Susivieniję oro uostai ieško pelningo kelio

Tomas FEDARAVIČIUS t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-11-26 06:00
Tomas FEDARAVIČIUS
t.fedaravicius@lzinios.lt 2014-11-26 06:00
Gediminas Almantas: "Dubliuoti Vilniaus ir Kauno oro uostų paslaugų nėra tikslo, nes žvelgiant aviacijos mastais jie yra toje pačioje aprėpties zonoje." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos oro uos­tus šie­met su­jun­gus į vie­ną tink­lą, fi­nan­si­nių re­zul­ta­tų pa­ge­rė­ji­mo ne­te­ko il­gai lauk­ti. Įgy­ven­di­nant bend­rą­ją ša­lies avia­ci­jos stra­te­gi­ją, vals­ty­bės įmo­nės „Lie­tu­vos oro uos­tai“ (LTOU) ko­lek­ty­vo ar­ti­miau­siu me­tu lau­kia svar­būs iš­šū­kiai.

Bū­ti­na ne tik pri­trauk­ti nau­jų oro bend­ro­vių ir marš­ru­tų, bet ir įvyk­dy­ti es­mi­nius inf­ras­truk­tū­ros at­nau­ji­ni­mo bei plė­tros pro­jek­tus. Jie gy­vy­biš­kai svar­būs ne tik pa­tiems oro uos­tams, bet ir stra­te­giš­kai – vals­ty­bei. Apie nu­veik­tus dar­bus ir lau­kian­čius iš­šū­kius LŽ kal­bė­jo­si su LTUO ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Ge­di­mi­nu Almantu.

Kau­ne – klas­te­ris, Vil­niu­je – nau­jas takas

- Nau­jo­ji Lie­tu­vos oro uos­tų tink­lo bend­ros veik­los vi­zi­ja įvar­di­ja­ma šū­kiu „Vie­nin­gi, bet skir­tin­gi“. Vi­suo­me­nė kol kas tai su­vo­kia kaip sie­kį pi­gių skry­džių bend­ro­ves iš­gui­ti į Kau­no oro uos­tą, Vil­nių pa­lie­kant į aukš­tes­nės kai­nų ka­te­go­ri­jos pa­slau­gas ir mo­kes­nius ke­lei­vius orien­tuo­toms kom­pa­ni­joms. Ar to­kie svars­ty­mai tiks­liai at­spin­di nau­jo­sios vi­zi­jos es­mę?

- Esa­me vals­ty­bės įmo­nė, įgy­ven­di­na­me vie­ną bend­rą Lie­tu­vos avia­ci­jos stra­te­gi­ją, ta­čiau ma­žo­je rin­ko­je kiek­vie­nas oro uos­tas pri­va­lo ieš­ko­ti sa­vo pa­slau­gų sek­to­riaus ni­šos, kad veik­tų pel­nin­gai. Oro uos­tai tei­kia įvai­rias pa­slau­gas: nuo ke­lei­vių ir kro­vi­nių ga­be­ni­mo iki lėk­tu­vų tech­ni­nės prie­žiū­ros bei ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­tros. Pa­vyz­džiui, Pa­lan­gos oro uos­tas yra fi­nan­siš­kai pel­nin­gas ir tu­ri po­ten­cia­lo pri­trauk­ti dau­giau už­sa­ko­mų­jų rei­sų, pri­va­čių lėk­tu­vų, vers­lo klien­tų. Ta­čiau pel­nin­gas jis tik tol, kol ne­rei­kia in­ves­tuo­ti į inf­ras­truk­tū­rą. O į ją anks­čiau ar vė­liau in­ves­tuo­ti teks, ir tuo­met šis oro uos­tas kris taip gi­liai į mi­nu­so zo­ną, kad vien sa­vo jė­go­mis iš­si­kaps­ty­ti ne­pa­jėg­tų. Veik­da­mi kaip bend­ra įmo­nė, ga­li­me kur kas efek­ty­viau su­val­dy­ti šią ri­zi­ką ir oro bend­ro­vių bei marš­ru­tų pa­sis­kirs­ty­mą tarp Vil­niaus ir Kau­no ga­li­me re­gu­liuo­ti per oro uos­tų kai­no­da­rą. Oro bend­ro­vės pa­čios ren­ka­si, kur jos skrai­dys – į pi­gią Kau­no ba­zę ar bran­gų Vil­nių, nu­ro­dy­ti joms ne­ga­li­me. Pa­gal iki 2016 me­tų ga­lio­jan­čias su­tar­tis, kuo bend­ro­vė dau­giau at­ve­ža ke­lei­vių, tuo ma­žes­nius mo­kes­čius oro uos­tui mo­ka.

