galėsime toliau dėlioti savo strategiją. Kai atsiranda neigiamos informacijos, labai svarbu greitai reaguoti.“

LG Teisės ir personalo departamento direktorius pabrėžė, kad „Orlen Lietuvos“ skola „Lietuvos geležinkeliams“ turėtų būti ne tik geležinkelininkų bendrovės, bet ir visos šalies rūpestis, nes 100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų valdo valstybė.

Pasak LG vadovų, „Orlen Lietuva“ jau nuo 2014 metų pradžios apmoka ne visas jai pateikiamas sąskaitas už krovinių vežimą. „Lietuvos geležinkeliai“ dėl susidariusių skolų praėjusių metų birželio ir spalio mėnesiais pateikė teismui du ieškinius. Jų bendra suma siekia maždaug 8,4 mln. eurų. Dėl šių skolų vis dar vyksta teisminiai procesai.

Šiemet, kaip teigė LG vadovai, kilo problemų dėl dyzelinių degalų pirkimo ir pardavimo sutarties vykdymo, kai LG pasinaudojo Civiliniame kodekse ir sutartyse įtvirtinta teise atlikti vienašalius įskaitymus. Mažeikių naftos bendrovės skola kaupiasi ir pagal šią sutartį.

Pastaruoju metu „Orlen Lietuvos“ finansinė padėtis prastėja. Viešais duomenimis, 2014 metais „Orlen Lietuva“ patyrė 167 mln. eurų grynųjų nuostolių, arba net 2,1 karto didesnių negu 2013-aisiais (80,9 mln. eurų). Pernai įmonės pajamos buvo 22,7 proc. mažesnės nei užpernai – 5,4 mlrd. eurų.

Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda BNS sakė, kad apie bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos tęstinumą ir jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais nereikėtų spręsti iš įmonės įstatinio kapitalo pokyčių. „Tas įstatinio kapitalo sumažinimas daugiau yra buhalterinis reagavimas į praeityje patirtus nuostolius. Tiesiogiai sieti šį faktą su galimybėmis vykdyti įsipareigojimus „Lietuvos geležinkeliams“ turbūt būtų netikslinga, nes įstatinis kapitalas toli gražu neatspindi viso bendrovės kapitalo, kurį galima įvertinti tiksliai apskaičiavus dabartinę įmonės vertę ir atėmus įsipareigojimus“, - aiškino ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"