- Ar to­kia kai­no­da­ra kai ku­riems ve­žė­jams su­tei­kia iš­skir­ti­nes są­ly­gas ir iš­krei­pia kon­ku­ren­ci­ją?

- Oro uos­tų tiks­las yra vie­nas – mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti sa­vo inf­ras­truk­tū­rą, nes ne­vei­kian­ti inf­ras­truk­tū­ra ne tik ne­ge­ne­ruo­ja pa­ja­mų, bet ir pri­da­ro nuo­sto­lių. Jei kai­no­da­ra pri­klau­sy­tų ne nuo ob­jek­ty­vaus veiks­nio – skrai­di­na­mų ke­lei­vių skai­čiaus, tai ga­lė­tu­me sa­ky­ti, jog kai kas tu­ri iš­skir­ti­nes są­ly­gas, ta­čiau veiks­nys yra ob­jek­ty­vus ir tai­ko­mas vi­siems. Šiuo me­tu „Rya­nair“ ir „Wiz­zair“ uži­ma­ma rin­kos da­lis Lie­tu­vo­je, ne­ly­gu se­zo­nas, svy­ruo­ja nuo 46 iki 53 pro­cen­tų. Pa­gal šią kai­no­da­rą, jiems tie­siog ne­ap­si­mo­ka orien­tuo­ti dau­giau skry­džių į Kau­ną. Ki­ta ver­tus, pa­ste­bi­me ir nau­ją ten­den­ci­ją, „Rya­nair“ per­sio­rien­tuo­ja iš pi­giau­sių "vie­no kai­mo bei vie­nos pie­vos" oro uos­tų ir ima skrai­dy­ti net iš la­bai bran­gios Ko­pen­ha­gos, kar­tu ban­dy­da­ma pri­trauk­ti aukš­tes­nio seg­men­to klien­tus. Mums tai reiš­kia, jog ga­li­me de­rė­tis dėl di­des­nės kai­nos, kar­tu ne­pra­ras­da­mi da­bar­ti­nio pa­sie­kia­mu­mo. Dub­liuo­ti Vil­niaus ir Kau­no oro uos­tų pa­slau­gų nė­ra tiks­lo, nes žvel­giant avia­ci­jos mas­tais jie yra to­je pa­čio­je ap­rėp­ties zo­no­je.

- Kau­no oro uos­te nu­ma­to­ma kur­ti ir plės­ti avia­ci­jos pa­slau­gų klas­te­rį, ku­ria­me kur­tų­si lėk­tu­vų tech­ni­nės prie­žiū­ros ir ki­tas su­si­ju­sias pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės. Kiek pers­pek­ty­vus šis pla­nas ir ka­da bus pe­rei­na­ma prie rea­lių dar­bų?

- Šie me­tai bu­vo par­en­gia­mie­ji. Pir­mie­ji rea­lūs dar­bai plė­to­jant Kau­no oro ba­zės inf­ras­truk­tū­rą pra­si­dės ki­tą­met. Nors pri­jun­gus Kau­no oro uos­tą prie bend­ro tink­lo pa­vy­ko su­val­dy­ti jo nuo­sto­lin­gą veik­lą, ta­čiau pa­grin­di­nė prob­le­ma Kau­ne yra ta, kad vien iš ke­lei­vių ve­ži­mo - net jei da­bar­ti­nis 700-800 tūkst. ke­lei­vių per me­tus srau­tas iš­aug­tų dar pu­se mi­li­jo­no iki mak­si­ma­laus - ba­zei veik­ti be nuo­sto­lių bū­tų su­nku. Sie­kia­me pel­no, to­dėl pri­va­lo­me plės­ti lėk­tu­vų prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­čioms įmo­nėms rei­ka­lin­gą inf­ras­truk­tū­rą.

- Vil­niaus oro uos­te fi­ziš­kai ir mo­ra­liš­kai nu­si­dė­vė­jęs ne tik va­di­na­ma­sis vi­du­ri­nis ter­mi­na­las, bet ir nie­ka­da iš pa­grin­dų ne­re­kons­truo­tas pa­ki­li­mo ta­kas. Ka­da im­si­tės šio es­mi­nio dar­bo?

- Be pa­ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­ko oro uos­tas tė­ra pie­va, ku­rio­je daug žo­lės. Vil­niaus oro uos­to ta­kas tu­ri bū­ti iš pa­ma­tų re­kons­truo­tas, nes nė­ra ki­tos iš­ei­ties. Bė­gant de­šimt­me­čiams, grun­ti­nio van­dens po­vei­kis, oro tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mas, ant ta­ko žie­mą pi­la­mos to­nos che­mi­ka­lų su­ėda jo pa­ma­tą ir bū­ti­na ka­pi­ta­li­nė re­kons­truk­ci­ja. Tech­no­lo­giš­kai šis pro­ce­sas su­dė­tin­gas, nes Vil­niaus ta­kas nė­ra toks il­gas, kad jį bū­tų ga­li­ma re­kons­truo­ti da­li­mis. To­dėl ti­kė­ti­na, kad 2016 me­tų va­sa­rą oro uos­tą teks lai­ki­nai už­da­ry­ti, kad at­lik­tu­me šį bū­ti­ną dar­bą. Ga­lu­ti­nis tech­ni­nis pro­jek­tas pa­aiš­kės ki­tų me­tų pra­džio­je, o dar­bų kai­na ga­li siek­ti iki 100 mln. li­tų. Kal­bant apie fi­nan­sa­vi­mą, su­dė­tin­ga tai, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­gal nau­ją fi­nan­sa­vi­mo pers­pek­ty­vą orien­tuo­ja­si į ap­lin­ko­sau­gos pro­jek­tus. Tad, ne­pai­sant vi­sų pa­stan­gų gau­ti par­amą, ga­li tek­ti ta­ko re­kons­truk­ci­ją fi­nan­suo­ti iš vals­ty­bės lė­šų.

Už­de­rė­tų nau­jų maršrutų

- Kai kal­ba­me apie ša­lies avia­ci­jos stra­te­gi­ją, se­na kaip Vil­niaus oro uos­to ta­kas te­ma yra na­cio­na­li­nis ve­žė­jas. Ko­kia jū­sų, kaip oro uos­tų va­do­vo, nuo­mo­nė - ar toks ve­žė­jas Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas, ar tap­tų dar vie­nu ak­me­niu po kak­lu?

- Kai­my­nių vals­ty­bių pa­vyz­džiai ro­do, kad dau­ge­lis sten­gia­si sa­vo na­cio­na­li­nių ve­žė­jų at­si­sa­ky­ti, par­duo­ti pri­va­tiems in­ves­tuo­to­jams. „Es­to­nian Air­li­nes“ tai pa­da­rė, „Air Bal­tic“ ieš­ko pir­kė­jo, ana­lo­giš­ką si­tua­ci­ją iš­gy­ve­na „Fin­nair“, SAS. Ši rin­ka yra to­kia kon­ku­ren­cin­ga, kad vals­ty­bei ne­nuos­to­lin­gai kon­ku­ruo­ti šio­je sri­ty­je yra la­bai su­nku ar net ne­įma­no­ma. To­kios kon­ku­ren­ci­jos są­ly­go­mis pa­jė­gus veik­ti tik pri­va­tus vers­las. Oro uos­tams na­cio­na­li­nis ve­žė­jas bū­tų pui­ku, nes su jo pa­gal­ba leng­viau plė­to­ti nau­jus marš­ru­tus, ta­čiau vals­ty­bės val­do­mos oro bend­ro­vės ga­li­my­bės yra la­bai abe­jo­ti­nos.

- Į na­cio­na­li­nio ve­žė­jo ka­rū­ną ban­do pre­ten­duo­ti Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­va per­nai įsteig­ta bend­ro­vė „Air Li­tua­ni­ca“. Kaip ver­tin­tu­mė­te jos ga­li­my­bes?

- Ang­lų kal­bo­je yra tin­ka­mas api­bū­di­ni­mas - „vė­lia­vos ne­šė­jas“ (angl. flag carrier), to­kiu ga­li­ma lai­ky­ti „Air Li­tua­ni­cą“. Oro uos­tui tik į nau­dą šios bend­ro­vės pa­siū­ly­tos nau­jos kryp­tys, mes tai svei­ki­na­me. Bet pa­čios kom­pa­ni­jos pers­pek­ty­va man nė­ra aiš­ki. Iš­suk­ti tva­rų vers­lą be kri­ti­nio lėk­tu­vų ir kryp­čių skai­čiaus ne­pa­vyks, o kai esi nau­jo­kas, tai yra la­bai su­dė­tin­gas už­da­vi­nys. Nau­ja bend­ro­vė tu­ri ar­ba "už­siau­gin­ti" sa­vo ke­lei­vius, ar­ba pe­rim­ti esa­mus iš ki­tos bend­ro­vės ko­ky­biš­kes­nė­mis ar­ba pi­ges­nė­mis pa­slau­go­mis. Ta­čiau, at­siž­vel­giant į Lie­tu­vos skry­džių rin­ką, ky­la klau­si­mas – ką ji ga­li pe­rim­ti? Ar yra Lie­tu­vos rin­ko­je po­ten­cia­lo nau­jiems ke­lei­viams? Ab­so­liu­ti dau­gu­ma ke­lei­vių ne­skris „Air Li­tua­ni­ca“ vien dėl to, kad nu­si­tei­kę pa­trio­tiš­kai.

- Vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­svars­to­ma ir apie bend­rą Bal­ti­jos ša­lių oro ve­žė­ją. At­siž­vel­giant į tai, kad bran­kru­ta­vu­sios „fly­LAL“ kre­di­to­riai tei­sia­si su Ry­gos oro uos­tu ir „air­Bal­tic“, o „Air Li­tua­ni­ca“ pri­si­tei­sė kom­pen­sa­ci­ją iš „Es­to­nian Air“, su­de­rin­ti vi­sų in­te­re­sus bū­tų Sa­lia­mo­no ver­ta už­duo­tis. Ar Lie­tu­vos oro uos­tų kon­ku­ren­ci­ja su Ry­ga ir Ta­li­nu taip pat yra la­bai ar­ši?

- Geog­ra­fi­niu at­žvil­giu Vil­nius ir Kau­nas su Ry­ga ar Ta­li­nu nė­ra kon­ku­ren­tai, su Ry­ga – tik iš da­lies, dėl ke­lei­vių iš Šiau­rės Lie­tu­vos srau­to. Oro bend­ro­vių pri­trau­ki­mo var­žo­vai esa­me tiek pat, kiek su bet ku­riuo ki­tu oro uos­tu Eu­ro­po­je. Oro bend­ro­vės ne­jau­čia jo­kių sen­ti­men­tų nei Lie­tu­vai, nei Lat­vi­jai ar ku­riai ki­tai vals­ty­bei. Vis­kas yra ma­tuo­ja­ma per vers­lo pri­zmę, įver­ti­nant rin­ką ir ga­li­mą pel­nin­gu­mą. Pa­grin­di­nis oro trans­por­to įmo­nių sie­kis sa­vo tu­ri­mus lėk­tu­vus ir per­so­na­lą iš­dės­ty­ti taip, kad gau­tų kuo dau­giau pel­no. Avia­ci­jos pa­sau­lis pa­si­kei­tė, vyks­ta dvi­pu­sis dia­lo­gas. Mes tu­ri­me pa­siū­ly­ti są­ly­gas, ku­rios bū­tų tin­ka­mos skir­tin­go pro­fi­lio avia­kom­pa­ni­joms.

- Jei bus pa­tvir­tin­tas fi­nan­sa­vi­mas ki­tų me­tų biu­dže­te, ar nuo 2015 me­tų pra­dė­sian­tis veik­ti Marš­ru­tų plė­tros fon­das pa­dės pri­trauk­ti nau­jų oro bend­ro­vių ir at­ver­ti nau­jų marš­ru­tų?

- Tai es­mi­nis įran­kis, ku­riuo ga­lė­si­me pa­ska­tin­ti ve­žė­jus, at­ver­ti nau­jų kryp­čių iš Lie­tu­vos oro uos­tų. Esa­me vie­nas iš ke­lių Eu­ro­pos oro uos­tų, ku­rie to­kio įran­kio dar ne­tu­ri. Mū­sų tiks­las yra tai, kad ati­da­ry­ti nau­ji marš­ru­tai bū­tų il­ga­lai­kiai ir iš fon­do par­ėmus marš­ru­to star­tą, po vie­nų me­tų ve­žė­jas, pa­si­nau­do­jęs su­teik­ta pra­di­ne leng­va­ta, marš­ru­to ne­už­da­ry­tų, jis virs­tų pel­nin­ga kryp­ti­mi. O plės­ti marš­ru­tus yra kur, vi­sas kryp­tis, ku­rio­mis dirb­si­me, ga­lė­si­me at­skleis­ti tik pa­tvir­ti­nus fi­nan­sa­vi­mą. Tai ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti nau­ji mies­tai. Pa­vyz­džiui, Lon­do­no Hy­trou oro uos­tas, ku­ris yra cen­tri­nė tran­sat­lan­ti­nių skry­džių ba­zė, iš Lie­tu­vos tie­sio­giai nė­ra pa­sie­kia­mas. Taip pat Grai­ki­jos sos­ti­nė At­ėnai, ku­rio­je gy­ve­na ne­ma­žai lie­tu­vių, o abie­jų ša­lių vers­li­nin­kai tu­ri bend­rų rei­ka­lų. Tai tik ke­li pa­vyz­džiai, o ti­kro­sios kryp­tys pa­aiš­kės, jei fi­nan­sa­vi­mas bus pa­tvir­tin­tas. Pir­mai­siais me­tais, ti­kė­ti­na, jis bus ke­lis­kart ma­žes­nis, nei ti­kė­jo­mės, bet at­ei­ty­je tu­rė­tų aug­ti ir tap­ti la­bai sva­ria pa­ska­ta oro bend­ro­vėms pa­si­rink­ti Lie­tu­vą.

- Oro uos­tų su­jun­gi­mas į bend­rą tink­lą šie­met sėk­min­gai įgy­ven­din­tas, per de­vy­nis šių me­tų mė­ne­sius oro uos­tai už­dir­bo 8,9 mln. li­tų pel­no. Kas Lie­tu­vos oro uos­tų lau­kia ar­tė­jan­čiais me­tais?

- Pa­si­ruo­ši­mą Vil­niaus oro uos­to ta­ko re­kons­truk­ci­jai bei Kau­no avia­ci­jos klas­te­rio pra­džią lai­kau svar­biau­siais iš­šū­kiais. Taip pat rei­kia su­pras­ti, kad oro uos­tų jun­gi­mas į vie­ną tink­lą yra įgy­ven­din­tas tik or­ga­ni­za­ci­jos struk­tū­ros po­žiū­riu. Dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mas, aps­kri­tai bend­ros vi­di­nės dar­bo kul­tū­ros kė­li­mas pra­dė­tas ir tai bus da­ro­ma to­liau. Tai vi­di­nis įmo­nės pro­ce­sas, o jį sėk­min­gai įgy­ven­di­nus aukš­tes­nio ly­gio, pro­fe­sio­na­les­nį ap­tar­na­vi­mą bei pa­slau­gas oro uos­te pa­jus vi­si ke­lei­viai.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Skutas  78.60.231.248 2014-11-26 22:28:58
Visgi per Palangos oro uostą, esant skrydžiui Palanga- Vilnius, yra galima Lietuvai atimti iš Rygos oro uosto dalį ne tik Klaipėdos, Šiaurės Lietuvos, bet ir Latvijos dalies (Liepoja ir pan.) keleivių. Be to, skrydžiu iš Vilniaus į Palangą galima sudominti ne tik keleivius iš Baltarusijos, bet ir iš kitų šalių. Matyt, čia dar yra apsileidimo.
0 0  Netinkamas komentaras
Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ra­gi­na ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Li­ną Per­na­vą įver­tin­ti pir­muo­sius po­li­ci­jos pert­var­kos re­zul­ta­tus ir tęs­ti ją tik įsi­ti­ki­nus, kad tai pagerino po­li­ci­jos dar­bą [...]
Itin bran­giai vir­tu­vės įran­kius Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei par­da­vu­si bend­ro­vė „No­ta Be­ne“ pri­pa­žįs­ta su­kly­du­si, kad ne­in­for­ma­vo ka­riuo­me­nės, jog „auk­si­nius šaukš­tus“ perpardavė iš Lie­tu­vos [...]
Po­pie­žiaus Pra­nciš­kaus Len­ki­jo­je per Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios pa­sau­lio jau­ni­mo die­nų ren­gi­nius nau­do­ti au­to­mo­bi­liai pir­ma­die­nį bu­vo iš­sta­ty­ti auk­cio­ne, o už juos gau­tos lė­šos bus skir­tos Si­ri­jos [...]
Tur­ki­ja dėl įta­ria­mų ry­šių su ne­sėk­min­gu lie­pos 15-osios ban­dy­mu įvyk­dy­ti per­vers­mą at­lei­do 87 žval­gy­bos agen­tū­ros dar­buo­to­jus, an­tra­die­nį pranešė vals­ty­bi­nė ži­niask­lai­da.
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
Sce­nos erd­vės, de­ko­ra­ci­jų pro­jek­ta­vi­mas, es­ki­zų, brė­ži­nių kū­ri­mas ir rea­li­za­vi­mas, apš­vie­ti­mo par­in­ki­mas – 45-erių bri­tės Es Dev­lin kas­die­nis dar­bas. Sce­nog­ra­fę traukte įtrau­kė spal­vin­gas [...]
Šv. Je­ro­ni­mo pre­mi­ja už nuo­sek­lų, kryp­tin­gą dar­bą, ve­dan­tį lie­tu­vių skai­ty­to­jus į pra­ncū­zų ir fran­ko­fo­niš­ko­sios li­te­ra­tū­ros lo­by­ną ir su­bti­liai jį at­ve­rian­tį tur­tin­ga lietuvių kal­ba šie­met [...]
Klai­pė­dos jau­ni­mo tea­tras (KJT) pa­si­tin­ka penk­tą­jį sa­vo se­zo­ną. Kū­rė­jai nau­ją į star­tą žen­gia su pir­mo­jo mo­nos­pek­tak­lio prem­je­ra ir pla­nuo­ja at­ei­ties dar­bus. Iš­skir­ti­nį KJT re­per­tua­rą jau [...]
Pir­ma­die­nio va­ka­rą rau­do­nas ki­li­mas bus iš­ties­tas nau­jo lie­tu­viš­ko ki­no fil­mo „Se­ne­kos die­na“ kū­ry­bi­nei gru­pei. Pir­mą kar­tą ša­lies is­to­ri­jo­je žiū­ro­vams pri­sta­to­mas fil­mas, prie ku­rio kū­ri­mo [...]
Eu­ro­po­je stip­ri­nant Šiau­rės ir Bal­ti­jos jū­rų pre­ky­bos tink­lą bei gau­siu fi­nan­sa­vi­mu ma­ži­nant uos­tų inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mus, kon­ku­ren­cin­gu­mui vis di­des­nį po­vei­kį da­ro geopolitinė įta­ka ir [...]
Vi­du­ti­nė elek­tros kai­na „Nord Pool“ bir­žos Lie­tu­vos pre­ky­bos zo­no­je pra­ėju­sią sa­vai­tę, rug­sė­jo 19–25 d., bu­vo 36 eu­rai už me­ga­vat­va­lan­dę (EUR/MWh). Tai 8 proc. dau­giau nei anks­tes­nę sa­vai­tę [...]
Ku­lau­tu­vos pa­grin­di­nė mo­kyk­la kar­tu su Ku­lau­tu­vos jau­ni­mo cen­tru bai­gė įgy­ven­din­ti pro­jek­tą, ku­ris įga­li­no at­nau­jin­ti da­lį mo­kyk­los pa­tal­pų ir jo­se įkur­ti vai­kų die­nos cen­trą su at­vi­ra erd­ve [...]
Jau be­veik mė­nuo, kai Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos val­di­nin­kai ka­va iš me­ri­jos pa­sta­te sto­vin­čio apa­ra­to ga­li mė­gau­tis kiek šir­dis gei­džia, nes už ją mokėti ne­rei­kia. Iš­lai­dos [...]
Ki­tą mė­ne­sį Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) va­do­vai ofi­cia­liai pa­dė­kos Jo­nui Kaz­laus­kui už dar­bą na­cio­na­li­nė­je vyrų krep­ši­nio rink­ti­nė­je.
Šio­mis die­no­mis val­džios dė­me­sys nu­kreip­tas į ša­lies par­olim­pie­čius, Rio de Ža­nei­ro žai­dy­nė­se iš­ko­vo­ju­sius me­da­lius. Pir­ma­die­nį juos ir tre­ne­rius ap­do­va­no­jo ša­lies prezidentė Da­lia Gry­baus­kai­tė, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Dr. Mal­go­ža­ta Ste­fa­no­vič, len­kai­tė iš Vil­niaus, Kro­ku­vo­je bai­gu­si po­li­to­lo­gi­jos ir so­cio­lo­gi­jos stu­di­jas, da­bar Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­te va­do­vau­ja Lie­tu­vos studijų cen­trui. „Ste­bė­da­ma [...]
Kos­mi­nis te­les­ko­pas „Hubb­le“ pa­ste­bė­jo iki 200 km aukš­čio van­dens čiurkš­les, trykš­tan­čias vie­na­me apledėjusiame Ju­pi­te­rio pa­ly­do­ve.
Vil­niaus uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai (VU) kar­tu su par­tne­riais iš Fe­de­ra­li­nio tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Ciu­ri­che da­ro prie­lai­dą, kad da­bar­ti­nius duo­me­nų įra­šy­mo ir sau­go­ji­mo įrenginius at­ei­ty­je pa­keis [...]
De­vy­ni iš 10 žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je kvė­puo­ja pra­stos ko­ky­bės oru, an­tra­die­nį pa­skel­bė Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir par­agi­no im­tis dra­ma­tiš­kų veiks­mų prieš tar­šą, nu­le­mian­čią [...]
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­ja par­agi­no pa­sku­bė­ti dau­gia­bu­čius pri­žiū­rin­čias or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rios ne­spė­jo lai­ku par­uoš­ti na­mų vi­daus šil­dy­mo ir karš­to vandens sis­te­mų ar­tė­jan­čiam [...]
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Ja­po­ni­jos su­perg­rei­ta­sis trau­ki­nys pir­ma­die­nį bu­vo pri­vers­tas įvyk­dy­ti ava­ri­nį su­sto­ji­mą, nes ja­me tarp krės­lų bu­vo ap­tik­ta be­si­ran­gan­ti gy­va­tė, pranešė vie­ti­nė ži­niask­lai­da.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami